Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis nebaigtą aukštąjį (viešojo administravimo) išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. vasario 27 d. pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 212¹ straipsnį 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 47 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) 2002 m. kovo 21 d. pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 212¹ straipsnį 3 mėn. laisvės atėmimo bausme su 800 Lt bauda, pritaikius BK 47 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

3) 2002 m. balandžio 18 d. pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 232¹ straipsnį 5 mėn. laisvės atėmimo bausme su 80 MGL bauda, pritaikius BK 47 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

4) 2004 m. lapkričio 30 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 2 m. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;

5) 2007 m. spalio 4 d. pagal BK 245 straipsnį 6 MGL (780 Lt) bauda;

6) 2008 m. spalio 29 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį 2 m. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

7) 2011 m. liepos 7 d. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 236 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su 6 MGL (780 Lt) bauda,

yra kaltinamas pagal BK 242 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu būdamas nuteistas 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda įpareigojant laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, šis nuosprendis iš dalies pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 6 MGL (780 Lt) bauda, bet dar nesuimtas, nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis pripažino padaręs inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad žinojo apie 2009 m. ir 2011 m. sprendimus, kuriais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Dėl 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžio padavė kasacinį skundą ir išvyko iš Lietuvos, kad užsidirbtų pinigų, sulauktų galutinio teismo sprendimo. Būdamas užsienyje iš draugų, aplinkinių bei interneto sužinojo, kad yra paieškomas, todėl savanoriškai grįžo į Lietuvą atlikti bausmės (1 t., 180 b. l.).

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis pripažino padaręs inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad jis (su draugais) iš pradžių buvo nuteisti už melagingą įskundimą ir dokumentų klastojimą, vėliau dėl šių veikų išteisinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir grąžino bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jis dalyvavo, bet į baigiamojo procesinio dokumento paskelbimą neatėjo. Kadangi prieš tai apeliacinės instancijos teismas jį buvo išteisinęs, tad nusprendė išvykti į užsienį, tarėsi dėl darbo Ispanijoje. Nebuvo minties, kad gali būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, jo atžvilgiu priimtas nepalankus nuosprendis – 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su bauda (nors bauda buvo sumokėta). Kaltinamojo teigimu, jis iki 2011 m. liepos 7 d. paskelbiant nuosprendį buvo Lietuvoje, namuose nebebuvo nuo 2011 m. liepos mėn. (tikslios datos neatsimena). Kad yra nuteistas, sužinojo iš draugų, laikraščių. Nors Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendyje nenurodyta jo įsiteisėjimo (apskundimo) tvarka nei laisvės atėmimo bausmės skaičiavimo pradžia, kaltinamasis neneigė, kad žinojo, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto ir turi būti vykdomas. (Su draugais) galvojo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendį skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Neatsimena, kaip ir kada gavo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendį; kas, kokiu būdu jį perdavė advokatui surašyti kasacinį skundą. Apie laisvės atėmimo bausmės vykdymo sustabdymo institutą advokato neklausė, o šis jam nieko nesakė. Nors anksčiau buvo teistas, tačiau realia laisvės atėmimo bausme nuteistas pirmą kartą, todėl nežinojo, ką jis, kaip nuteistasis, turi daryti, su laisvės atėmimo bausmės vykdymu jo niekas nesupažindino. Ant šaukimo pas tyrėją šaknelės (1 t., 78 b. l.) pasirašė ne jis, kieno parašas - nežino. 2012 m. vasarą kaltinamasis išvažiavo į užsienį užsidirbti pinigų, kad galėtų sumokėti advokatui už paslaugas. Išvažiavo vienas, o užsienyje buvo susitikęs su (irgi nuteistu) draugu. Tikina, kad tikslo išvykus pasislėpti neturėjo - Ispanijoje buvo susitaręs dėl darbo apelsinų plantacijose ir visą laiką dirbo. Kai išvyko iš Lietuvos, nutrūko ryšiai su šeimos nariais, advokatu, susisiekti su jais telefonu, internetu nebandė. Kad kasacinis teismas 2012 m. vasario 7 d. jo kasacinį skundą atmetė, kaltinamasis sužinojo 2012 m. spalį iš artimųjų, pats taip pat domėjosi, koks sprendimas priimtas. Iš kalbų, interneto sužinojęs, kad jo ieško, be to, paskatintas artimųjų, 2012 m. lapkričio 18 d. grįžo į Lietuvą, susikrovė daiktus, atsisveikino su namiškiais ir 2012 m. lapkričio 19 d. nuėjo „prisiduoti“ į Šiaulių apskrities VPK. Policijos pareigūnai jį nuvedė į kamerą, kurioje laikomi sulaikyti asmenys. Po to iš Šiaulių apskrities VPK nuvežė į ŠTI, dar po 5 min. – į kalėjimą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m. lapkričio 19 d. Iki šiol atliko 6 mėn., liko 2 metai. 3 mėn. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Dėl savo poelgio gailisi.

Byloje yra Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-89-076/2009) (1 t., 31-52 b. l.), kuriuo L. K. pripažintas kaltu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį ir skirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Pritaikęs BK 63 straipsnio 1, 3 dalis, bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu su 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrintą bausmę skyrė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikęs BK 64 straipsnio 1-2 dalis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. (data nurodyta taip, kaip originale) baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 6 MGL (780 Lt) baudą ir galutinę subendrintą bausmę skyrė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 6 MGL (780 Lt) bauda. Įpareigojo laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu iš dalies pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį: L. K. dėl nusikalstamų veikų pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį išteisino, o už nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymą skirtą 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis subendrino su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausme ir subendrintą bausmę skyrė 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikęs BK 64 straipsnio 1-2 dalis prie subendrintos 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėjo Šiaulių apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu skirtą ir neatliktą 6 MGL (780 Lt) baudą ir galutinę subendrintą bausmę skyrė 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su 6 MGL (780 Lt) bauda. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, L. K. paskirtos subendrintos 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 m., įpareigodamas per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paras. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 71 straipsniu, L. K. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigodamas darbus atlikti per 6 mėn. nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio ir šio nuosprendžio pateikimo vykdymui dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas L. K. skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

Šiaulių apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1A-42-309/2011) (1 t., 53-75 b. l.) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, susijusią su bausmių L. K. subendrinimu, pakeitė, bet galutinę subendrintą bausmę paliko tą pačią – jis nuteistas 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

2011 m. birželio 13 d. posėdyje, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (1 t., 76-92 b. l.), dalyvavo L. K. ir jo gynėjas advokatas S. Alysas. Išklausyti 2011 m. liepos 7 d. skelbiamo nuosprendžio L. K. neatvyko, todėl nuosprendžio kopija 2011 m. liepos 8 d. jam išsiųsta paštu (1 t., 128 b. l.).

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 12 d. patvarkymu (1 t., 29-30 b. l.) pateikė Šiaulių apskrities VPK vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį, iš dalies pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu.

Šiaulių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Asmenų paieškos skyriuje 2011 m. liepos 21 d. pradėta L. K. paieška (1 t., 28, 77 b. l.).

Iš šaukimo šaknelės (1 t., 78 b. l.), kuri 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo įteikta, kaip nurodyta, L. K., matyti, kad L. K. yra šaukiamas 2011 m. rugpjūčio 10 d. 10:00 val. atvykti į Šiaulių miesto PK pas tyrėją V. V.. Pakartotinai 2011 m. rugpjūčio 19 d. L. K. siųstas šaukimas (1 t., 80 b. l.) grįžo neįteiktas (pašto siuntos grąžinimo priežastis nepažymėta).

L. K. motina A. K. 2011 m. rugsėjo 16 d. apklausoje (1 t., 85 b. l.) atsisakė duoti parodymus prieš sūnų ir pareiškė, jog kiti šeimos nariai parodymų prieš L. taip pat neduos.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. išsiuntė baudžiamąją bylą Nr. 1-89-76/ 2009 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (1 t., 87 b. l.).

Operatyvinių priemonių dėka 2011 m. lapkričio 8 d. jau buvo žinoma, kad L. K. slapstosi Ispanijoje (1 t., 89 b. l.).

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu (1 t., 90 b. l.) L. K. pripažino įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos pagal BK 242 straipsnį padarymo ir paskelbė jo paiešką.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi (1 t., 95 b. l.) L. K. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą (be termino).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistųjų N. B., L. K. ir A. U. kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio, 2012 m. vasario 7 d. nutartimi (1 t., 148-170 b. l.) L. K. skundą atmetė. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, L. K. siųsta kasacinio teismo nutartis 2012 m. kovo 12 d. grįžo neįteikta.

Generalinis prokuroras 2012 m. kovo 15 d. L. K. atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį (1 t., 98-123 b. l.).

2012 m. lapkričio 19 d. L. K. paieškos byla nutraukta, nes jis atvyko į Šiaulių AVPK (2 t., 80 b. l.), kur, surašius sulaikymo protokolą, buvo uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (1 t., 171 b. l.).

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi (1 t., 185-186 b. l.) paliko galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį dėl kardomosios priemonės (suėmimo) L. K. skyrimo ir nustatė konkretų suėmimo terminą – 3 mėn. skaičiuojant nuo 2012 m. lapkričio 19 d. Pasibaigus nustatytam suėmimo terminui, suėmimo terminas nebepratęstas.

Tiek informacinės teismų sistemos LITEKO, tiek bylos duomenimis (2 t., 7, 83-84, 87 b. l.), J. L. 2008 m. birželio 11 d. už L. K. sumokėjo jam skirtą 6 MGL (780 Lt) baudą.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs išvardintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę, įrodyta visiškai, abejoti kaltinamojo kalte nėra jokio pagrindo. Bylą nagrinėjantis teismas tikslina kaltinimą, detalizuodamas, kokią paskirtą bausmę kaltinamasis vengė atlikti, nes, kaip minėta, 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu kaltinamajam po subendrinimo paskirtos dvi bausmės: laisvės atėmimas ir bauda. Patikslinimas kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

Kaltinamojo padaryta veika pasireiškė vengimu sužinoti laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką, noro vykti atlikti laisvės atėmimo bausmę stoka, slėpimusi, o tai pagrindžia šios aplinkybės.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu L. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 236 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė atitinkamai 1 m., 2 m., 6 mėn. laisvės atėmimo bausmes; šias bausmes iš pradžių subendrino su 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, paskui - su baudžiamuoju įsakymu ir galutinę subendrintą bausmę skyrė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 6 MGL (780 Lt) bauda.

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. iš dalies pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka 2011 m. birželio 13 d. iš naujo išnagrinėjo bylą, dalyvaujant L. K. ir tuometiniam jo gynėjui advokatui S. Alysui, o baigiamojo procesinio dokumento priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2011 m. liepos 7 d. Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, susijusią su bausmės L. K. subendrinimu, pakeitė, bet galutinę subendrintą bausmę paliko tą pačią – jis nuteistas 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su 6 MGL (780 Lt) bauda.

Kadangi L. K. į 2011 m. liepos 11 d. teismo posėdį išklausyti baigiamojo procesinio dokumento neatvyko, 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžio kopija 2011 m. liepos 8 d. L. K. išsiųsta paštu. Nėra įrodymų, kad vokas adresatui (kartu su juo gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, mutatis mutandis BPK 319 str. 2 d.) būtų grįžęs neįteiktas.

Apeliacinės instancijos teismo priimti baigiamieji procesiniai dokumentai įsiteisėja iš karto ir turi būti vykdomi (BPK 335-336, 346 str.).

Pagrindinis bausmių vykdymo tvarką reglamentuojantis teisės aktas yra Bausmių vykdymo kodeksas (toliau - BVK). BVK 66 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjus nuosprendžiui, yra suimamas. Laisvės atėmimu nuteistą asmenį kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per 10 d. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nusiunčia į pataisos įstaigą. Taigi laikas, kurį laisvės atėmimu nuteistas asmuo gali būti nesuimtas (laisvas), kiekvienu atveju gali būti skirtingas.

BVK nuostatas plaplečia Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109 patvirtintas nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašas. Aprašo 7-8 punktuose nurodyta, kad nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, kuriems iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, taip pat nuteistieji, kurie suimami po nuosprendžio skirti arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmę įsiteisėjimo, gali būti laikinai, iki bus pristatyti į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančią įstaigą arba bausmės atlikimo vietą, uždaromi į teritorinės policijos įstaigos areštinę. Iš teritorinės policijos įstaigos areštinės nuteistuosius arešto bausme į bausmės atlikimo vietą, nuteistuosius terminuoto laisvės atėmimo bausme į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančią įstaigą pristato Viešojo saugumo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos planinis konvojus.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 12 d. patvarkymu pateikė Šiaulių apskrities VPK vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį, iš dalies pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu (BPK 342 str. 1-2 d.). Bet nuosprendis nepradėtas vykdyti, Šiaulių AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro Asmenų paieškos skyriuje 2011 m. liepos 21 d. pradėta L. K. paieška (1 t., 28, 77 b. l.).

L. K. neigė, kad ant šaukimo atvykti pas tyrėją šaknelės (1 t., 78 b. l.) yra jo parašas. Ant šaukimo šaknelės esantį šaukiamojo parašą ir ranka parašytą šaukiamojo vardą bei pavardę palyginus su kituose procesiniuose dokumentuose esančiais L. K. parašais, jo ranka parašytu vardu ir pavarde (1 t., 177-178, 180, 186 b. l.; 2 t., 74-75, 88 b. l.), matyti akivaizdūs skirtumai. L. K. raštas siauras, pailgas, tiesmukas, parašas primityvus, sudarytas iš inicialų „LK“ ir vieno individualaus užraityto elemento pabaigoje. O parašas ant šaukimo šaknelės yra sudarytas iš pirmos kaltinamojo vardo raidės („L“), pirmųjų trijų pavardės raidžių („Kar“); vardas ir pavardė parašyti plačiau, apvaliau, rašysena daugiau išlavinta; kaip ir paraše, taip ir žodžiuose „L. K.“ raidžių „L“, „K“ viršuje, apačioje ir per vidurį yra po kilpelę. Kadangi parašas ir ranka ant šaukimo šaknelės parašytas tekstas „L. K.“ vizualiai ženkliai skiriasi nuo kaltinamojo parašų, jo ranka rašytų savo vardo ir pavardės ant įvairių procesinių dokumentų, todėl kaltinamojo žodžiai, jog ant šaukimo šaknelės yra ne jo parašas ir ne jo ranka užrašytas vardas bei pavardė, labiau panašūs į tiesą negu į išsisukinėjimą. Teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad šaukimas 2011 m. rugpjūčio 10 d. 10:00 val. atvykti pas tyrėją kaltinamajam 2011 m. rugpjūčio 8 d. būtų buvęs įteiktas asmeniškai.

Pasak kaltinamojo, realia laisvės atėmimo bausme 2011 m. liepos 7 d. buvo nuteistas pirmą kartą, todėl nežinojo, ką daryti; jo nesupažindino su laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis. Šiuos kaltinamojo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kad nenusikalstų, būtų užtekę to, kad kaltinamasis, užuot be žinios dingęs iš teisėsaugos institucijų, teismo akiračio, būtų likęs gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ar faktinėje buvimo vietoje ir priimtų ten siunčiamą korespondenciją ar bent būtų pasiekiamas galiniais telekomunikacijų įrenginiais. Nors kaltinamasis neturi daug teisinių žinių, tačiau asmuo negali teisintis teisės aktų nežinojimu, jeigu savo veiksmais sąmoningai sukuria tokią situaciją, kad teisės aktų reikalavimų nesužinotų. Supažindinti kaltinamąjį su laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka, sąlygomis nebuvo fizinių galimybių, nes jis slapstėsi.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamasis apskundė kasacine tvarka. Tai reiškia, kad jis žinojo apie jam nepalankų apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. pareikalavo pirmosios instancijos teismo atsiųsti baudžiamąją bylą (BPK 372 str. 1-2 d.). Vadinasi, kasacinis skundas buvo gautas maždaug tuo pat metu (keliomis ar keliolika dienų anksčiau). Anot kaltinamojo, 2011 m. liepos 7 d. Šiaulių apygardos teismui skelbiant nuosprendį, Lietuvoje jis dar buvo, namuose nebebuvo nuo 2011 m. liepos (tikslios datos neatsimena). Šiuos kaltinamojo žodžius patvirtina Šiaulių AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro Asmenų paieškos skyriaus tyrėjo V. F. 2011 m. liepos 27 d. tarnybinis pranešimas Nr. 40-PR5-220, kuriame teigiama, kad nustatyti L. K. buvimo ar gyvenamąją vietą nepavyko, nes jis aktyviai slapstosi, Šiaulių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Asmenų paieškos skyriuje 2011 m. liepos 21 d. pradėta L. K. paieška. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Lietuvoje (namuose) kaltinamojo nebebuvo nuo 2011 m. vasaros vidurio, bet 2011 m. rudeniop paduodamas kasacinį skundą jis kasaciniam teismui nurodė jam skirtus procesinius dokumentus siųsti šiais teisėsaugos institucijoms, teismams seniai žinomais jo gyvenamosios vietos adresais Lietuvoje (1 t., 4, 6, 31 b. l.; 2 t., 1, 4-7, 13-14, 16, 19, 46, 49, 59 b. l.): (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nors jis rezidavo užsienyje.

BPK 374 straipsnyje yra reglamentuota kasacinio teismo teisė, priėmus nagrinėti kasacinį skundą, sustabdyti bet kurio teismo nuosprendžio (nutarties) ar jų dalies vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kaltinamasis pripažino nežinojęs apie įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) vykdymo sustabdymo institutą ir jo taikyti kasacinio teismo neprašęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 7 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų (nota bene: ne nuteistųjų gynėjo (-ų), BPK 367 str. 1 d.) N. B., L. K. ir A. U. kasacinius skundus ir L. K. skundą atmetė. L. K. siųsta kasacinio teismo nutartis neįteikta. Be padrikų kaltinamojo paaiškinimų, byloje daugiau nėra įrodymų, kaip ir kada jis sužinojo apie kasacinio teismo verdiktą.

Teismo nuomone, duodamas paaiškinimus kaltinamasis nebuvo iki galo atviras ir nuoširdus.

Viena vertus, kaltinamasis teigė, kad išvykti į užsienį nusprendė, dėl darbo Ispanijoje tarėsi, kai apeliacinės instancijos teismas pirmą kartą jį išteisino (t. y. po 2009 m. gruodžio 17 d.). Tačiau, kaip minėta, Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. priimtu nuosprendžiu L. K. dėl nusikalstamų veikų pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį išteisino, o už nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymą skirtą 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės dalį paliko, galutinę subendrintą bausmę skyrė 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su 6 MGL (780 Lt) bauda. L. K. paskirtos subendrintos 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 m., įpareigodamas per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paras; be to, skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Kasacinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadinasi, nuo 2010 m. lapkričio 19 d. L. K. toliau galiojo dvi kardomosios priemonės, nurodytos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendyje, o būtent: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Kita vertus, kaltinamasis paaiškino, jog 2012 m. vasarą išvažiavo į užsienį užsidirbti pinigų, kad galėtų sumokėti advokatui honorarą, tikslo išvykus pasislėpti neturėjo, Ispanijoje buvo susitaręs dėl darbo apelsinų plantacijose ir ten visą laiką dirbo. Pažymėtina, kad į užsienį kaltinamasis išvyko žinodamas, kad Šiaulių apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, susijusią su bausmės subendrinimu, pakeitė, bet galutinę subendrintą bausmę paliko tą pačią – jis nuteistas 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda; žinodamas, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paliktos galioti dvi kardomosios priemonės, įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui, yra panaikintos. Kaltinamojo versija, esą jis užsienyje tenorėjo užsidirbti pinigų, neturėjo tikslo išvykęs pasislėpti, nesuderinama su jo paskesniu elgesiu: išvykęs atsiribojo nuo Lietuvos, visiškai nutraukė ryšius su advokatu, kuris rengė kasacinį skundą; nepasirūpino kasacinį skundą nagrinėjusiam teismui nurodyti savo faktinę buvimo vietą, ilgą laiką nepalaikė ryšių su šeimos nariais, iki 2012 m. lapkričio 18 d. negrįžo namo.

Remdamasis įrodymų analize ir išvardintais teisiniais argumentais, teismas sprendžia, kad 2012 m. vasarą išvykdamas į užsienį kaltinamasis kardomųjų priemonių nepažeidė, bet išvykimas iš Lietuvos, teisėsaugos institucijoms ar teismams nepranešant vietos, kurioje jis laikinai apsistojo, kai žinojo, kad yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendis, kuris iš dalies pakeistas apeliacinės instancijos teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas, nepaisant galimybės žemesnės instancijos teismų nuosprendžius skųsti kasacine tvarka, kai oficialia įstatymų nustatyta tvarka nuosprendžių vykdymo sustabdymo institutas nebuvo pritaikytas, pakankamas konstatuoti esant subjektyviąją pusę, t. y. jog kaltinamasis sąmoningai be pėdsakų pradingo iš nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, o vėliau užsienyje neviešino faktinės buvimo vietos, siekdamas išvengti laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 242 str.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai nuteistasis atlieka veiksmus, rodančius, kad jis vengia atlikti laisvės atėmimo bausmę, ad hoc – nuo 2011 m. liepos 7 d. Nusikaltimas, padaromas neveikimu, yra trunkamasis, jis baigiasi tada, kai nuteistasis atvyksta į laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietą, kitas teisėsaugos ar teisingumo vykdymo institucijas arba yra sulaikomas, ad hoc – iki 2012 m. lapkričio 19 d. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kad nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdytinas, bet be pateisinamų priežasčių laisvės atėmimo bausmės kurį laiką nevykdė (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Iki pastarojo nusikaltimo padarymo kaltinamasis teistas 7 kartus (2 t., 1-10, 13-54 b. l.), vėl nusikalto teistumui neišnykus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Anksčiau buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir valdymo tvarkos pažeidimus, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 62-63 b. l.), yra įtrauktas į profilaktinę apskaitą (2 t., 66 b. l.). Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje oficialiai niekur nedirbo (paskutinis darbo periodas nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d.), 2010 m. gegužės 10 d. įsiregistravo darbo biržoje (2 t., 64 b. l.). Būdamas įkalinimo įstaigoje 2013 m. vasario 25 d. sukūrė šeimą (2 t., 67 b. l.).

Kitaip nei siūlė prokuroras, bylą nagrinėjantis teismas, kaltinamajam duodant paaiškinimus, neįžvelgė visiško prisipažinimo padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, todėl laikytina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamojo atžvilgiu neegzistuoja. Tačiau tai, kad kaltinamasis savanoriškai nutraukė trunkamąjį nusikaltimą, pripažintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Už tyčinio nusikaltimo padarymą recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Be to, už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę skirti kaltinamajam baudą būtų neracionalu dar ir dėl tos priežasties, kad jo finansinės galimybės abejotinos (anksčiau skirtą 780 Lt baudą sumokėjo pašalinis asmuo, kaltinamasis ilgai buvo be darbo, dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę). Todėl už nusikalstamos veikos pagal BK 242 straipsnį padarymą kaltinamajam skiriama griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis kone perpus mažesnis už sankcijos vidurkį (BK 50 str. 2 d., 242 str.) - 7 mėn. {[3 mėn. + (2 x 12 mėn.)] ÷ 2 vidurkis ÷ 2}.

7 mėn. laisvės atėmimo bausmė pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (t. y. be baudos, nes ji sumokėta) ir galutinė subendrinta bausmė skiriama 2 m. 5 mėn. 15 d laisvės atėmimo (nuosprendžio priėmimo dieną neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, skaičiuojant nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. birželio 3 d. imtinai, sudaro 2 m. 2 mėn. 15 d.; iš šiuo nuosprendžiu paskirtos 7 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridedami 3 mėn., atimami 4 mėn.).

Į atliktos galutinės subendrintos 2 m. 5 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuojami 3 mėn. nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. vasario 19 d, kuriuos kaltinamasis praleido būdamas sulaikytas ir/ar suimtas (BK 66 str.).

Po įskaitymo likusi laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią reiks atlikti, lygi 2 m. 2 mėn. 15 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302, 304-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, ir skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įpareigojant bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę skirti 2 (dvejus) metus 5 (penkis) mėnesius 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.

Remiantis BK 66 straipsniu, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. vasario 19 d., L. K. išbūtą esant sulaikytam ir/ar suimtam.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. birželio 4 d.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistojo per 20 d. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.