- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- eA-591-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04888-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-166 (toliau – ir Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. sprendimas); 2) panaikinti Mokestinės ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. S-139 (7-113/2022) (toliau – ir Komisijos 2022 m. spalio 5 d. sprendimas).
2. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas, t. y. gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). 2008 m. pavasarį pareiškėja ir jos sutuoktinis pradėjo statyti Gyvenamąjį namą. 2016 m. kovo 16 d. pareiškėja ir jos sutuoktinis pardavė Gyvenamąjį namą. Gyvenamojo namo pardavimo kaina – 175 000 Eur. Parduodami Gyvenamąjį namą, pareiškėja ir jos sutuoktinis gavo gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM) apmokestinamų pajamų.
2.2. 2022 m. gegužės 17 d., vykdydama 2016 m. pareiškėjos gautų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą pagal 2021 m. gruodžio 29 d. pavedimą Nr. (21.222 Mr) FR0773-1966, Inspekcija surašė 2016 m. pareiškėjos gautų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo patikrinimo aktą Nr. 21.222 Mr) FR0680-169 (toliau – ir Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. aktas). Inspekcija 2022 m. gegužės 17 d. aktu konstatavo, kad 2016 m. pareiškėja nepagrįstai ir netinkamai deklaravo parduoto nekilnojamojo turto pajamų, parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo / pardavimo kainos ir kitų pajamų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, sumas. Inspekcija 2022 m. gegužės 17 d. aktu nurodė, kad, 2010-2015 m. mokestiniu laikotarpiu statydama Gyvenamąjį namą ir tris ūkinius pastatus (garažą, pirtį ir kiemo statinį), 2016 m. mokestiniu laikotarpiu pareiškėja tinkamai deklaravo tik 18 166,26 Eur statybos išlaidų. Inspekcija 2022 m. gegužės 17 d. aktu pažymėjo, kad pareiškėja ir jos sūnus, teikdami Inspekcijai duomenis apie statybų sąnaudas, nepateikė jokių dokumentų, atitinkančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 19 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtintus reikalavimus, ir nepagrindė dalies statybos sąnaudų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Inspekcija 2022 m. gegužės 17 d. aktu papildomai apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 11 702,00 Eur dydžio GPM, įpareigojo pareiškėją sumokėti 4373,42 Eur dydžio delspinigius ir skyrė pareiškėjai 2340,00 Eur dydžio baudą.
2.3. 2022 m. birželio 15 d. pareiškėja, nesutikdama su minėtu aktu, padavė Inspekcijai rašytines pastabas. Pareiškėja nurodė, kad Inspekcija 2022 m. gegužės 17 d. aktu nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja turi pagrįsti statybos sąnaudų vertę dokumentais, atitinkančiais GPMĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Nuo Gyvenamojo namo ir kiemo statinio statybų pradžios iki ginčo mokestinimo patikrinimo pradžios praėjo apytikriai 13 (trylikos) metų laikotarpis. Joks teisės aktas neįtvirtina pareiškėjos pareigos visą minėtą laikotarpį saugoti statybos sąnaudas patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja suvestiniai patirtų sąnaudų registrai, saugantys objektyvius statybos darbų sąnaudų įkainių duomenis. Minėtus duomenis Inspekcija galėjo patikrinti savarankiškai, be pareiškėjos pagalbos. Inspekcija turėjo prieigą prie visų būtinų suvestinių duomenų, leidžiančių nustatyti realias pareiškėjos patirtas statybos darbų sąnaudas, tačiau to nepagrįstai nedarė. Pareiškėja, susipažinusi su Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. aktu, nedelsdama kreipėsi ekspertą su prašymu atlikti Gyvenamojo namo statybos sąnaudų ekspertizę ir nustatyti Gyvenamojo namo statybos darbų skaičiuojamąją kainą pagal 2015 m. Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų statybinės vertės kainyną (toliau – ir Kainynas). 2022 m. birželio 13 d., atlikęs Gyvenamojo namo statybas darbų ekspertizę, viešosios įstaigos „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ ekspertas T. M. (atestato numeris: 25113) surašė ekspertizės aktą Nr. 220613 (toliau – ir eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas). Ekspertas 2022 m. birželio 13 d. aktu nustatė, kad Gyvenamojo namo statybos sąnaudų vertė siekia 266 075,00 Eur dydžio sumą. Vykdydama pareiškėjos gautų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, rinkdama ir nustatydama reikšmingus duomenis, aiškindamasi aktualias faktines aplinkybes, Inspekcija turėjo pagrįstai suabejoti dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. aktu nustatytos Gyvenamojo namo statybos darbų sąnaudų vertės. Ginčo laikotarpiu pareiškėja, statydama Gyvenamąjį namą ir tris ūkinius pastatus, logiškai negalėjo patirti vien tik Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. aktu nurodytų statybos sąnaudų vertės.
2.4. Įvertinusi Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. akto turinį, pareiškėjos pateiktas pastabas ir susijusius duomenis, Inspekcija 2022 m. liepos 13 d. sprendimu patvirtino Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. aktą, t. y. nurodė pareiškėjai sumokėti 11 702,00 Eur GPM nepriemoką, įpareigojo pareiškėją sumokėti 4373,42 Eur dydžio delspinigius dėl tinkamai nesumokėto GPM ir skyrė pareiškėjai 2340,00 Eur dydžio baudą.
2.5. 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. sprendimu, padavė Komisijai skundą.
2.6. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Komisija 2022 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. S-139 (7-113/2022) patvirtino Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. sprendimą.
2.7. Inspekcija ir Komisija nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naštą pateikti dokumentus, pagrindžiančius realias Gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos sąnaudas, išskirtinai pareiškėjai. Inspekcija privalėjo pagrįsti pareiškėjai apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tik nesutikdama su Inspekcijos apskaičiuotomis mokesčių sumomis, pareiškėja turėjo pareigą pagrįsti netinkamus Inspekcijos skaičiavimus. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėja negalėjo pateikti Inspekcijai statybos sąnaudas patvirtinančių dokumentų, atitinkančių GPM 19 straipsnio 3 dalies nuostatose įvardytus reikalavimus, dėl objektyvių priežasčių. Minėti dokumentai tiesiog nebeegzistuoja. Dalies dokumentų (kasos kvitų), patvirtinančių Gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos sąnaudas, turinys ilgainiui natūraliai išbluko (tapo neįskaitoma), ir dėl to pareiškėja juos išmetė. Dalį dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų ir krovinio važtaraščių), patvirtinančių Gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos sąnaudas, pareiškėja prarado, kai ji persikraustė iš Gyvenamojo namo į naują gyvenamąją vietą. Trečią dalį dokumentų, patvirtinančių statybos sąnaudas, po 3-5 m. laikotarpio pareiškėja išmetė, nes įstatymai neįpareigojo pareiškėjos saugoti minėtus dokumentus ilgesnį laikotarpį. Objektyviai atsiminti, iš kokio konkretaus tiekėjo pareiškėja įsigijo Gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos medžiagas ir darbus, ir kokie konkretūs duomenys yra įtraukti į pareiškėjos turimą suvestinį sąnaudų registrą, pareiškėja negali. Gyvenamojo namo ir kitų statinių statybinėmis medžiagomis, jų tiekimu rūpinosi pareiškėjos sūnus. Pareiškėjos sūnus taip pat neišsaugojo apskaitos dokumentų ir negali jų pateikti pareiškėjai.
2.8. Inspekcija ir Komisija, apskaičiuodami pareiškėjos mokėtiną GPM, nepagrįstai netaikė mokesčio apskaičiavimo būdo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatose. Inspekcija turėjo pareigą ir teisinį pagrindą naudoti mokesčio apskaičiavimo būdą, įtvirtintą MAĮ 70 straipsnio nuostatose. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, įtvirtintos MAĮ 70 straipsnio ir Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (toliau – ir Taisyklės), nuostatose. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi jokių pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių Gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos sąnaudas, ir negali jų atkurti. Inspekcija 2022 m. liepos 13 d. sprendimu tik formaliai konstatavo, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėja nebuvo aktyvi ir nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių Gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos sąnaudas.
2.9. Inspekcija ir Komisija nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos mokesčių apskaičiavimo būdų taikymo praktikos. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas neturi statybos išlaidų pagrindžiančių dokumentų, minėtas išlaidas nustato mokesčių administratorius pagal viešosios įstaigos „Registrų centras“ duomenis ir uždarosios akcinės bendrovės „Sistela“ sudarytus kainynus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paduodamas atsiliepimą į skundą, prašė atmesti pareiškėjos skundą.
4. Inspekcija, paduodama atsiliepimą į skundą, nurodė šiuos argumentus.
4.1. Mokestinio patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad, 2010 m. liepos 1 d. gavusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus išduotą statybos leidimą, sūnui nuosavybės teise priklausančiame 0,7000 ha bendrojo ploto žemės sklype pareiškėja vykdė Gyvenamojo namo ir trijų ūkio pastatų (garažo, pirties ir kiemo statinių) statybos darbus. Minėtame žemės sklype 2015 m. rugsėjo 14 d. pareiškėja deklaravo 100 proc. Gyvenamojo namo statybas darbų baigtumą. Statybos darbų pradžia – 2010 m., statybos darbų pabaiga – 2015 m.
4.2. 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjos šeima sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DA-1156 su T. B. (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis). Pareiškėjos šeima Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė T. B. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, t. y. Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 0,7000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 91 kv. m. bendrojo ploto pastatą – garažą (duomenys neskelbtini); 69 kv. m. bendrojo ploto pastatą – pirtį (duomenys neskelbtini); kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (šulinį, tvorą, lauko tualetą) (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties vertė – 515 000 Eur. Iki Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo T. B. sumokėjo 112 928,11 Eur pareiškėjos šeimai. Likusią 402 071,89 Eur dydžio sumą T. B. įsipareigojo padengti parduodamas įkeistą nekilnojamąjį turtą. Sutarties sudarymo išlaidų dydis – 2 403,73 Eur. Sutarties sudarymo išlaidas visos Pirkimo-pardavimo sutarties šalys moka lygiomis dalimis. 2016 m. pareiškėja ir jos sutuoktinis, valdydami nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, patyrė 801,24 Eur sutarties sudarymo išlaidų.
4.3. Mokestinio patikrinimo metu Inspekcija vertino Gyvenamojo namo įsigijimo išlaidas. Inspekcija nustatė, kad didžiąją dalį statybos darbų pareiškėja ir jos šeima atliko savo jėgomis. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėja pateikė Inspekcijai statybos išlaidų suvestinę bei įsigytų medžiagų / paslaugų ir atliktų statybos darbų apmokėjimo dokumentus. Pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodyta statybos sąnaudų vertė – 436 164,67 Lt. Įvertinusi faktiškai pateiktus ir juridinę galią turinčius dokumentus, Inspekcija nustatė, kad statybos sąnaudos sudaro tik 18 739,24 Lt / 5 427,26 Eur sumą. Dalis nurodytų namui priskirtų išlaidų (namo aplinkos sutvarkymo darbai, santechnikos įranga / prekės, apyvokos daiktai, paveikslai, buitinė technika ir baldai) nesiejami ir nepriskirtini namo statybos išlaidoms. Įvertinusi 2000-2012 m. pareiškėjos patirtų statybos sąnaudas pagrindžiančius dokumentus, Inspekcija nustatė, kad minėtu laikotarpiu Gyvenamojo namo statybos sąnaudos sudarė 43 985,22 Lt / 12 739 Eur sumą. 34 214,53 Lt suma yra sumokėta pareiškėjos sūnaus vardu. Pareiškėjos sūnus nurodė, kad minėtu laikotarpiu 100 proc. įsigytų statybinių medžiagų buvo naudotos Gyvenamojo namo statybai. Kitų išlaidų teisinę reikšmę turinčiais dokumentais pareiškėja patvirtinti negalėjo, nes konkrečių sumų neatsiminė, o čekių neišsaugojo. Remdamasi nustatytais duomenimis, Inspekcija nustatė, kad mokestiniu laikotarpiu iš viso pareiškėja pagrindė 62 724,46 Lt / 18 166,26 Eur Gyvenamojo namo statybos sąnaudų vertę. Atlikusi pareiškėjos gautų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, Inspekcija surašė 2016 m. pareiškėjos gautų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo patikrinimo aktą Nr. 21.222 Mr) FR0680-169. Inspekcija minėtu aktu konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai ir netinkamai deklaravo parduoto nekilnojamojo turto pajamų, parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo / pardavimo kainos ir kitų pajamų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, sumas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Inspekcija 2022 m. gegužės 17 d. aktu papildomai apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 11 702,00 Eur dydžio GPM, įpareigojo pareiškėją sumokėti 4373,42 Eur dydžio delspinigius dėl tinkamai nesumokėto GPM ir skyrė pareiškėjai 2340,00 Eur dydžio baudą.
4.4. 2022 m. birželio 15 d. pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. aktu, padavė Inspekcijai rašytines pastabas. Pareiškėja nurodė, kad nuo Gyvenamojo namo ir kiemo statinio statybų pradžios iki ginčo mokestinimo patikrinimo pradžios praėjo apytikriai 13 (trylikos) metų laikotarpis. Joks teisės aktas neįtvirtina pareiškėjos pareigos visą minėtą laikotarpį saugoti statybos sąnaudas patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja suvestiniai patirtų sąnaudų registrai, saugantys objektyvius statybos darbų sąnaudų įkainių duomenis. Inspekcija turėjo visus būtinus suvestinius duomenis, leidžiančius nustatyti ir apskaičiuoti realias patirtas statybos sąnaudas, tačiau šios pareigos Inspekcija nepagrįstai neįvykdė.
4.5. Įvertinusi Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. akto turinį, pareiškėjos pateiktas pastabas ir susijusius duomenis, Inspekcija 2022 m. liepos 13 d. sprendimu patvirtino Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. aktą, t. y. nurodė pareiškėjai sumokėti 11 702,00 Eur GPM nepriemoką, įpareigojo pareiškėją sumokėti 4373,42 Eur dydžio delspinigius dėl tinkamai nesumokėto GPM ir skyrė pareiškėjai 2340,00 Eur dydžio baudą.
4.6. 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. sprendimu, padavė Komisijai skundą.
4.7. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Komisija 2022 m. spalio 5 d. sprendimu (sprendimo numeris: S-139 (7-113/2022)) patvirtino Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. sprendimą.
4.8. 2016 m. kovo 16 d., parduodama Gyvenamąjį namą, pareiškėja įgijo prievolę deklaruoti gautas Gyvenamojo namo pardavimo pajamas, taip pat Gyvenamojo namo įsigijimo kainą ir kitų su Gyvenamojo namo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą.
Atsiliepimas
4.9. Pareiškėjos skundo argumentai, kad visu ginčo laikotarpiu ji neturėjo pareigos saugoti dokumentų, reikalingų apskaičiuoti mokesčius, yra nepagrįsti. Nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja, siekdama pasinaudoti galimybę atimti iš Gyvenamojo namo pardavimo pajamų Gyvenamojo namo įsigijimo išlaidas, turėjo pareigą pateikti Gyvenamojo namo statybos sąnaudas pagrindžiančius dokumentus, atitinkančius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Inspekcija gali apskaičiuoti arba perskaičiuoti GPM už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Todėl visu apmokestinimui aktualiu laikotarpiu pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, turėjo prievolę saugoti dokumentus, reikalingus apskaičiuoti mokesčius. Teisės aktai neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos saugoti dokumentus, reikalingus mokesčių apskaičiavimui.
4.10. Pareiškėjos skundo argumentai, kad Inspekcija turėjo galimybes savarankiškai surinkti duomenis, leidžiančius apskaičiuoti realias pareiškėjos patirtas Gyvenamojo namo statybos sąnaudas, ir turėjo pareigą savarankiškai įvertinti minėtus duomenis, yra nepagrįsti. Teisės aktai tokios pareigos mokesčių administratoriui nenustato. Būtent pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, turi pareigą pagrįsti teisę pasinaudoti galimybe atimti iš turto pardavimo pajamų minėto turto įsigijimo bei pardavimo išlaidas. Pareiga pateikti mokesčių administratoriui dokumentus, atitinkančius GPMĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatytus reikalavimus, tenka pareiškėjai. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas to nedaro, mokesčių administratorius apskaičiuoja GPM nuo gautų pajamų ir teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstų išlaidų skirtumo. GPMĮ normos neįtvirtina galimybės atleisti pareiškėją, kaip mokesčių mokėtoją, nuo pareigos pagrįsti parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas. Kai prievolė mokėti mokestį yra siejamas ne su mokesčių administratoriaus nustatytomis neapmokestintomis pajamomis, o su pareiga įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti pajamas, mokesčių administratorius savarankiškai nenustato nekilnojamo turto vertės ir nevertina nekilnojamojo turto įsigijimo kainos kitais nei mokesčių mokėtojo pateiktais duomenimis. Eksperto išvada nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta statybos sąnaudas patvirtinančiu dokumentu. Eksperto išvada nėra juridinę galią turintis apskaitos dokumentas.
4.11. Inspekcija pagrįstai apskaičiavo pareiškėjos mokėtiną GPM nepriemoką. GPMĮ 19 straipsnis įtvirtina ne mokesčių administratoriaus prievolę, o mokesčių mokėtojo teisę įstatymų nustatyta tvarka iš parduoto nekilnojamojo turto atimti nekilnojamojo turto statybos sąnaudas. Pareiškėjos realiai patirtos Gyvenamojo namo statybos sąnaudos gali būti atimamos iš Gyvenamojo turto pardavimo pajamų tik tuo atveju, jeigu pareiškėja pateikia mokesčių administratoriui teisės aktų reikalavimus atitinkančius duomenis. Apskaičiuodama apmokestinamąsias Gyvenamojo namo pardavimo pajamas, Inspekcija eliminavo išlaidas, pagrįstas GPMĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimus atitinkančiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja daugiau nepateikė teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančių dokumentų, pagrindžiančių likusios dalies Gyvenamojo namo statybos sąnaudų pagrįstumą.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:
6.1. 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjos šeima sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį su T. B. Pareiškėjos šeima Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė T. B. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, t. y. Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 0,7000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 91 kv. m. bendrojo ploto pastatą – garažą (duomenys neskelbtini); 69 kv. m. bendrojo ploto pastatą – pirtį (duomenys neskelbtini); kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (šulinį, tvorą, lauko tualetą) (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties vertė – 515 000 Eur.
6.2. 2022 m. gegužės 17 d., vykdydama 2016 m. pareiškėjos gautų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, Inspekcija surašė 2016 m. pareiškėjos gautų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo patikrinimo aktą Nr. 21.222 Mr) FR0680-169. Inspekcija 2022 m. gegužės 17 d. aktu konstatavo, kad 2016 m. pareiškėja nepagrįstai ir netinkamai deklaravo parduoto nekilnojamojo turto pajamų, parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo / pardavimo kainos ir kitų pajamų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, sumas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Inspekcija 2022 m. gegužės 17 d. aktu papildomai apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 11 702,00 Eur dydžio GPM, įpareigojo pareiškėją sumokėti 4373,42 Eur dydžio delspinigius dėl tinkamai nesumokėto GPM ir skyrė pareiškėjai 2340,00 Eur dydžio baudą.
6.3. 2022 m. birželio 15 d. pareiškėja, nesutikdama su minėtu aktu, padavė Inspekcijai rašytines pastabas. Pareiškėja nurodė, kad Inspekcija 2022 m. gegužės 17 d. aktu nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja turi pagrįsti statybos sąnaudų vertę dokumentais, atitinkančiais GPMĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtintus reikalavimus. Nuo Gyvenamojo namo ir kiemo statinio statybų pradžios iki ginčo mokestinimo patikrinimo pradžios praėjo apytikriai 13 (trylikos) metų laikotarpis. Joks teisės aktas neįtvirtina pareiškėjos pareigos visą minėtą laikotarpį saugoti statybos sąnaudas patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju egzistuoja suvestiniai patirtų sąnaudų registrai, saugantys objektyvius statybos darbų sąnaudų įkainių duomenis. Minėtus duomenis Inspekcija galėjo patikrinti savarankiškai, be pareiškėjos pagalbos. Inspekcija turėjo prieigą prie visų būtinų suvestinių duomenų, leidžiančių nustatyti realias pareiškėjos patirtas statybos darbų sąnaudas, tačiau to nepagrįstai nedarė. Pareiškėja, susipažinusi su Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. aktu, nedelsdama kreipėsi ekspertą su prašymu atlikti Gyvenamojo namo statybos sąnaudų ekspertizę ir nustatyti Gyvenamojo namo statybos darbų skaičiuojamąją kainą pagal Kainyną. Atlikęs Gyvenamojo namo statybas darbų ekspertizę, ekspertas 2022 m. birželio 13 d. aktu nustatė, kad Gyvenamojo namo statybos sąnaudų vertė siekia 266 075,00 Eur dydžio sumą.
6.4. Įvertinusi Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. akto turinį, pareiškėjos pateiktas pastabas ir susijusius duomenis, Inspekcija 2022 m. liepos 13 d. sprendimu patvirtino Inspekcijos 2022 m. gegužės 17 d. aktą, t. y. nurodė pareiškėjai sumokėti 11 702,00 Eur GPM nepriemoką, įpareigojo pareiškėją sumokėti 4373,42 Eur dydžio delspinigius dėl tinkamai nesumokėto GPM ir skyrė pareiškėjai 2340,00 Eur dydžio baudą.
6.5. 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. sprendimu, padavė Komisijai skundą.
6.6. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Komisija 2022 m. spalio 5 d. sprendimu (sprendimo numeris: S-139 (7-113/2022)) patvirtino Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vadovaudamasis GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, GPMĮ 19 straipsnio nuostatose nustatyta tvarka iš pajamų atimama per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos. Remdamasis GPMĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų gali būti atimta turto įsigijimo kaina, kuriai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir SĮ), išlaidos. Vadovaudamasis GPMĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – ir BAĮ) (nuo 2021 m. lapkričio 23 d. – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (toliau – ir FAĮ)) ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
8. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad mokesčių mokėtojas, siekdamas atimti iš pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto įsigijimo bei pardavimo išlaidas, turi pagrįsti patirtas išlaidas teisinę galią turinčiais dokumentais. Pareiga pateikti dokumentus, atitinkančius BAĮ ir FAĮ nustatytus reikalavimus, tenka mokesčių mokėtojui. Leistinais ir tiesioginiais įrodymais pagal GPMĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatas yra pripažįstami: 1) buhalterinės apskaitos dokumentai, turintys visus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; 2) galiojantys sandoriai, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašyti dokumentai, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vadovaudamasis FAĮ 2 straipsnio 18 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ūkinė operacija – tai subjekto veikla arba nuo subjekto priklausantis ar nepriklausantis įvykis, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo arba grynojo turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir (arba) struktūrą. Remdamasis FAĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas įvardijo, kad ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, kurie parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus) turinį, o būtent nustatyti mokesčių mokėtojo realiai patirtų išlaidų dydį. Vadovaudamasis FAĮ 7 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bet kuriame apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama tarp ūkio subjekto ir ekonominės veiklos nevykdančio fizinio asmens įvykusi ūkinė operacija, turi būti pateikta informacija, pagal kurią galima nustatyti ūkinės operacijos laikotarpį arba datą, turinį ir sumą
10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, vykdydama 2016 m. pareiškėjos gautų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, Inspekcija nustatė, kad Gyvenamojo namo statybai sąnaudoms gali būti priskiriama tik 9 483,75 Eur suma. Pareiškėja, siekdama pagrįsti didesnes Gyvenamojo namo statybos sąnaudas, pateikė eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktą.
11. Įvertinęs eksperto 2022 m. birželio 13 d. akto turinį, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, galiojantis sandoris ar gyventojo surašytas dokumentas, leidžiantis nustatyti ūkinės operacijos turinį ar realiai patirtų išlaidų dydį. Eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas nepasižymi FAĮ nuostatose įtvirtintų dokumentų požymiais. Eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas neatitinka FAĮ nuostatose įtvirtintų reikalavimų.
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas negali būti pripažintas atitinkančiu GPMĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir nepagrindžia pareiškėjos patirtų Gyvenamojo namo statybos sąnaudų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, laikėsi pozicijos, jog ji patyrė didesnes statybos sąnaudas nei nurodo eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas.
14. Įvertinęs administracinės bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėja iš tikrųjų patyrė didesnes, nei Inspekcijos nustatytas, statybų sąnaudas. Iš pareiškėjos gautų GPM apmokestinamųjų pajamų Inspekcija atėmė pareiškėjos faktiškai patirtas 9 483,75 Eur statybos sąnaudas, pagrįstas teisinę galią turinčiais dokumentais. Pareiškėja nepateikė jokių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių kitos realiai patirtos Gyvenamojo namo statybos išlaidų dalies pagrįstumą.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja patyrė didesnes Gyvenamojo namo statybos sąnaudas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, kreipdamasis į teismą, laikėsi pozicijos, jog mokesčių administratorius nepagrįstai neatliko jokių savarankiškų mokesčio apskaičiavimo veiksmų.
17. Vadovaudamasis MAĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Remdamasis MAĮ 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.
18. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius surenka reikšmingus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius ir susijusias prievoles, mokesčių mokėtojo galimybė apsiginti atsiranda tada, kai mokesčių mokėtojas savo ruožtu faktinius duomenis, paneigiančius mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai reiškia, kad, mokesčių administratorius pateisinus apskaičiuotą mokestį, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisėtumą, turi ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus.
19. Vadovaudamasis MAĮ 67 straipsnio ir GPMĮ 19 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas vertino, kad įrodinėjimo pareiga pagrįsti Gyvenamojo namo statybos sąnaudas dokumentais, atitinkančiais teisės aktų nustatytus reikalavimus, tenka pačiai pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčio administratoriaus apskaičiuotą Gyvenamojo namo statybos sąnaudų dydį. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti Inspekcijos apskaičiuota Gyvenamojo namo statybos sąnaudų suma.
20. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Inspekcija 2022 m. liepos 13 d. sprendimu pagrindė apskaičiuotą GPM.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, laikėsi pozicijos, jog, pareiškėjai nepateikus patirtas statybos sąnaudas pagrindžiančių dokumentų, Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo prievolę pati apskaičiuoti pareiškėjos realiai patirtų statybos sąnaudų dydį.
22. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai, atsižvelgiant į konkretaus mokesčio įstatymo nuostatas. MAĮ 70 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama ir taikoma taip, kad teisės normos, įtvirtinančios pagrindinius mokesčio principus, prarastų prasmę.
23. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad reikalavimas mokesčių administratoriui taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mokesčių apskaičiavimo būdą neatitinka įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, įtvirtintų GPMĮ normose. GPMĮ nuostatos neįtvirtina jokių išimčių, sudarančių pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo pareigos pagrįsti patirtas sąnaudas tik dokumentais, atitinkančiais teisės aktų nustatytus reikalavimus. Sąnaudos turi būti realiai patirtos, o sąnaudų dydis turi būti pagrįstas juridinę galią turinčiais konkrečios ūkinės operacijos turinį patvirtinančiais dokumentais.
24. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija neturėjo pareigos ir pagrindo savarankiškai apskaičiuoti pareiškėjos realiai patirtų Gyvenamojo namų statybos sąnaudų pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas.
25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Komisija 2022 m. spalio 5 d. sprendimu pagrįstai patvirtino Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. sprendimą. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. sprendimo ir Komisijos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
III.
26. Pareiškėja J. S., paduodama apeliacinį skundą, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą ir grąžinti klausimą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.
27. Pareiškėja, paduodama apeliacinį skundą, dėsto administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo šiuos argumentus:
27.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino administracinės bylos įrodymus. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatose nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino eksperto 2022 m. birželio 13 d. akto išvadų. Ekspertas 2022 m. birželio 13 d. aktu, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nurodė detalius Gyvenamojo namo statybos objektyvių sąnaudų skaičiavimus, t. y. faktiškai pareiškėjos patirtas statybos sąnaudas. Eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas yra įprastas ir leistinas administracinės bylos įrodymas. Pareiškėja teikė eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktą Inspekcijai dėl to, kad pareiškėja pati neišsaugojo Gyvenamojo namo statybos sąnaudas patvirtinančių dokumentų dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kitos Gyvenamojo namo statybos sąnaudų dalies pagrįstumą. Tiek aplinkybės, kad pareiškėja objektyviai negalėjo išsaugoti duomenų, patvirtinančių kitos Gyvenamojo namo statybos sąnaudų dalies pagrįstumą, tiek eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas vertinimas yra esminis nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Mokestinio patikrinimo metu Inspekcija privalėjo išsamiai ir objektyviai įvertinti minėtas aplinkybes, tačiau to nepadarė.
27.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė administracinės bylos nagrinėjimo esmės. Pirmosios instancijos teismas nevertino esminių administracinės bylos įrodymų, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai priėmė sprendimą. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
28. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.
29. Inspekcija, paduodama atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo šiuos argumentus:
29.1. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino eksperto 2022 m. birželio 13 d. akto nuostatų, yra nepagrįsti. Pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, turi pareigą pagrįsti teisę pasinaudoti galimybe atimti iš turto pardavimo pajamų minėto turto įsigijimo bei pardavimo išlaidas. Pareiga pateikti mokesčių administratoriui dokumentus, atitinkančius GPMĮ 19 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatytus reikalavimus, tenka būtent pareiškėjai. Pareiškėjos pateiktas eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas negali būti pripažintas Gyvenamojo namo statybos sąnaudas patvirtinančiu dokumentu. Eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas nėra apskaitos dokumentas, turintis teisinę galią. Pareiškėja nepateikė jokių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktu nurodytų Gyvenamojo namo statybos išlaidų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kitų pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytų sąnaudų sumų įtraukti į Gyvenamojo namo statybos sąnaudų vertę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai vertino, kad eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas neatitinka FAĮ ir GPMĮ nuostatų reikalavimų ir negali būti pripažintas dokumentu, pagrindžiančiu Gyvenamojo namo statybų sąnaudas.
29.2. Pareiškėja nepagrįstai laikosi pozicijos, kad ji patyrė didesnes, nei Inspekcijos nustatytas, sąnaudas. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėja iš tikrųjų patyrė didesnes, nei Inspekcijos nustatytas, statybų sąnaudas. Iš pareiškėjos gautų GPM apmokestinamųjų pajamų Inspekcija atėmė pareiškėjos faktiškai patirtas 9 483,75 Eur Gyvenamojo namo statybos sąnaudas, pagrįstas teisinę galią turinčiais dokumentais. Pareiškėja nepateikė jokių teisinę galią turinčių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių kitos realiai patirtos Gyvenamojo namo statybos išlaidų dalies pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie minėtos išvados.
29.3. Pareiškėja nepagrįstai laikosi pozicijos, kad pareiga pagrįsti Gyvenamojo namo statybos sąnaudų dydį tenka Inspekcijai. Teisės aktai įtvirtina, kad įrodinėjimo pareiga pagrįsti Gyvenamojo namo statybos sąnaudas dokumentais, atitinkančiais teisės aktų nustatytus reikalavimus, tenka būtent pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Inspekcijos apskaičiuotą pareiškėjos patirtų Gyvenamojo namo statybos sąnaudų sumą. Inspekcija pagrindė savo, kaip mokesčių administratoriaus, poziciją dėl papildomai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių prievolių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-166 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. S-139 (7-113/2022) pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo, paliko ginčijamus sprendimus galioti.
31. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti klausimą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino administracinės bylos įrodymus, ypač pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino eksperto 2022 m. birželio 13 d. akto išvadų.
32. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
33. Šioje byloje pareiškėjai apskaičiuotas GPM, nes pareiškėja pardavė nekilnojamąjį turtą – Gyvenamąjį namą – jo nuosavybės teisėmis neišlaikiusi dešimties metų, t. y. jį registravo 2010 m., o pardavė 2016 m. (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punktas). Taigi, pareiškėjai kilo pareiga mokėti GPM pagal GPMĮ nuostatas. Pareiškėja norėdama mažinti GPM sumą, galėjo pasinaudoti GPMĮ 19 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį, be kita ko, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta turto įsigijimo kaina bei su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai; leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Vadinasi, būtent pareiškėja, norėdama mažinti GPM sumą, turėjo pareigą teikti GPMĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus. Pareiškėja nepagrįstai laikosi pozicijos, kad ji patyrė didesnes, nei Inspekcijos nustatytas, sąnaudas. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėja iš tikrųjų patyrė didesnes, nei Inspekcijos nustatytas, statybų sąnaudas. Iš pareiškėjos gautų GPM apmokestinamųjų pajamų Inspekcija atėmė pareiškėjos faktiškai patirtas 9 483,75 Eur Gyvenamojo namo statybos sąnaudas, pagrįstas teisinę galią turinčiais dokumentais.
34. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino administracinės bylos įrodymus, kad nepagrįstai nevertino eksperto 2022 m. birželio 13 d. akto išvadų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, teisinę reikšmę GPM mažinimui turi tik tie dokumentai, kurie yra numatyti GPMĮ 19 straipsnio 3 dalyje. Vadinasi, šioje byloje turi būti taikomas būtent GPMĮ, kurio 19 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti konkretūs dokumentai, leidžiantys juose nurodytomis sumomis mažinti GPM dydį. Tuo tarpu ABTĮ tėra administracinio teismo proceso įstatymas, kuriame nėra jokių nuostatų, leidžiančių mažinti apskaičiuoto GPM dydį: ABTĮ 56 straipsnyje numatytos tik bendrosios įrodymų vertinimo teisminio proceso taisyklės bei gairės. Pareiškėjos pateiktas eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas negali būti pripažintas Gyvenamojo namo statybos sąnaudas patvirtinančiu dokumentu. Eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas nėra apskaitos dokumentas, turintis teisinę galią. Pareiškėja nepateikė jokių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktu nurodytų Gyvenamojo namo statybos išlaidų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kitų pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytų sąnaudų sumų įtraukti į Gyvenamojo namo statybos sąnaudų vertę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai vertino, kad eksperto 2022 m. birželio 13 d. aktas neatitinka FAĮ ir GPMĮ nuostatų reikalavimų ir negali būti pripažintas dokumentu, pagrindžiančiu Gyvenamojo namo statybų sąnaudas.
35. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kad netinkamai vertino bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, todėl nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Ypač pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1037-492/2025).
36. Todėl apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, o bylą grąžinti atsakovui nagrinėti iš naujo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.