Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilko pėda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilko pėda“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys J. P., N. U. bei SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio nepripažino. Nurodė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išnuomotas trečiajam asmeniui J. P.. CK 6.583 ir 6.584 straipsniuose įtvirtinta gyvenamosios patalpos nuomininko pareiga mokėti buto nuompinigius bei mokesčius už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, todėl ši pareiga šiuo atveju kyla trečiajam asmeniui J. P. ir jos pilnamečiams šeimos nariams, o ne atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Teismas, netinkamai aiškindamas imperatyvias teisės normas, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiga sumokėti mokesčius už teikiamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas tenka savivaldybės nuomojamų patalpų nuomininkui, o ne savininkui. Toks teisės normų aiškinimas neatitinka CK IV knygos pagrindu atsirandančių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių esminių savybių bei tų teisės normų paskirties, pažeidžia CK 1.9 straipsnyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas teisės aktų aiškinimo taisykles. CK 4.82- 4.84 straipsniuose yra imperatyviai nurodyta, kad administravimo, namo išlaikymo ir kt. išlaidas apmoka butų ar kitų patalpų savininkai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.5. punktas, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punktas taip pat imperatyviai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinių santykių dalyviai yra namo administratorius ir buto savininkas. Imperatyvios teisės aktų nuostatos negali būti pakeičiamos poįstatyminiu aktu ar vietos savivaldos institucijos aktu, nes imperatyvi minėtų normų formuluotė nesuteikia galimybės kitiems subjektams šias teisės normas keisti ar detalizuoti pakeičiant įstatymų leidėjo teisės normai suteiktą prasmę. Todėl šiuo atveju, teisiniai santykiai atsiradę tarp buto savininko ir buto nuomininko, negali sukelti jokių pasekmių teisiniams santykiams atsiradusiems tarp namo administratoriaus ir namo bendraturčio.

2. Teismas galutinį sprendimą byloje priėmė vadovaudamasis tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta sutartimi ir jos pagrindu sudarytais papildomais susitarimais, nepaisant to, jog minėta nuomos sutartis yra nebegaliojanti. Atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties 40.5 punktas numato automatišką sutarties galiojimo pasibaigimą tuo atveju, kai nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir/ar mokesčių už komunalines paslaugas. Taigi, šiuo atveju, įvertinus skolos susidarymo laikotarpį, akivaizdu, kad aplinkybės automatiniam nuomos sutarties nutrūkimui egzistavo. Dėl šios priežasties minėta nuomos sutartis (ir jos pagrindu sudaryti susitarimai) nebeturėjo teisinės galios sprendžiant įsiskolinimo už ieškovo suteiktas paslaugas padengimo klausimą. Būtent dėl šių priežasčių teismas ginčą turėjo spręsti vadovaujantis CK IV knygos nuostatomis.

3. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, perkeldamas nuomininkės nemokumo riziką ieškovui. Ieškovas nebūdamas buto savininku, o tik Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu sudaręs susitarimą su savivaldybei priklausančio buto nuomininke, niekada neturėjo galimybės kontroliuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar daryti įtakos tokios sutarties sąlygoms. Pareigą kontroliuoti trečiojo asmens (nuomininkės) sutartinių įsipareigojimų vykdymą turi nuomojamų patalpų savininkas- atsakovas. Atsakovas privalėjo užkirsti kelią nuolatiniam socialinių būstų nuomininkų įsiskolinimų didėjimui. Kadangi atsakovas to nepadarė, jam kyla atsakomybė už atsiradusias pasekmes. Be to, atsakovas- Vilniaus miesto savivaldybė veikia kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturtis, esantis lygiateisiu civilinių teisinių santykių dalyviu lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, todėl jis turi vienodas su visais kitais bendraturčiais teises bei pareigas bendrojo turto atžvilgiu (CK 2.36 str. 1 d.).

4. Sprendžiant atsiskaitymo komunalines ir kt. paslaugas klausimą reikia vadovautis CK IV knygos nuostatomis, o ne specialiosiomis teisės normomis - CK 6.583, 6.584 straipsniais ar Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų namų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas aprašu. Minėtos teisės normos reglamentuoja valstybės ir savivaldybių bei jiems priklausančių nuomininkų tarpusavio teisinius santykius, bet nereglamentuoja namo administratoriaus ir savivaldybių butų nuomininkų tarpusavio teisių ir pareigų. Nei CK 6.583, 6.584 straipsniai, nei minėtas aprašas nėra lex specialis CK IV knygoje įtvirtintam bendrosios dalinės nuosavybės teisiniam režimui bei negali pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinių santykių dalyvių ar turėti įtakos jų priešpriešinių teisių ir pareigų vykdymui.

5. Klausimas, ar savivaldybės butų nuomininkas turi pareigą mokėti už savivaldybei priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes tai visų pirma yra buto savininko (savivaldybės) ir butu besinaudojančio asmens tarpusavio susitarimo reikalas. Bet kuriuo atveju toks šalių susitarimas neturi ir negali turėti įtakos trečiųjų asmenų, šiuo atveju, namo administratoriaus teisėms ir teisėtiems interesams. Namo administratorių ir buto savininką visų pirma sieja bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisiniai santykiai, o šių santykių turinio negali pakeisti buto savininko vienašališki veiksmai ar susitarimai su trečiaisiais asmenimis. Buto savininkas, net ir išnuomavęs butą, išlieka atsakingas prieš administravimo ir priežiūros paslaugas teikiantį subjektą bei turi pareigą atsakyti už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus namo administratoriaus atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad 2007 m. birželio 27 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.39-N07/0378 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išnuomotas trečiajam asmeniui J. P. (b. l. 47-51). Ginčo esmė – kas turi apmokėti įsiskolinimą už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas: ar patalpų savininkas (atsakovas), ar šių patalpų nuomininkas (trečiasis asmuo J. P.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisminėje praktikoje konstatuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Ieškovas šiuo atveju reikalavo įsiskolinimo priteisimo neišskirdamas įsiskolinimų pagal šias grupes.

Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus matyti, kad skundas iš esmės grindžiamas CK IV knygos normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimo bei kitus mokesčius (CK 4.82-4.84 str.), Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų pagrindu. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto šių normų aiškinimu, tačiau pažymi, kad jas ieškovas aiškina atsietai nuo faktinių bylos aplinkybių.

Iš bylos duomenų matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje J. P. suteiktas pagal 2007 m. birželio 27 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0378. Atsakovas sudarytą su nuomininku nuomos sutartį įregistravo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl gali panaudoti šią sutartį prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš ieškovą (CK 6.579 str. 4 d.). Aplinkybė, kad butas išnuomotas kaip socialinis būstas, per se nereiškia nuomininko teisės nemokėti atitinkamų mokesčių ir neperkelia šios pareigos atsakovui. Pastebėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad iki 2008 m. balandžio mėn. mokesčiai ir buvo mokami (b.l. 23), pats ieškovas nurodo, kad įsiskolinimas susidarė nuo 2008 m. balandžio mėn. 2007 m. birželio 27 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens J. P. buvo sudaryta pastato eksploatavimo ir administravimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis Nr. 1904 (b.l. 52). Šios sutarties 3 punktas nustatė, kad buto savininkas/nuomininkas už suteiktas komunalines paslaugas, pastato eksploatavimą ir ūkio administravimą atsiskaito pagal galiojančius tarifus, o sutartis galioja iki visiško atsiskaitymo už suteiktas paslaugas pagal šią sutartį (Sutarties 9 p.). Kaip minėta, iki 2008 m. balandžio mėn. buto nuomininkė ir mokėjo visus mokesčius. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 argumentais, jie yra cituojami neįvertinant tos bylos aplinkybių visumos. Ieškovas pats pripažįsta, kad bylos nėra analogiškos. Šiame kontekste pastebėtina, kad ieškovas apskritai nėra nuoseklus – pripažinęs, kad jo nurodoma nutartis nėra priimta analogiškoje byloje, ja remiasi, tačiau kartu tokiu pat motyvu kritikuoja atsakovą, kuris irgi remiasi kasacinio teismo nutartimi kitoje byloje – 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010. Iš ieškovo nurodomos nutarties matyti, kad toje byloje apskritai buvo nagrinėjama kitokia faktinė situacija, t.y. kai socialinio būsto nuomininkas buvo įsiskolinęs už šilumos energiją, bet jis nebuvo sudaręs atskiros sutarties su šilumos tiekėju. Šiuo atveju, kaip minėta, pats ieškovas buvo sudaręs pastato eksploatavimo ir administravimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį būtent su trečiuoju asmeniu J. P., pagal šios sutarties nuostatas ji galioja iki visiško atsiskaitymo. 2007 m. birželio 27 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 33 punkte nustatyta, kad komunalinius ir kitus susijusius mokesčius moka nuomininkas pastato administracijos ar/ir paslaugų tiekėjų (taigi, inter alia- ieškovo) nurodytais terminais ir tvarka. Atsakovo nurodomoje 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai CK 4.84 straipsnio, kitų nurodytų teisės aktų bei administravimo sutarties pagrindu savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė, siekdama įgyvendinti savininko teises, paveda administratoriui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, savivaldybei neatsiranda pareigos apmokėti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, administravimo išlaidų, numatytų įstatyme (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d.), išskyrus atvejus, nustatytus administravimo sutartyje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo teiginiai dėl CK IV knygos ieškovo nurodomų normų taikymo nagrinėjamoje byloje nėra pagrįsti, o pats ieškovas, sudarydamas sutartį su trečiuoju asmeniu, aptarė subjektą, kuris turi mokėti jam (ir faktiškai mokėjo) atitinkamus mokesčius. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir tuo atveju, jei trečiojo asmens sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis būtų pasibaigusi šios sutarties 40.5 punkto pagrindu (kaip įrodinėja ieškovas), pareiga mokėti mokesčius besinaudojančiam patalpa trečiajam asmeniui išliktų tarp ieškovo ir šio asmens sudarytos sutarties pagrindu.

Dėl virš paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir iš esmės pagrįstai priėmė sprendimą ieškinį atsakovui atmesti. Padarius tokią išvadą, nėra reikšmingi apeliacinio skundo argumentai, susiję su skundžiamame sprendime paminėtų CK 6.583, 6.584 straipsnių taikymo (ne)pagrįstumu. Todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilko pėda“ valstybei 14,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, apeliacinės instancijos teisme.