Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2728-199/2016 pagal ieškovės L. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams BAB bankui „Snoras“, L. B., V. B., tretieji asmenys notarė D. K., antstolis R. B. dėl įgaliojimo ir dalies hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas bei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovo V. B. naudai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris taikomas tuomet, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

CPK 13 straipsnis numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Taigi, darytina išvada, kad tik ieškovas, turi teisę inicijuoti teisminį procesą, laisvas spręsti dėl teisminės gynybos būtinumo, pasirinkti, ar naudotis, ar nesinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teisėmis, ir gali laisvai apsispręsti dėl procesinio pasyvumo pasekmių prisiėmimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė L. S. ir jos atstovas advokatas G. K., būdami tinkamai informuoti apie 2016 m. vasario 10 d. 9.30 val. vyksiantį teismo posėdį, į jį neatvyko, be to, iš jų negauta jokių prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo ar kitokios bylos eigos, nebuvo praneštos neatvykimo į paskirtą teismo posėdį priežastys, nebuvo pateikti dokumentai, pateisinantys ieškovės ir jos atstovo neatvykimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. vasario 10 d. 9.30 val. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo atsakovų L. B. ir V. B. atstovas advokatas V. G. bei trečiojo asmens notarės D. K. atstovas advokatas L. J.. Atsakovų L. B. ir V. B. atstovas advokatas V. G. neprašė, kad teismas byloje priimtų sprendimą už akių. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės L. S. ieškinį nenagrinėtą, procesinių teisės normų nepažeidė, nes egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisinius padarinius.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys paliktas nenagrinėtas, t. y. nebuvo priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, laikytina, kad minėta teismo nutartis yra priimta atsakovų naudai. Be to ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl to, kad ieškovė, jos atstovas, kuriems buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, teismui nenurodydami svarbių priežasčių, neatvyko į teismo posėdį, neinformavo teismo ir šalių apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš ieškovės turi būti priteistos atsakovo V. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.