- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-82-170/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11840-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aldona Tumelionytė
- Pažeidėjas
- P. L.
- Nukentėjusysis
- K. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L., 2014-09-16, apie 11.00 val., Vilniuje, Saulėtekio alėja 14, vairuodamas automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) bei išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9,132,234 p. reikalavimus. Šiais veiksmais P. L. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu P. L. jam inkriminuojamus pažeidimus pripažino iš dalies. Paaiškino, kad prisipažįsta, kad aikštelė, kuri yra prie Saulėtekio bendrabučio netvarkinga ir mašinos netvarkingai sustatomos, todėl kontaktas galėjo būti, bet nepripažįsta, kad atsitrenkęs išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abi transporto priemones, įlipo į mašiną ir pasišalino iš įvykio vietos, nes apie padarytą autoįvykį sužinojo, kai policijos pareigūnai paskambino tėčiui, nes tėčio vardu registruota mašina, ir tik tada sužinojo, kad buvo įvykis, kitaip nebūtų žinojęs, kad tas įvykis buvo. Rugsėjo 16 d. apie 11 val. buvo toje aikštelėje, nes važiavo paimti studento pažymėjimo, paskui į paskaitas. Išvažiavo iš šitos aikštelės gal 10.15 val., nes netoli Swed banko atstovybė, pasiėmė Antakalnio g. tada važiavęs į paskaitas Žirmūnų g. Į tą aikštelę negrįžo, nes yra persikėlęs iš Klaipėdos universiteto ir važiavęs į dekanatą Čiurlionio g. susiderinti dalykus kur kas vyksta Vilniaus mieste, tada grįžo į Saulėtekio g. apie 15 val. Grįžo į tą pačią aikštelę. Vairavo VW Passat (duomenys neskelbtini), automobilis 1997 m., automobiliui jau 17 metų. Neatkreipė dėmesio į Golf, nes pilna mašinų buvo. Jo automobilis kaip stovėjo nepasakys, bet dažniausiai statosi prie bortelio galu. O tuo metu kaip buvo pastatytas, negali pasakyti. Automobiliai stovėjo vienas šalia kito, yra kelios juostos ir ten sustatyti automobiliai lygiagrečiai vienas kito. Eismo įvykio vietos schemoje (Parodomas 6 b.l.), nurodyta ta aikštelė. Bordiūras yra apačioje ir viršuje. Dažniausiai stato viršutinėj eilėj, nes ten bendrabutis arčiau. Tarpe automobiliai būna pastatomi. Savo automobilio apgadinimus pastebėjo, kai atvyko į policiją, nes automobilis buvo savaitę važinėtas, bet nepastebėjo jokių sugadinimų. Kai atvažiavo į policiją ir nuvalė dulkes, tai nežymiai matėsi apgadinimai. Reikia pasistengti, kad jie matytųsi plika akimi. Jo automobilis tamsiai žalios spalvos. Dešinės pusės galinis bamperis, sparnas, dešinės pusės galinės durelės ir apdailos juostelė buvo nubrėžta, bet labai nežymūs įbrėžimai, ant jo automobilio pilna nubraižymų. Policininkai apžiūrėjo automobilį, apgadinimai buvo, kurie nurodyti akte.Fotolentelėje (parodomas 15 b.l.) jo automobilis. Nuotraukoje matosi, bet tikrai taip nesimato apgadinimai. Automobiliai buvo sustatyti su kitu automobiliu. Policijoje matė Golf, jis buvo apgadintas, buvo apgadintas bamperis užpakalinis. Aukščiai sutapo, bet tiksliai pasakyti negali. Aukštis plius minus toks pats, gal 3 cm skirtumas. Sutinka, kad nubrozdinimas buvo, t.y. juodos spalvos dėmė ant Golf. Pripažįsta, kad galimas įvykis, kad sužalojimus ant Golf galėjo palikti jo automobilis.
Parodžius eismo įvykio vietos schemą (6 b.l.), pastarasis paaiškino, kad jei Golf būtų stovėjęs kaip nubraižyta schemoje, gal išvažinėjant iš aikštelės galėjo padaryti tokius apgadinimus. Jo automobilio apgadintas dešinys šonas. Mechanizmo nelabai suvokia. Jei pagal schemą, tai mano, kad priekiu būčiau kliudęs daugiau, o ne tik kampą. Pasišalinti iš įvykio vietos priežasčių nebuvo. Automobilis tvarkingai praėjęs techninę apžiūrą, visi dokumentai yra, vairuotojo pažymėjimas yra. Jei būtų įvykis įvykęs, būtų iškvietęs policiją, kad surašytų protokolą. Praeityje nėra turėjęs tokių įvykių. Kaip ir minėjo, apie įvykį sužinojo po pusantros savaitės kai paskambino iš policijos ir pranešė. Sutinka, kad tas įvykis įmanomas, nes aikštelė nėra tokia patogi. Žada atidžiau žiūrėti, stengtis statyti tokiose vietoje, kur grėsmių mažiau. Stengsis, kad tų eismo įvykių nebūtų.
Motyvuojamoji dalis
Nors P. L. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmenį (P. L.) pirmą kartą pamatė policijos nuovadoje, ne giminės. 10.50 val. pasistatė stovėjimo aikštelėje, Saulėtekio al. 14 prie bendrabučio automobilį sidabrinės spalvos, VW Golf valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas mamos I. M. vardu, o naudojasi jis. Buvo antradienis, galėjo būti 16 d. nuėjo į VU Fizikos fakultetą, į paskaitą. Už priekinio lango paliko raštelį su telefono numeriu, kad jei kažkam mašina užkliuvo ar kažkas nepravažiuoja, kad galėtų pasiskambinti ir jis galėtų patraukti mašiną. Automobilį pastatė eilėje šalia kitų automobilių. Aikštelė nėra keturkampės formos, vienas kampas užapvalintas. Išvažiavęs į aikštelę, posūkis į dešinę pusę ir pastatė kairėje pusėje. įvažiavimų yra keli ir juostos automobilių yra kelios. Nubraižyta ne visa aikštelė, ji tęsiasi tolyn. Kai atvažiavo policija jo automobilis stovėjo tiesiai kartu su mašinom. Jo automobilis stovėjo galu į už jo (nukentėjusiojo) automobilio stovėjusį. Kairėje pusėje juosta artimiausia. Automobilis buvo pastatytas per vidurį. Tarpas buvo daugmaž vienodas, atvažiavę išmatavo atstumus nuo mašinos iki mašinos. Kaip matavo atstumus nematė, jo parašo nėra, nematę lapo, kur pateikti išmatavimai, jam nebuvo pateikta susipažinti. Pagal parašytus matavimus sutiktų, kad automobilis pastatytas kampu, bet nesutinka su matavimais. Policininkai nebuvo pažįstami. Nelaiko, kad nesąžiningai padarė. Apie 11.30 val. paskambino telefonu ir pranešė, kad matė kaip į jo automobilį atsitrenkė žalias Passat ir, kad vairuotojas matė, kad padarė tą įvykį ir nekreipdamas dėmesio pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė spalvą ir valstybinius numerius, skambino moteris vardo ir pavardės nenurodė. (duomenys neskelbtini) jei gerai atsimena, bei spalvą, kad žalia ir viskas, sakė, kad nuvažiavo. Niekada nebuvo susitikęs su ta moterimi, kuri pranešė. Pasakė automobilio markę, kad VW Passat, tada išėjo iš paskaitos, apžiūrėjo automobilį ir iškvietė policiją. Buvo nubrozdintas galinis dešinės pusės bamperis. Iki to laiko jis nebuvo nubrozdintas, kažkokie minimalūs įbrėžimai buvo nuo mašinos pirkimo, bet tokių nebuvo. Žala padaryta automobiliui, nubrozdintas galinis bamperis, buvo įvertinta žala draudimo specialistų ir įvertino apie 700 Lt. Draudimo negavo, nes draudimas laukia nutarimo, kad galėtų kompensuoti žalą. Jo automobilis neatremontuotas. Nesidomėjo ar užteks jei draudimas išmokės tokią sumą atremontuoti automobiliui. Į policiją su automobiliu buvo nuvažiavęs. Kito automobilio apgadinimus matė, automobiliai buvo sustatyti. Kito automobilio buvo nubrozdinimai ant dešinės automobilio pusės.
Nukentėjusiajam nubraižius schema, P. L., paaiškino, jog sutinka, kad aikštelė tokia, kaip stovėjo automobilis, negali pasakyti. Sutinka, kad galimas variantas kaip nubraižė.
Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-09-16 matė kaip žalias VW Pasat, valstybinio nr. neatsimena, kuris važiuodamas užkabino VW Golf. Pranešė nukentėjusiajam, kadangi už jo automobilio lango buvo užkištas jo tel. nr.; jo automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, todėl jis paliko savo nr. Jam pranešė apie matytą eismo įvykį, kuris įvyko prie VGTU automobilių aikštelėje šalia bibliotekos. Ji stovėjo šalia savo automobilio su draugais, tuo metu valgė. 10 metrų atstumu apie 11 val. ryto pamatė, kaip iš žalio Volksvagen pasato išlipo vaikinas ir apžiūrėjo VW Passat automobilį, po to nuvažiavo. VW Golf automobilis stovėjo viduryje pravažiavimo, todėl pažeidėjas galėjo kliudyti. Berods užkliudė dvejose vietose. Smūgio negirdėjo, jos dėmesį atkreipė išlipęs iš automobilio vaikinas. Matė įbrėžimą, VW Golf automobilio, buvo įbrėžtas galinis bamperis. O VW Passat automobilyje - dešinės pusės keleivio dureles, nubrėžė pažeidėjas. Žmogaus, kuris padarė pažeidimą neįsidėmėjo. Neatsimena veido, nes tai įvyko seniai. Yra siuntusi laišką tyrėjai ir papasakojo kas įvyko. Automobilių susidūrimo garsas neatkreipė jos dėmesio, kadangi smūgis buvo ne itin stiprus. Prie automobilio priėjo su dar keliais draugais. Draugai irgi matė įvykį. Pamatė, kad vairuotojas nuvažiavo, todėl buvo akivaizdu, kad turime pranešti VW Golf vairuotojui. Pažeidėjas pravažiavo pro juos. Ji stovėjo VW Golf iš galo, prie įvažiavimo į aikštelę Tarp VW Golf ir jų (stovinčių žmonių) niekas nestovėjo. Išvažiavimas ir įvažiavimas yra vienas.
Parodžius eismo įvykio schemą (7b.l), pastaroji paaiškino, kad mašinos stovėjo tose vietose, kur pažymėta Nr. 2 ir Nr. 3. VW Golf kur stovėjo, šalia jo stovėjo dar daugiau mašinų.
Liudytoja nubraižius automobilių aikštelės schemą, paaiškino, kad WV Golf stovėjo kreiviau, prie to pačio pravažiavimo. Šio automobilio sugadintas galinis bamperis, nes buvo užkabintas dešinės pusės kampas. VW Passat lietė keliomis vietomis, tačiau tiksliai pasakyti negali. Kampas VW Golf buvo nubrėžtas. Vairuotojas iš automobilio išlipo per savo vairuotojo dureles, tuo metu automobiliai nekontaktavo, atstumas tarpo jų buvo 1 metras, apžiūrėjo mašiną, t.y. išlipo, apėjo visą automobilį, VW Golf neapžiūrėjo, palikto tel. nr. nematė. Pačio eismo įvykio nematė, mačiau tik pažeidėjo reakciją, kadangi jis išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjo VW Passat. Kai pamatė eismo įvykį, nusirašė automobilio, kuris padarė eismo įvykį, numerius. Kaip jau minėjo, pažeidėjo išvaizdos neatsimena. Gali pasakyti, kad vyras rudų plaukų, maždaug tokio tipo šukuosena kaip P. L.. Mano, kad pažeidėjas juos matė, todėl galima traktuoti, kad tai sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su draugais per pertrauką stovėjo prie automobilio su keliomis grupiokėmis. Pamatė mašiną, žalią VW Passat, kuris važiuodamas prilietė kitą automobilį. Išlipo vairuotojas apžiūrėjo ir išvažiavo. Automobiliai stovėjo vienoje linijoje, todėl matėsi. Su L. Š. nuėjo prie VW Golf ir pamatė įbrėžimą galiniame sparne, neatsimena tai kairė ar dešinė pusė. Pažeidėjas, kuris išlipo iš pasato buvo panašaus ūgio kaip P. L., vidutinio ūgio. Daugiau jokių požymių neatsimena. VW Passat sugadinimų jam nesimatė. Minėtas automobilis brūkštelėjo dešine puse, o pro juos pravažiavo kaire puse. Garso būdingo avarijai negirdėjo. Neatsimena ar apskritai buvo garsas. Mano, jog įvykis tikrai įvyko, kadangi pažeidėjas išlipo iš savo automobilio apžiūrėti Passato, taip pat automobiliai buvo labai arti vienas kito. Nuo VW Golf automobilio stovėjo apie 50 - 40 metrų atstumu. Įvažiavimas į aikštelę yra labai įdomus. Pagal eismo įvykio schemą, esančia byloje galima matyti, kad tai antras įvažiavimas. VW Golf yra automobilis pažymėtas Nr. 3. Jie stovėjo prie išvažiavimo. VW Passat važiavo pro VW Golf dešinę pusę. Aiškiai matėsi, jog sąlytis buvo. Kai pamatė susilietimą, nuėjo prie VW Golf. Pasižiūrėjo, kad automobilis buvo nubraižytas, įvykus kontaktui su kitu automobiliu. Ant panelės buvo paliktas telefono numeris. Paaiškina, kad VW Passat kliudė automobilį VW Golf norėdamas išvažiuoti iš aikštelės pirmyn. Pažeidėjas išlipęs apsižiūrėjo automobilį, atstumas tarp jų buvo labai nedidelis. Mano, kad VW Passat buvo šiek tiek pavažiavęs. Pažeidėjas išlipo iš automobilio po kontakto, apžiūrėjo kitą automobilį, šią aplinkybę tikrai matė.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Pažeidėjas teismo posėdyje neneigė jog protokole nurodytu laiku bei vietoje, vairuodamas automobilį bei išvažiuodamas iš aikštelės, kliudė kitą automobilį, nepalikdamas tarpo iš šono. Pažeidėjo parodymus teismo posėdyje patvirtino liudytojai L. Š. bei D. K. pažymėdami, jog buvo aikštelė, eismo įvykio metu, matė kaip pažeidėjas išvažiuodamas iš aikštelės automobilio dešine puse kliudė kito automobilio užpakalinį bamperį. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobiliui VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. M., eismo įvykio metu apgadintas užpakalinis bamperis (b.l. 7).
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (iki 2014-10-10 galiojusi KET redakcija).
(duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (iki 2014-10-10 galiojusi KET redakcija).
Tokiu būdu, byloje įrodyta, kad P. L., vairuodamas automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) bei išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, padarydamas žalą, kuo pažeidė (duomenys neskelbtini) 126 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
(duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (iki 2014-10-10 galiojusi KET redakcija).
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustato atsakomybę už tai, kad vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai. Pažymėtina, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė).
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia (be kita ko) kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33/2013, 2AT-41/2014 ir kt.).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Taikydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį kiekvienu atveju teismas turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, jog iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, taip pat savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Įvertinus pažeidėjo, nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimus, bylos rašytinę medžiaga, teismas konstatuoja, kad P. L. tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Pareiškėjo gynybos versija, kad jis jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto, pajusti jo negalėjo, kadangi automobilis yra senas, aikštelė duobėta, tyčios pasišalinti jis neturėjo, atmestina ir paneigta policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą K. M. paaiškino, kad savo telefono numerį buvo palikęs automobilyje už stiklo ir jam paskambinusi mergina pranešė, kad jos automobilis apgadintas ir iš eismo įvykio pasišalino vairuotojas, vairavęs automobilį VW Passat (b.l. 4); nukentėjusiojo K. M. paaiškinimai tiek rašyti po eismo įvykio (b.l.5), tiek duoti teismo posėdžio metu, kurie patvirtina, kad už priekinio automobilio lango paliko raštelį su telefono numeriu, kad jei kažkam mašina užklius, kažkas nepravažiuos, kad galėtų pasiskambinti ir jis galėtų patraukti mašiną bei, kad jam paskambino mergina (liudytoja L. Š.) ir pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos; eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas VW Golf užpakalinis bamperis (b.l.5-6); transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame užfiksuoti VW Passat automobilio, kuri vairavo P. L. sugadinimai brėžti dešinės pusės galinis bamperis bei sparnas, brėžtos dešinės pusės galinės durelės bei galinių ir priekinių durelių apdailos juostelė (b.l.13); fotolentele, kurioje užfiksuota, kad VW Golf automobiliui brėžtas dešinės pusės galinis bamperis ir likę žalios spalvos dažai bei automobilių VW Golf bei VW Passat nurodytas apgadinimų pobūdis bei aukščiai atitinka (b.l.14-16); liudytojų L. Š. bei D. K. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad stovėjo aikštelėje ir matė, kaip automobilio VW Passat vairuotojas (P. L.) po kontakto su kitu automobiliu, išlipo iš savo vairuojamos mašinos, kurią apžiūrėjo. Kas akivaizdžiai įrodo, kad P. L. jautė kontaktą su kitu automobiliu, buvo išlipęs iš automobilio, buvo neatidus ir nerūpestingas, nepasidomėjo ar galimai galėjo kliudyti kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, neatkreipęs dėmesio į tai, kad K. M. savo automobilyje, ant jo priekinio stiklo buvo palikęs telefono numerį būtent tam, kad galėtų patraukti savo automobilį, jei jis trukdytų eismui ar išvažiavimui iš aikštelės.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, įvertinus automobilio padarytus apgadinimus, tiek pažeidėjo, tiek nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad P. L., savo vairuojamu automobiliu, išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės kliudė kitą automobilį, policijai apie eismo įvykį nepranešė, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, eismo įvykio deklaracijos nenubraižė, policijos neiškvietė, t.y. pasišalino ir tai padarė veikdamas tyčia, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 dalyje.
Skiriant pažeidėjui nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes (ATPK 30 str.).
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas, įvertinęs administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, mano, kad P. L. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos skiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda ir mažesniam nei sankcijoje nurodytam minimaliam terminui atimant teisę vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Taikydamas P. L. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia į tai, kad nenustatyta P. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus, yra pakankamai jauno amžiaus, administracinė nuobauda skiriama pirmą karta, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius, yra mažareikšmis, teismo posėdžio metu nurodė, kad elgesio pasekmes suprato, išvadas padarė, ateityje elgsis protingai ir atsakingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 – 288 str., teismas,
nutarė:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti 30 eurų bauda.
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti 500 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. P. L. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą –500 EUR, baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.