Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ATP protokolą) I. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43³ str. už tai, kad 2015-12-28 ir 2015-12-30 pacientui G. K. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore ji buvo, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus : VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, turinti teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros (šeimos medicinos) paslaugas, įdarbinusi gydytoją oftalmologę L.V. P., gydytoją psichiatrę V. Š., darbo medicinos gydytoją V. B., teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nenumatytas įstaigai išduotoje licencijoje, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 2 d., Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 3 d., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V – 156 patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 7 ir 46 p., reikalavimai.

Skundžiama 2016-08-31 nutartimi apylinkės teismas šią administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai.

Administracinių teismų praktikoje yra susiformavusi ATPK 35 straipsnio taikymo taisyklė, kad nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. Č. prie Protokolo pateiktame 2016 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinime nurodė, kad „nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nė vienas antrinio lygio specialistas poliklinikoje nebedirba" – taigi, trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas iki paaiškėjimo momento ir 6 mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti atskaitos taškas yra 2016-08-12, šis terminas dar nėra pasibaigęs ir nėra kliūčių skirti administracinę nuobaudą.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos pateikti teismų praktikos pavyzdžiai nebuvo analogiški šiai situacijai. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-190-531/2016 traukiamas atsakomybėn asmuo buvo ne tik darbdavio atstovas, bet ir vertėsi sveikatinimo veikla, kurios teisėtumas buvo ginčijamas. 2016 m. vasario 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016-02-19 nutarimu analogiškoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-43-959/2016, kai administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 43³ str. buvo traukiamas ligoninės vadovas nevykdęs sveikatinimo veiklos, bylos teiseną nutraukė ATPK 250 str. 1 p. numatytu pagrindu. Akreditavimo tarnyba minėto sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Palaiko apylinkės teismo argumentus dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos surašyto ATP protokolo neatitikčių taikant senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Iš skundo matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga turi esminių trūkumų. Institucija nesutinka, kad nėra aišku, ar I. Č. yra atsakinga už VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra žinoma, kada paaiškėjo ATP protokole nurodytos aplinkybės, dėl ko negalima spręsti apie ATPK 35 str. numatytų senaties terminų praleidimą.

Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). ATPK 256 ir 257 str., reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (kasacinės nutartys Nr. 2AT-49-2014, Nr. 2AT-27-2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog pagal proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, bylos gražinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teises pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trukumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teises pažeidimo byla, pats ištaisyti negali (administracines bylos Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008, N-575-3711-10 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių nėra.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga matyti, kad Institucija teismui pateikė ATP protokolą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad surašytas šis protokolas I. Č. kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorei. Byloje pateiktos darbo sutarčių kopijos, kuriose darbdavio – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovu įvardinta I. Č.. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtino aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuo atveju yra atsakinga už VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bei įforminant darbo teisinius santykius (sudarant darbo sutartis su poliklinikos darbuotojais) ji yra darbdavio atstovas. Esant abejonėms ar I. Č. iš tiesų yra atsakinga už juridinio asmens veiklą, apylinkės teismas galėjo rengti posėdį bei šias aplinkybes papildomai patikslinti teismo posėdyje. Ištyrus įrodymus ir nustačius, kad ji negali būti laikoma tinkamu subjektu byloje, teismas galėjo bylą nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukta I. Č. savo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad jai ši administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, taigi ir ji netiesiogiai pripažino, kad teismas turėjo visapusiškai bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti atitinkamą sprendimą.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad asmens sveiktos paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimai buvo konstatuoti Institucijos kontrolės Nr. T3-54/2016 ataskaitoje 2016-08-24 Nr. D17-186. Institucijos direktoriaus įsakymu „Dėl pacientui G. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ 2016-08-24 Nr. T4-256-(1.34.), atsižvelgiant į Institucijos kontrolės Nr. T3-54/2016 ataskaitą 2016-08-24 Nr. D17-186, buvo pavesta Institucijos pacientų priežiūros skyriaus vedėjui užtikrinti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. Č. būtų surašytas ATP protokolas pagal ATPK 43³ str. Taigi apylinkės teismui buvo pateikti duomenys iš kurių matyti, kad pažeidimai buvo nustatyti 2016-08-24. Esant abejonėms nuo kada turi būti skaičiuojamas nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 str., jas apylinkės teismas taip pat turėjo aiškintis savo iniciatyva teismo posėdyje. Tik tokiu atveju nustačius, kad byloje yra suėjęs aptariamas senaties terminas, teismas galėjo spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo ATPK 250 str. 1 d. 7 p., pagrindu.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių esminių ATP protokolo ar medžiagos trūkumų, kurie negalėjo būti pašalinti proceso apylinkės teisme metu bei būtų trukdę bylą išnagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis.

Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas, apsiribodamas pateiktos medžiagos vertinimu ir nedėdamas jokių pastangų papildomų duomenų surinkimui (nesiaiškindamas ar I. Č. yra tinkamas pažeidimo subjektas, ar terminas paskirti administracinę nuobaudą nėra pasibaigęs bei nepratęstas), pažeidė ATPK 284 str. 1 d. reikalavimus, t. y. nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė aukščiau nurodytų reikalavimų ir priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai. Todėl skundžiama teismo nutartis naikinama, o byla perduodama iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-31 nutartį panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Ši nutartis neskundžiama.