Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. – M. (toliau – Pažeidėja) skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutarimo, kuriuo Pažeidėjai už Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 43³ str. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda, teisėtumo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutarimu Pažeidėjai už ATPK 43³ str. numatytą pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur dydžio bauda.

Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad Pažeidėja, būdama UAB ,,V“ direktore, 2015-10-14 nuo 12 iki 15 val. (duomenys neskelbtini), IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose neteisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas: šias paslaugas teikė licencijoje nenurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), leido savo vadovaujamos bendrovės darbuotojai vyr. buhalterei N. V. teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas: naudojant medicinos prietaisą ,,Intera–DiaCor“, diagnozuoti ir teikti gydymo patarimus, t.y. teikti paslaugas, atitinkančias asmens sveikatos priežiūros sąvoką, nurodytą Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 6 d., tačiau neturėjo tokių paslaugų teikimui reikalingos licencijos, taip neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, pažeisdama Sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 1 ir 5 d. reikalavimus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2007-03-02 įsakymu 46 ir 50.3 punktų nuostatas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažeidėja nesutinka su jos nubaudimu pagal ATPK 43³ str., teigia apie neteisingą byloje esančių aplinkybių įvertinimą ir jos kaltės nebuvimą. Tačiau išanalizavęs bylos medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, Pažeidėją pagal ATPK 43³ str. nubaudė teisingai ir pagrįstai. Iš skundžiamo teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio byloje surinktų duomenų analizei ir juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą dėl ATPK 43³ str. numatyto pažeidimo sudėties buvimo Pažeidėjos veiksmuose. Teismo nutarime išdėstyti motyvai, su kuriais sutinka, jiems pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.

Pagal ATPK 43³ str. administracinę atsakomybę užtraukia neteisėtas vertimasis sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būdama bendrovės direktore, Pažeidėja leido licencijos neturinčiai darbuotojai, naudojant medicinos prietaisą ,,Intera–DiaCor“, diagnozuoti ir teikti gydymo patarimus. Byloje esantys duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad administraciniame kaltinime nurodyta bendrovės darbuotoja, eidama bendrovėje masažistės ir buhalterės pareigas, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dirbo minėtu medicinos prietaisu. Nors Pažeidėja ir pati darbuotoja neigė gydymo paslaugų teikimą, nurodydamos, jog darbuotojos veiksmai pasireiškė tik medicinos prietaiso įjungimu, elektrodų nuvalymu bei aparato duomenų perskaitymu gydytojai, tačiau tokie jų teiginiai paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis, rodančiais, kad darbuotoja kalbėdavosi su pacientais, rinkdavo anamnezę, po to komentuodavo tyrimo duomenis, nurodydavo diagnozes, teikdavo patarimus, duodavo tyrimo išrašą. Netikėti tai patvirtinančiais Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos kontrolės ataskaitos duomenimis nėra jokio pagrindo, jo nenurodė ir Pažeidėja. Tuo tarpu tokie aukščiau nurodyti darbuotojos veiksmai, aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai ir teisingai apylinkės teismo apibrėžti kaip asmens sveikatos priežiūros licencijuojama veikla.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sveikatinimo veikla – tai asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija, o to paties straipsnio 6 dalis asmens sveikatos priežiūrą apibrėžia kaip valstybės licencijuotą fizinių ir juridinių asmenų veiklą, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijavimas siejamas su būtinybe užtikrinti, kad ją vykdytų tik tinkamai pasirengę, turintys reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją asmenys, kad ši veikla būtų vykdoma pagal nustatytus reikalavimus, užtikrinančius tokios veiklos saugumą, kokybę, medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų laikymąsi ir kt. Taigi licencijuojant sveikatos priežiūros veiklą yra siekiama apsaugoti asmenis nuo nekvalifikuotų paslaugų, galinčių sukelti sunkias ir negrįžtamas pasekmes jų sveikatai ar net gyvybei, suteikimo. Atitinkamai Įstatymo 16 str. 1 ir 5 d. numato, kad teisė verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka gavusiems licenciją ir sertifikatą, o fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta. Nurodytos įstatyminės normos tiesiogiai nurodo, kad nagrinėjamu atveju Pažeidėjos vadovaujamos bendrovės darbuotojai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atitinkama licencija buvo būtina, nes buvo vykdoma medicinos praktika, kuri teisiškai apibrėžiama kaip gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir kt. Tuo tarpu Pažeidėjos vadovaujamoje bendrovėje dirbančios N. V. turima kineziterapeuto profesinė kvalifikacija (74 b.l.) nesuteikia jai teisės atlikti administraciniame kaltinime nurodytus sveikatinimo veiksmus. O tokia veikla, kuomet verčiamasi neturint licencijos, turint negaliojančią licenciją arba ne pagal išduotoje licencijoje nurodytą specialybę, laikytina neteisėta.

Byloje esančių duomenų analizė leidžia neabejotinai spręsti, kad administraciniame kaltinime nurodyta N. V. su medicinos prietaisu ,,Intera–DiaCor“ dirbo ir aptarnaujamiems asmenims paslaugas teikė kaip UAB ,,V“ darbuotoja, veikdama darbdavio pavedimu ir interesais. Todėl Pažeidėja pagrįstai ir teisingai patraukta atsakomybėn, nes ji, kaip UAB ,,V“ direktorė, atsakinga už jos vadovaujamos bendrovės vykdomos veiklos bei teikiamų paslaugų teisėtumą. Šios išvados nekeičia Pažeidėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl įmonės spaudo nebuvimo ant išduotų dokumentų ar S. B. vardu išrašytų kvitų, nes tokios sąlygos buvo numatytos UAB ,,V“ ir S. B. sudarytoje paslaugų sutartyje (25-26 b.l.), įtvirtinančioje tarp jų civilinius teisinius santykius, pagal kuriuos būtent UAB ,,V“ yra su sveikatos priežiūra susijusių paslaugų teikėja.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutarimą palikti nepakeistą ir V. J. – M. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.