Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams A. G., O. G., trečiasis asmuo A. M., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu po skolininkų prieštaravimų pareiškė reikalavimus: 1) priteisti solidariai iš atsakovų 4 000,00 Eur skolos, 333,33 Eur kompensuojamųjų palūkanų iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur skolos, 85,42 Eur kompensuojamųjų palūkanų iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo A. G. priteisti 60 proc. bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės O. G. priteisti 40 proc. bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad atsakovai A. G. ir O. G. 2019-07-31 išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 3 000,00 Eur ieškovei R. M., vekselio apmokėjimo data 2019-10-18, be to 2019-07-31 išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 1 000,00 Eur ieškovei, vekselio apmokėjimo data 2019-10-21. Taip pat nustatyta, kad A. G. 2019-07-31 išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 1 000,00 Eur ieškovei, vekselio apmokėjimo data 2019-10-01.

Nustatyta, kad 2019-03-28 buvo sudaryta Preliminarioji sutartis (toliau – preliminari sutartis) tarp R. M. (pardavėjos) ir A. G. bei O. G. (pirkėjų), kurios 1 punktu šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto - patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), pirkimo – pardavimo. Preliminarioje sutartyje nurodyta, kad patalpos „parduodamos tokiame stovyje, kokį pirkėjas matė 2019-03-27“; šalys patvirtino, kad turto pardavimo kaina yra 89 000,00 Eur; pirkėjas sumoka 2 000,00 Eur avansą, kuris įskaitomas į turto pardavimo kainą, o likusią dalį turto kainos (87 000,00 Eur) pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui pagal notaro patvirtintas pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas (preliminarios sutarties 1, 5 punktai). Taip pat nurodyta, kad į nustatytą 89 000,00 Eur pirkimo kainą įeina šie atlikti apdailos darbai: elektros instaliacijos įrengimas, 1, 2 aukštas, be elektros skydinės įrengimo; santechnikos įrengimas, vandentiekis, nuotekos, 1 aukštas šildomos grindys, 2 aukštas įvadai radiatoriams, be kolektoriaus įrengimo; grindų betonavimas, 1, 2 aukštas; sienų ir lubų padengimas gipso kartono plokštėmis ir paruošimas dažymui, 1, 2 aukštas (Preliminarios sutarties 11, 11.1., 11.2., 11.3., 11.4. punktai). Preliminarioje sutartyje ranka atliktas įrašas patvirtina, kad R. M. gavo 2 000,00 Eur avansą.

Nustatyta, kad 2019-07-31 buvo sudarytas Pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Pirkimo - pardavimo sutartis), notarinio registro Nr. 3129, pagal kurią sutuoktiniai R. M. ir A. M. pardavė O. G. ginčo butą ir ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu esančių (duomenys neskelbtini) (75 proc. baigtumas) (Pirkimo – pardavimo sutarties 2.1.1., 2.1.2., 2.2. punktai). Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta bendra turto kaina – 67 000,00 Eur, iš kurių 41 040,00 Eur – pirkėjo pinigai, o 25 960,00 Eur pirkėjo gaunamas kreditas iš AB „Šiaulių bankas“ (Pirkimo – pardavimo sutarties 3.1. punktas). Šia sutartimi atsakovės įgytas ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Pirkimo – pardavimo sutarties XI skirsnis).

Nustatyta, kad 2019-07-26 tarp O. G. ir AB „Šiaulių bankas“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. BK-19-0018, kurios pagrindu O. G. buvo suteiktas 95 760,00 Eur būsto kreditas. Kredito sutartyje nurodyta kredito paskirtis: 25 960,00 Eur nekilnojamojo turto, adresu esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo finansavimui ir 69 800,00 Eur nekilnojamojo turto, adresu esančių (duomenys neskelbtini), statybos, išorės ir vidaus apdailos darbams ir įrengimui, gerbūvio sutvarkymui finansuoti.

Iš į bylą pateikto 2019-08-12 mokėjimo nurodymo Nr. 219091 nustatyta, kad O. G. pervedė R. M. 25 960,00 Eur.

Iš į bylą pateikto O. G. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020-03-24 iki 2020-04-03 nustatyta, kad O. G. pervedė R. M. bendroje sumoje 17 000,00 Eur, t. y. 2020-03-24 pervedė 3 000,00 Eur, paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“; 2020-03-25 pervedė 3 000,00 Eur, paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“; 2020-03-26 pervedė 3 000,00 Eur, paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“; 2020-03-28 pervedė 3 000,00 Eur, paskirtyje nurodyta „pavedimas“; 2020-04-01 pervedė 3 000,00 Eur, paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“; 2020-04-03 pervedė 2 000,00 Eur, paskirtyje nurodyta „papildymas“.

Nustatyta, kad A. G. ir O. G. 2019-07-31 išdavė 15 paprastųjų vekselių, kuriais besąlygiškai įsipareigojo sumokėti R. M. bendroje sumoje 48 000,00 Eur sumą, vekselių apmokėjimo datos nuo 2019-09-27 iki 2019-10-17.

Nustatyta, kad A. G. ir O. G. į bylą pateikė 2022-01-14 Buto neeilinės apžiūros aktą, kurį sudarė statybos techninės priežiūros inžinierius J. Ž.. Akte nurodyta, kad rangovas, vykdęs namo įrengimo darbus, juos atliko su defektais, akte nurodyti apžiūros objektų defektai.

Nustatyta, kad atsakovai į bylą pateikė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus dėl atliktų darbų, t. y. 2002-06-30 kvitą Nr. 02 (trinkelių sudėjimas su medžiagomis), 6 000,00 Eur sumai; 2019-08-30 kvitą Nr. 03 (Gerbūvio darbai), 9 800,00 Eur sumai; 2019-10-21 kvitą Nr. 01 (Santechnikos darbai), 7 300,00 Eur sumai; 2020-03-18 kvitą Nr. 02 (dažymo darbai, hidroizoliacijos darbai, valymo darbai), 8 300,00 Eur sumai; 2020-05-10 kvitą Nr. 01 (vidaus apdailos darbai), 3 500,00 Eur sumai; 2020-07-15 kvitas Nr. 02 (vidaus apdailos darbai), 5 000,00 Eur sumai; 2020-07-10 kvitas Nr. 01 (lauko gerbūvio darbai), 5 000,00 Eur sumai; 2020-10-12 kvitas Nr. 01 (fasado apdailos darbai), 900,00 Eur sumai.

Dėl skolos priteisimo

Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 19 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai ir vekselio pateikimo apmokėti terminai. ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.

ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.

Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas), notaras tokio prašymo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013; 2017-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).

Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; 2019-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

Kasacinio teismo išplėstinė kolegija apibendrindama ir suvienodindama kasacinio teismo praktiką, pateikė išaiškinimą, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktas). Todėl, vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovams kildina iš 2019-07-31 paprastųjų vekselių, kuriais atsakovai A. G. ir O. G. įsipareigojo sumokėti ieškovei 3 000,00 Eur (vekselio apmokėjimo data 2019-10-18) ir 1 000,00 Eur (vekselio apmokėjimo data 2019-10-21) bei atsakovas A. G. įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 000,00 Eur (vekselio apmokėjimo data 2019-10-01) (toliau – ginčo vekseliai). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovų išduoti ginčo vekseliai neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, todėl vadovaujantis jau aptarta kasacinio teismo praktika, ginčo vekseliai tapo paprastais skolos dokumentais.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovams – atsikirtimų faktinį pagrindą. Taigi atsakovų išduotiems ginčo vekseliams praradus besąlygiškumo ir abstraktumo savybes, ieškovė turi įrodyti egzistuojančią atsakovų prievolę ginčo vekseliuose nurodytai sumai.

Pažymėtina, kad vekselis gali būti kilęs iš bet kokių prievolinių teisinių santykių (paskolos, mokėjimo už paslaugas ar daiktą ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimus priteisti iš atsakovų sumas pagal ginčo vekselius, kaip skolos raštelius, kildina iš 2019-03-28 Preliminarios sutarties ir 2019-07-31 Pirkimo – pardavimo sutarties dėl ginčo buto bei ½ dalies žemės sklypo. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pardavė atsakovei ½ dalį žemės sklypo ir patalpą – ginčo butą (75 procentų baigtumo), esantį adresu esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas). Nors 2019-03-28 Preliminarioje sutartyje nurodyta ginčo turto vertė yra 89 000,00 Eur, o 2019-07-31 Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad ginčo turto vertė yra 67 000,00 Eur, tačiau byloje ginčo, kad bendra turto kaina buvo 89 000,00 Eur, nėra, nes šias aplinkybes patvirtino ir atsakovai teismo posėdžio metu duodamai parodymus. Ieškovė neginčija, kad 2019-07-31 Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą 67 000,00 Eur sumą yra gavusi, o į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovės banko sąskaitos išrašas, patvirtina, kad atsakovė ieškovei yra pervedusi 17 000,00 Eur banko pavedimais. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad vekseliai buvo išrašyti sudarant ginčo turto notarinę pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje yra pareikštas reikalavimas dėl likusios neapmokėtos 5 000,00 Eur (89 000,00 Eur - 17 000,00 Eur -67 000,00 Eur) skolos, kurią patvirtina ieškovės turimi atsakovų išrašyti ginčo vekseliai. Neapmokėti ginčo vekseliai patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekseliai nepripažįstami negaliojančiais įstatymų nustatytais pagrindais.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Tuo atveju, kai vekselio turėtojas kreipiasi į teismą su ieškiniu vekselio davėjui dėl piniginės prievolės, nurodytos vertybinio popieriaus statusą praradusiame vekselyje, įvykdymo, vekselio davėjas, remdamasis teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta 67 000,00 Eur kaina, nes tokią sumą norėjo rodyti pardavėja, o likusiai sumai buvo išrašyti vekseliai. Atsakovas nurodė, kad šiai dienai jie yra skolingi 5 000,00 Eur, tačiau šios sumos nemoka, nes nėra atlikti visi darbai ir nurodė, kad vekseliai buvo pasirašyti kaip garantas, kad bus atlikti preliminarioje sutartyje nurodyti darbai. Atsakovė teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad atsisako sumokėti likusią sumą pagal vekselius, kadangi ieškovė nėra įvykdžiusi preliminarios sutarties, t. y. yra neatlikusi sutartyje numatytų buto apdailos darbų arba darbai atlikti nekokybiškai. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad pagal 2019-03-28 preliminarią sutartį yra neatlikti smulkūs buto apdailos darbai 500,00 Eur sumai, t. y. neužklijuota 2 m² gipso plokštė ir nėra padaryta gartraukio skylė, tačiau darbų pabaigti negali, kadangi atsakovai atsisako įsileisti jį į butą.

Nagrinėjamu atveju atsakovai ginčo vekselių neginčijo, neprašė pripažinti negaliojančiais vekselių dėl jų valios ar kitų trūkumų, o nesutikimą sumokėti skolą motyvavo tuo, kad ginčo turto įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko jie neturi pareigos mokėti prašomos priteisti skolos dydžio. Nors atsakovai į bylą pateikė 2022-01-14 Buto neeilinės apžiūros aktą bei prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, tačiau šie rašytiniai įrodymai nėra pakankamas pagrindas atsakovų argumentams pagrįsti, taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovų prievolė pagal ginčo vekselius yra pasibaigusi. Tiek iš byloje esančios būsto kreditavimo sutarties, tiek šalių paaiškinimais nustatyta, kad kreditas atsakovams buvo suteikiamas dalimis, po atliktų darbų, todėl atsakovai nekilnojamojo turto statybos, išorės ir vidaus apdailos darbų ir įrengimo, gerbūvio sutvarkymo išlaidas turėjo pagrįsti atliktų darbų kvitais, pateikdami juos bankui. Nors atsakovė teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad 8 500,00 Eur suma už santechnikos ir hidroizoliacijos darbus buvo jos sumokėta grynaisiais pinigais A. M., kuris pinigus perdavė santechnikui, tačiau į bylą rašytinių įrodymų patvirtinančias šias aplinkybes teismui nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad tik vienas iš į bylą pateiktų kvitų (dėl trinkelių klojimo) yra pasirašytas atsakovės, o visi kiti kvitai nėra jos pasirašyti, o trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad sudarant notarinę pirkimo – pardavimo sutartį trinkelės jau buvo įrengtos. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. P. nurodė, kad jis ginčo turte atliko santechnikos darbus už kuriuos su juo atsiskaitė A. M., tačiau pagal išrašytą kvitą (7 300,00 Eur) už darbus tiek nepaėmė, nes buvo prašymas išrašyti didesnei sumai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. taip pat nurodė, kad ginčo turte jis atliko smulkius pagalbinius darbus, o su juo atsiskaitė A. M., tačiau pagal jo išrašytą kvitą tokių pinigų negavo. Teismo vertinimu atsakovų pateikti kvitai neįrodo, kad buvo pilnai atsiskaityta pagal išduotus vekselius, nes kaip patvirtino patys atsakovai vekselių buvo daug ir dalį vekselių kuriuos jie apmokėjo ieškovė jiems yra grąžinusi. Nors 2022-01-14 Buto neeilinės apžiūros akte yra nurodyti galimi atliktų darbų defektai, tačiau nėra pateiktas šių trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiavimas. Atsakovė teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad A. M. buvo įpareigotas atlikti visus darbus, kurie yra nurodyti sąskaitose (kvituose), preliminarioje sutartyje nėra viskas apibūdinta, teigė, kad A. M. neprivalėjo atlikti dažymo, bet buvo žodinis susitarimas, kad A. M. tuos darbus atliks. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad juos viso bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl atsakovams manant, kad rangos darbai yra atlikti netinkamai ar, kad atlikti ne visi rangos darbai, kuriuos šalys buvo sutarusios, jie turėjo galimybę savo reikalavimus ieškovei pareikšti tinkamai, civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikšdami priešieškinį ir įrodinėdami aplinkybes, dėl galimai tarp šalių buvusio žodinio susitarimo dėl visų rangos darbų atlikimo, taip pat reikšdami reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo ar išlaidų, patirtų šalinant atliktų darbų trūkumus, atlyginimo, tačiau nagrinėjamu atveju tas padaryta nebuvo, todėl esant galiojantiems, nenuginčytiems, neturintiems juos pasirašiusių asmenų valios trūkumų vekseliams, darytina išvada, kad vekselių davėjų prievolė sumokėti vekselių gavėjui juose nurodytas skolos sumas yra galiojanti ir turi būti vykdoma.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei R. M. solidariai iš atsakovų A. G. ir O. G. 4 000,00 Eur skolos, o iš atsakovo A. G. priteisti 1 000,00 Eur skolos (CPK 178 straipsnis).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų funkcijos. Pagal bendrąja taisyklę, mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos iki sutarties pasibaigimo, o įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų A. G. ir O. G. 333,33 Eur kompensuojamųjų palūkanų, o iš atsakovo A. G. priteisti 85,42 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino apmokėti ginčo vekselius praleidimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos, taikant 5 procentų metinių palūkanų normą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. G. ir O. G. 2019-07-31 išduotą paprastąjį vekselį 3 000,00 Eur sumai įsipareigojo apmokėti 2019-10-18, 2019-07-31 išduotą paprastąjį vekselį 1 000,00 Eur sumai įsipareigojo apmokėti 2019-10-21, o A. G. 2019-07-31 išduotą paprastąjį vekselį 1 000,00 Eur sumai įsipareigojo apmokėti 2019-10-01.

Pagal CK 6.210 straipsnį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (kai sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys - 6 procentų) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi ieškovė ir atsakovai nebuvo susitarę dėl kitokio kompensuojamųjų palūkanų dydžio, solidariai iš atsakovų A. G. ir O. G. ieškovės naudai priteistinos kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą, skaičiuojant 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos sumos.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovų solidariai priteisti 333,33 Eur palūkanų nuo 3 000,00 Eur sumos ir 1 000,00 Eur vekselio ir 85,42 Eur palūkanų iš atsakovo pagal vekselį 1 000,00 Eur sumai.

Teismas perskaičiavo prašomų palūkanų sumas ir nustatė, kad vienos dienos palūkanų suma pagal 3 000,00 Eur vekselį, yra 0,41 Eur, kadangi pradelsta 606 dienos, tai mokėtina palūkanų suma pagal šį vekselį yra 248,46 Eur (248,46 Eur (0,41 Eur ((3 000,00 Eur x 0,05 / 365 d.) x 606 pradelstos dienos (nuo 2019-10-19 iki 2021-06-15 (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui diena). Pagal 1 000,00 Eur vekselį, kurio vienos dienos palūkanų suma yra 0,14 Eur, kadangi pradelsta 602 dienos, tai mokėtina palūkanų suma pagal šį vekselį 84,28 Eur (0,14 Eur ((1 000,00 Eur x 0,05 Eur / 365 d.) x 602 pradelstos dienos (nuo 2019-10-22 iki 2021-06-15 (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui diena). Viso solidariai iš atsakovų pagal šiuos du vekselius priteistina palūkanų suma sudaro 332,74 Eur.

Teismo paskaičiavimu iš atsakovo A. G. ieškovės naudai priteistinos metinės kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą, skaičiuojant 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, sudarytų 87,08 Eur (0,14 Eur ((1 000,00 Eur x 0,05 Eur / 365 d.) (palūkanų norma už vieną dieną)) x 622 pradelstos dienos (nuo 2019-10-02 iki 2021-06-15 (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui diena)), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu yra pareiškusi reikalavimą tik dėl 85,42 Eur kompensuojamųjų palūkanų iš atsakovo priteisimo, todėl ieškovei iš atsakovo A. G. priteistinos 85,42 Eur kompensuojamosios palūkanos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021-06-16 (teismo įsakymo priėmimo diena), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės pirmasis reikalavimas tenkintas 99,99 proc., o antrasis 100 proc., todėl laikytina, kad ieškinys iš esmės yra tenkintas 100 proc.

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtas 802,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: 122,00 Eur žyminis mokestis, 630,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 50,00 Eur išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu per antstolį.

Ieškinį tenkinus visiškai yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš atsakovės O. G. priteisti 320,80 Eur, o iš atsakovo A. G. 481,20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei R. M. solidariai iš atsakovų A. G. ir O. G. 4 000,00 Eur skolą, 332,74 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 4 332,74 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 74 ct) įsiskolinimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 332,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo A. G. 1 000,00 Eur skolą, 85,42 Eur kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 1 085,42 Eur (tūkstančio aštuoniasdešimt penkių eurų ir 42 ct) įsiskolinimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 085,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovės O. G. 320,80 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo A. G. 481,20 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.