- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 2-2600-347/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02283-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Ieškovas
- Lietuvos
- Atsakovas
- T. Š.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui T. Š. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 15 660,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. Š. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senaties terminą (praleistas trijų metų ieškinio senaties terminas); Lietuvos Respublikos Karių materialinės atsakomybės įstatymas numato pusę padarytos tikrosios žalos dydžio sumą, bet ne didesne kaip dvi Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos); visiškas nuostolių atlyginimas turėtų būti ribojamas atsakovo sunkio finansinės padėties; žala atsirado dėl atsakovo įgūdžių ir patirties stokos naudojant kovinę techniką, nes atsakovas nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. atliko privalomąją pradinę karo tarnybą, o įvykis įvyko 2016 m. vasario 11 d.; žala atsirado ir dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo.
4. Ieškovė atsiliepimo į prieštaravimus nepateikė.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, (tenkinti ieškinį). Ieškovė teisės aktais nustatyta tvarka išmokėjo nukentėjusiajam kompensaciją (atlygino atsakovo padaryta žalą). Dėl šios priežasties ieškovė regreso tvarka turi teisę išmokėtos kompensacijos priteisimą iš atsakovo. Žala įvyko tarnybos metus, todėl taikomas karių materialinės atsakomybės įstatymas. Žala padaryta nusikalstamais veiksmais – visa atsakomybė. Buvo skirta 24 mėnesių vienkartinė kompensacija. Santykis tarp nukentėjusiojo ir kaltininko žalos atlyginime nesusijęs su ieškovės išmokėta kompensacija. Įvertinus pateiktus atsakovo prieštaravimus, ieškovės siūlo sumą išdėstyti penkių metų laikotarpiui. Nutarime nurodyta, kad atsakovas suprato šovinių naudojimo taisykles. Atsakovas baigė šaulio ir bazinius kursus, tarnyba atliko 6 mėnesius. Įprastomis sąlygomis su akmeniu ir viniu, sprogstamos medžiagos asmenys nedetonuoja. Tai nėra siejama su asmens įgūdžiu stoka ar nepasirengimu. Atsakovas įvykio metu buvo skyriaus vadas, įskaitant ir nukentėjusį asmenį. Pats atsakovas vienas iš vadovaujančiųjų buvo. Atsakovo sunki materialinė padėtis neįrodyta. Karinėje teritorijoje daug šovinių – veiklos rezultatas. Pašaliniai asmenys į šią teritoriją neįleidžiami. Šaudymo akiniai nešiojami tik šaudant. Tuo metu buvo daromas pastato įrengimas gynybai. Atsakovas nurodė, kad buvo instruktuotas prieš pratybas. Ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ribota materialinė atsakomybė negali būti taikoma šiuo atveju (dėl baigtinio sąlygų sąrašo), atsakovui taikoma visiškai materialinė atsakomybė. Atsakovas neįrodė savo sunkios materialinės padėties, pateikti dokumentai nėra pakankami, nėra duomenų kokias pajamas turėjo nuo 2016 m. Nėra duomenų apie kitas kredito įstaigas, turto deklaracijos. Atsakovas buvo nukentėjusiojo asmens skyriaus vadas, todėl nukentėjęs asmuo nedarė įtakos atsakovui detonuoti šaudmenį, neatliko savarankiškų sprendimų, vykdė vado paliepimą, nebuvo gavęs leidimo pasišalinti nuo tiesioginio vado po kvietimo prisiartinti (nenustatyti nukentėjusio asmens veiksmai dėl atsakomybės mažinimo). Atsakovas buvo apmokytas dėl ginklų ir šaudmenų naudojimo taisyklių. Diskrecijos teisės nebuvo dėl išmokėjimo, ji kyla iš įstatymo. Pats nukentėjusysis atsitraukė apie 3 metrus nuo šovinio detonacijos.
Atsiliepimas
6. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas bedarbis, pradėjo ūkininkauti. Jo finansinė padėtis sunki. Atsakovas savo noru pradėjo karo tarnyba. Pripažįsta ką padarė, suprato, jog rado šovinį, žinojo taisykles dėl šovinių. Galvojo, kad imitacinis šovinys nesukels detonacijos. Tikėjosi tik garso. Prokuroro nutarimo neginčijo. Po įvykio, išvažiavo dirbti bei mokėjo pinigus nukentėjusiajam. Apie regresą sužinojo iš ieškinio. Baudžiamoji byla baigta su asmeniniu advokatu. Trūko įgūdžių dėl šovinių, tarnavo apie 5 mėnesius. Lauko pratybų metu turi būti nešiojami akiniai (naudojami per šaudymus). Po įvykio visi pradėjo nešioti šiuos akinius. Prašoma priteisti suma per didelė, šiuo metu pradeda ūkio įkūrinėti. Važinėja į užsienį, kad galėtų investuoti pinigus į ūkį. Nukentėjusiajam sumokėjo 5 000,00 Eur, ligonių kasoms sumokėjo 1 151,00 Eur. Po įvykio iš naujo buvo pasirašinėti instruktažai (atbuline data). Prieš pratybas buvo pasirašinėjama į žurnalą, po pratybų irgi buvo dedami parašai. Prieš įvykį pasirašė už saugaus elgesio su ginklais, šaudmenimis instrukciją. Visų pratybų metu buvo paskirtas pirmo skyriaus vadu. Nukentėjęs asmuo buvo pavaldinys tuo metu. Buvo šaudoma be akinių, nes nebuvo įsakymo, apsaugos priemonių nenaudojo, nors ir buvo išduoti. Baigęs šaulio kursą, bazinį karo kursą, išklausęs automatinio šautuvo kursą, išlaikė automatinio ginklo valdymo testą. Prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys turi būti atmestas, nes atsakovas nebuvo informuotas iki ieškinio pateikimo dienos (3K-3-144/2013). Senatis praleista, skaičiuojant nuo įvykio pradžios. Taikytinas KMAĮ 4 straipsnis, nes buvo padaryta žala dėl neatsargumo. Ieškinys galėtų būti tekinamas iš dalies (iki dviejų pareiginės algos bazinių dydžių kompensacijos). Nėra nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos, todėl visiška materialinė atsakomybė netaikoma. Prašo vadovautis CK 6.281, 6.282 straipsniais. Atsakovas buvo jaunas, pradinė karo tarnyba. Žala padaryta, nes atsakovui nepakako įgūdžių naudojant šovinius. Atsakovo turtinė padėtis sunki, nes pateikti dokumentai ta įrodo. Įsteigtas ūkis neturi turto, tėvai nupirko žemės sklypą, nes atsakovas pinigų neturėjo. Santaupų neturi, transporto priemonės. Prašo ieškinį atmesti arba tenkinti iš dalies, t. y. priteisti dvi bazinės dydžio algas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas
7. Byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteistas 15 660,00 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Pažymėtina, kad civilinėje byloje nėra ginčo dėl ieškovės įgytos regreso teisės į žalą padariusį asmenį (atsakovą). Civilinėje byloje ginčai kilo dėl ieškinio senaties termino, ribotos materialinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu ir žalos dydžio sumažinimo sąlygų (atsakovo sunkios turtinės padėties ir nukentėjusio asmens neatsargumo).
Dėl ieškinio senaties termino
9. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. vasario 11 d. apie 12.30 val. atsakovui su vinimi ir akmeniu detonavus kulkosvaidžio „FN – MAG“ imitacinį šovinį ir šoviniui sprogus skeveldros sužeidė šalia buvusio to paties bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kario R. S. dešinę akį. Ieškovė 2016 m. spalio 31 d. bankiniu pavedimu išmokėjo nukentėjusiajam R. S. vienkartinę 15 660,00 Eur kompensaciją.
11. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.
12. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo žalos atsiradimo (2016 m. vasario 11 d.). Pažymėtina, kad ieškinys teisme gautas 2019 m. spalio 28 d. (išsiųstas 2019 m. spalio 25 d.), ieškinys pareikštas iš regresinės prievolės atsiradusio reikalavimo, kurios ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. spalio 31 d. (galutinio sprendimo 10, 11 punktai). Dėl šios priežasties ieškinio senatis nėra praleista ir atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senaties termino institutą atmestinas.
Dėl karių ribotos materialinės atsakomybės
13. Pagal Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo (toliau ir KMAĮ) 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kariai materialiai atsako už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kurią įstatymų nustatyta tvarka atlygino krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriose kariai tarnauja.
14. KMAĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip du pareiginės algos baziniai dydžiai.
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-8-00003-16) nutraukė ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.
16. Pažymėtina, kad galutinio sprendimo 14 punkte išvardintas baigtinis sąrašas sąlygų (tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas), kai taikoma karių ribotos materialinės atsakomybės atvejai.
17. Šiuo atveju, atsakovas pripažino kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Ši nusikalstama veika dėl neatsargumo nepatenka į sąrašą pagal kurį taikoma karių ribota materialinė atsakomybė.
18. KMAĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kariai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės krašto apsaugos sistemos institucijoms padarytą žalą neatsižvelgiant į einamas pareigas, kai žala padaryta nusikalstama veika.
19. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-8-00003-16) nustatyta, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atsakovas kaltę pripažino visiškai. Ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas nutraukta nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (galutinio sprendimo 15 punktas) neelminuoja KMAĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos visiškos žalos atlyginimo pagrindo.
20. Kiti atsakovo argumentai, kad atlygintinos žalos dydis turi būti ribotos materialinės atsakomybės atveju gali būti mažinamas, jei žala buvo padaryta naudojant kovinę ar kitą techniką, kai žala padaryta dėl kario nepakankamų įgūdžių ir patirties šią techniką valdyti (KMAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kai žala padaryta dėl to, kad karys netinkamai įvertino galimą neigiamą aplinkos veiksnių (meteorologinių sąlygų, kitų asmenų veiksmų ir pan.) įtaką savo veikos rezultatams, nors ir galėjo tai numatyti, jei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais įprastinėmis sąlygomis jo veika būtų vertinama kaip pakankamai atsargi (KMAĮ 5 straipsnio 5 punktas).
21. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo išklausęs šaulio ir bazinius kario kursus, prieš įvykį pasirašė už saugaus elgesio su ginklais, šaudmenimis instrukciją, buvo paskirtas skyriaus vadu. Šios aplinkybės tiesiogiai rodo, kad atsakovui netrūko žinių ir įgūdžių valdant karinę techniką. Atsakovas detonavo imitacinį šovinį su akmenimi ir viniu, todėl toks veiksmas įvertinus atsakovo tuometinę kario kvalifikaciją negali būti sietinas su įgūdžių, patirties stoka ir aplinkos veiksniais. Kaip jau minėta, ši atsakovo nusikalstama veika ir sukelta žala nepatenka į karių ribotos materialinės atsakomybės nustatytus atvejus (KMAĮ 4 straipsnis, galutinio sprendimo 17 punktas).
Dėl visiško nuostolių atlyginimo
22. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų – t. y. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.
23. Atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis sunki. Pateikė: 2019 m. gruodžio 17 d. pažyma apie transporto priemones iš kurios matyti, kad savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių; 2020 m. sausio 2 d. sąskaitos išrašo nuotrauką su 8.05 Eur likučiu; ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą Nr. 0178651 (ūkio įregistravimo data 2019 m. birželio 25 d.); 2019 m. gruodžio 6 d. VĮ Registrų centro informaciją, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą; „Swedbank“, AB išrašą, kad mokėjo pinigus R. S. (nukentėjusiam asmeniui) ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
24. Atsakovas taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo išvykęs dirbti, kad galėtų R. S. sumokėti pinigus. Šiuo metu jis išvažiuoja už Lietuvos Respublikos ribų ir uždirbtus pinigus investuoja į ūkį.
25. Šiuo atveju iš atsakovo pateiktos informacijos negalima nustatyti jo pajamų dydžio. Taip pat svarbu paminėti, kad atsakovas jauno amžiaus, sveikatos problemų neturi, išvažiuoja dirbti už Lietuvos Respublikos ribų. Atsakovas nukentėjusiam asmeniui sumokėjo pinigus, todėl teismo vertinimu atsakovas išvažiuodamas uždirbti pinigus, turi tokią pačią opcija sumokėti juos ir ieškovei. Svarbu pažymėti, kad ieškovė savo iniciatyva pasiūlė išdėstyti 15 660,00 Eur žalos atlyginimą penkerių metų laikotarpiui. Esant tokiai situacijai, atsakovui nurodžius, jog jis išvažiuoja užsidirbti, atsakovas gali atlyginti ieškovei 15 660,00 Eur žalos atlyginimą per penkių metų laikotarpį. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo sumažinimas taikomas išimtinais atvejais, kurių šioje civilinėje byloje nėra.
26. Atsakovas nurodė, kad nukentėjęs asmuo R. S. buvo neatsargus, jis perdavė akmenį atsakovui, nuo atsakovo neatsitraukė, stovėjo 1 metro atstumu.
27. Iš bylos medžiagos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo (ikiteisminio tyrimo Nr. 04-8-00003-16) nustatyta, kad atsakovas būdamas būrio skyriaus vadas, paprašė tuo metu jam pavaldaus asmens R. S. paduoti jam akmenį dėl šovinio detonacijos. Atsakovas su vinimi ir akmeniu detonavo imitacinį šovinį, šovinys sprogo ir jo skeveldros sužeidė R. S. dešinę akį.
28. Jeigu valstybės lėšomis išmokėta kompensacija viršija nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.
29. Atsakovas buvo I skyriaus vadas, nukentėjęs asmuo su kitais kariais jam buvo pavaldūs. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad karo tarnyba yra specifinė karo tarnybos rūšis. Atsakovui esant kariniam vadovui, jam taikomi aukštesni standartai bei kuris įsakymais, pavedimais perduoda įpareigojančią informaciją. Taigi iš esmės, pavaldus asmuo įvykdė atsakovo nurodymą ir atnešė akmenį. Nors nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad nukentėjęs asmuo galėjo atsitraukti tik gavęs vado (atsakovo) paliepimą (nukentėjęs asmuo buvo atsitraukęs apie 1-2 metrus), nes šovinio detonacija nebuvo susieta su asmenims paskirta užduotimi. Atsakovas buvo skyriaus vadas, parengtas ir instruktuotas, aplinkos veiksniai neturėjo įtakos jo priimtam sprendimui detonuoti šovinį. Nukentėjęs asmuo žinojo, kad atsakovas detonuos šovinį, gavęs paliepimą iš skyriaus vado prisiartinti ir paduoti akmenį be atskiro nurodymo, savo iniciatyva atsitraukė apie 1-2 metrus, buvo išreiškęs norą pats detonuoti šovinį.
30. Pažymėtina, kad atsakovas prašo ieškinį atmesti arba tenkinti iš dalies (sumažinti ieškinio sumą iki dviejų pareiginės algos bazinių dydžių). Atmetus atsakovo argumentus dėl ribotos materialinės atsakomybės, atsakovas konkretaus reikalavimo keliamo iš CK nenurodė, todėl teismas laiko atsakovo reikalavimus nepakitusius (ieškinio atmetimas ar sumažinimas iki dviejų pareiginės algos bazinių dydžių).
31. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais, ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). CK 6.280 straipsnio 1 punktas numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. KMAĮ 2 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad kariai materialia atsako už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kurią įstatymų nustatyta tvarka atlygino krašto apsaugos sistemos institucijos, kuriose kariai tarnauja.
32. Prievolė išmokėti nukentėjusiam asmeniui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t.y. valstybei savanoriškai prisiėmus pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau, kaip ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Jeigu valstybės lėšomis išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-496/2008; Nr. 3K-3-134/2013; Nr. 3K-3-291/2014). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnį, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jis patyrė, t. y. ieškovas, pareiškęs turtinį reikalavimą atsakovui ir jį susiedamas su išmokėtos kompensacijos dydžiu. Tokia įrodinėjimo našta tenka ieškovei nes, kaip minėta, išmokėjęs kompensaciją žalą patyrusiam asmeniui, ieškovas perėmė jo, kaip nuo atsakovo nukentėjusio asmens, teises ir pareigas. Teismo vertinimu, nors ieškovė žalos ir kompensacijos nedetalizavo, byloje nustatyta reali žala dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu atitinka ieškovo įstatymo pagrindais išmokėtos kompensacijos dydį ir kad atsakovui kyla pareiga atlyginti būtent tokio dydžio žalą. Atsakovo prašymas ieškinį atmesti ar ieškinio materialinį reikalavimą sumažinti iki dviejų pareiginės algos dydžių, įvertinus atsakovo atliktus veiksmus ir išmokėtos kompensacijos dydį negali būti vertinami proporcingi padarytai žalai. Atsakovas, ieškovės išmokėtos kompensacijos dalies, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą nenurodė.
33. 2016 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. P. 1232 dėl kompensacijos skyrimo atsargos j. eil. R. S., buvo skirta 24 j. eil. laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais metais tarybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompesancija. Įsakymo apskundimo tvarka buvo nurodyta. Civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka išmokėjo kompensaciją nukentėjusiam asmeniui, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo visos išmokėtos sumos regreso tvarka.
34. Teismui išsprendus civilinėje byloje kilusios klausimus (galutinio sprendimo 8 punktas), kiti šalių prašymai, argumentai neturi įtakos bylos procesiniai baigčiai, todėl teismas plačiau šioje dalyje nepasisako.
35. Atsakovas nurodė, kad civilinėje byloje 3K-3-144/2013 suformuota praktika, jog ieškinys atmetamas, kai nėra pranešimo dėl materialinio reikalavimo iki ieškinio pateikimo teisme. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra tapačios faktinės aplinkybės. 2013 m. kovo 14 d. civilinėje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad įstatyme imperatyviai nurodyta, kad asmuo, norintis gauti draudimo išmoką, turi draudikui pareikšti pretenziją. Tik gauta suinteresuoto asmens pretenzija dėl išlaidų atlyginimo yra pagrindas spręsti žalos atlyginimo ir draudimo išmokos mokėjimo klausimą. Šioje byloje buvo sprendžiamo skirtingi teisiniai santykiai, todėl minėta jurisprudencija teismas nesivadovauja.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė pateikė teismui pakankamų jos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
37. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų neprašo priteisti, todėl jų klausimas nesprendžiamas.
38. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-28082-347/2019, palikti nepakeistą.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.