Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš parduotuvės „Berželis“) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo K. M. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš parduotuvės „Berželis“) ir BK 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiojo K. M. turto vagystė), ir subendrinta bausmė E. Š. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. J. ir M. L., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 7 d., apie 00 val. 30 min, pagrobė prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinės stovėjusį mėlynos spalvos vyrišką dviratį „Panther“, kurio vertė 400,00 Lt, priklausantį K. M., bei ant dviračio vairo kabėjusią nukentėjusiojo K. M. rankinę, kurios vertė 50,00 Lt, su rankinėje buvusiais „Samsung“ mobiliojo ryšio telefonais „SGH-D780“, kurio vertė 150,00 Lt, ir „GT-B5722“, kurio vertė 300,00 Lt, pinigine, kurios vertė 50,00 Lt, su piniginėje buvusiais 150,00 Lt, beverčiais namų raktais, K. M. vardu išduota asmens tapatybės kortele, kurios vertė 80,00 Lt, dvejomis bevertėmis AB „S.“ banko kortelėmis, tokiais savo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam K. M. bendrą 1180,00 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 14 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per lango orlaidę įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir iš kambaryje kabėjusio A. N. švarko kišenės pagrobė 200,00 Lt, tuo nukentėjusiajam A. N. padarydamas 200,00 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 22 d., apie 2 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J., M. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, E. Š. akmeniu išdaužus (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvui priklausančios parduotuvės „B.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vitrinos lango stiklą, kurio vertė 380,00 Lt, įsibrovė į patalpą ir iš ten pagrobė 6 (šešis) 0,5 l talpos degtinės butelius, kurių tiksli rūšis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta („Ledo“, „Sobieski“, „Gera“), kurių bendra vertė 180,00 Lt, 6 (šešis) pakelius cigarečių, kurių tiksli rūšis ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta („Winston“, „Kent“), kurių bendra vertė 60,00 Lt, 2 (du) 1 l talpos butelius „Sprite“, kurių bendra vertė 8,00 Lt, bei įsilaužimo metu sugadino prekes: 1 (vieną) 0,7 l talpos degtinės „Ledo“ butelį, kurio vertė 27,98 Lt, 1 (vieną) 0,75 litro talpos vyno „Trus Eries“ butelį, kurio vertė 12,45 Lt, 0,822 kg vaisinių sausainių, kurių vertė 13,11 Lt, 0,416 kg biksvito „Paventys“, kurio vertė 6,32 Lt, 0,732 kg tarybinių sovietinių keksiukų, kurių vertė 10,61 Lt, 1,258 kg duonelę „Kiškio pyragas“, kurios vertė 9,25 Lt, 1,6 kg sausainių „Miglė“, kurių vertė 20,72 Lt, 1 (vieną) 2 l talpos „Tautinio“ alaus butelį, kurio vertė 5,95 Lt, tuo sugadinant (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo turtą padarė 486,39 Lt turtinę žalą, o pagrobiant (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo turtą padarė 248,00 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai E. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, ar paskirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. Š. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad tris nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos joms padaryti (A. N. turto vagystė bei (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo turto vagystė ir apgadinimas), be to, dvi iš veikų – (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo turto vagystę ir apgadinimą – įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, kad jis įvykdė iš viso keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi – apysunkės, kitos dvi veikos – nesunkios. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad apeliantas nusikalto būdamas anksčiau 3 kartus teistas, teistumui neišnykus, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme – recidyvistas, ne kartą baustas administracine tvarka. Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam net galutinė apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, – yra mažesnė nei vienos iš jo padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, taigi dar ir dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra pagrindo. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Kartu pastebėtina, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad dirba, o dirbdamas galėtų atlyginti nukentėjusiesiems priteistas žalas, jog būdamas laisvėje jis būtų naudingas visuomenėje, jog pasimokė ir suprato, kad gyventi reikia dorai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad ši ir kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu jau buvo taikyta bausmė, kuri nebuvo susijusi su laisvės atėmimu, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo visuomenėje priimtas taisykles, teisės ir moralės normas, o paskutinius nusikaltimus įvykdė jau būdamas anksčiau 3 kartus teistas, teistumui neišnykus, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme – laikytinas recidyvistu, o tai itin neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui skirtos bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad Joniškio rajono apylinkės teismas buvo šališkas jo atžvilgiu, nes kitiems kaltinamiesiems nepaskyrė laisvės atėmimo bausmių, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo šališkumo neįžvelgė ir pats nuteistasis, rašydamas apeliacinį skundą, nes jame neprašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados skiriant jam bausmę. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę, ar paskirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.