- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1307-615/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11453-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- UAB „Kauno butų ūkis“
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas, Asta Kakoškina
- Kategorijos
- 1.3.7.5.5Žalos, atsiradusios dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo, atlyginimas
- 1.3.7.5.9Kiti darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai
- 1.3.7.7Visiška darbuotojų materialinė atsakomybė ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis
- 1.3.7.9Kiti su materialinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.3.12Kiti su bylos nagrinėjimu teismo posėdyje susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kauno butų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4188,39 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje (4 t., el. b. l. 10–14) ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad:
1.1. Tarp ieškovo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 633, kuria šalys susitarė, kad atsakovas dirbs ieškovės (duomenys neskelbtini) pareigose už darbą mokant sulygtą valandinį tarifinį atlygį pagal pareiginius nuostatus. Atsakovas su pareiginiais nuostatais pasirašytinai supažindintas. (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 174, kuri atnaujinta (duomenys neskelbtini) sudarant visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 50. Šios sutarties 1.3-1.4 punktais atsakovas įsipareigojo tvarkyti jam pateiktų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius; dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes. Vadovaujantis Sutarties 1.4 p., atsakovas patvirtino materialiai atsakingo asmens ataskaitą už laikotarpį nuo 2016-11-04 iki 2016-11-30. Patvirtindamas šią ataskaitą parašu atsakovas patvirtino tai, kad 2016-11-30, jo, kaip materialiai atsakingo asmens žinioje, buvo patikėtų ieškovui priklausančių materialinių vertybių už 15 127,74 Eur sumą. Laikotarpiu nuo 2016-12-07 iki 2017-01-31 atsakovui buvo išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas. Nuo 2017-01-02 iki 2017-01-09 atsakovui buvo suteiktos atostogos, o nuo 2016-01-13 iki 2017-02-28 išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas.
1.2. 2016-12-30 ieškovas remdamasis buhalterinės apskaitos duomenimis parengė materialiai atsakingo asmens (atsakovo) ataskaitą už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2016- 12-31, kuri buvo parengta vertinant ieškovo pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis patvirtinančius jam patikėtų medžiagų sunaudojimą, perdavimą kitiems asmenims pagal vidinius perdavimo aktus. Materialiai atsakingo asmens ataskaitą už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31 nebuvo patvirtinta atsakovo parašu, kadangi 2016-12-31 Atsakovui buvo išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas. Pirmoji darbo diena po laikino nedarbingumo ir kasmetinių atostogų - 2017-03-01. Suvedus buhalterinius likučius materialinių vertybių, kurios buvo patikėtos atsakovui, nustatyta, kad 2016-12-31 atsakovo žinioje ieškovui priklausančių materialinių vertybių buhalterinis likutis sudaro 6 939,01 Eur.
1.3. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikė prašymą ieškovui dėl darbo santykių nutraukimo DK 127 str. 1 d. (DK redakcija galiojusi iki 2017-07-01) pagrindu. Nutraukiant darbo santykius su atsakovu, kaip materialiai atsakingu asmeniu, 2017-03-01 ieškovo direktorius išleido įsakymą Nr. 16a, kuriuo įpareigojo atsakovą perduoti jam patikėtas materialines vertybes, surašant tai patvirtinantį materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovas buvo supažindintas su įsakymu, tačiau atsisakė dalyvauti inventorizuojant jo žinioje esančias materialines vertybes. Darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti (duomenys neskelbtini). Atsakovui atsisakius vykdyti jam pavestą pareigą – perduoti jo žinioje esančias materialines vertybes, buvo išvestas buhalterinis likutis medžiagų, esančių atsakovo žinioje. Atsakovo žinioje 2017-03-01 buvo medžiagų už 6 939,01 eurų (be PVM). Siekiant nustatyti faktinį atsakovo žinioje, esantį jam patikėtų medžiagų likutį, ieškovo direktorius 2017-03-07 įsakymu Nr. 20a ir šio įsakymo pakeitimu 2017-04-14 įsakymu Nr. 34 a, sudarė inventorizavimo komisiją, kuriai buvo pavesta inventorizuoti prekių ir medžiagų likutį buvusį atsakovo žinioje.
1.4. Atlikus inventorizaciją, kurios metu buvo tikrinama medžiagų esančių buhalterinėje apskaitoje likutis su faktiškai esančiomis, buvo nustatyta ir komisijos patvirtinta, jog medžiagų apskaitytų buhalterinėje apskaitoje nerasta. Komisija papildomai nustatė, kad atliktų darbų aktais atsakovas atskirais atvejais nurašė (tinkamai neįformino) mažesnį medžiagų kiekį nei buvo patvirtinta pagal sąmatas – 1 099,58 Eur, bei papildomai sunaudotas medžiagas, kurios nebuvo nurašytos – 2377,95 Eur. Inventorizacijos komisija aktu Nr. 2, patvirtino faktinį medžiagų trūkumą – 3461,48 eurų sumai (be PVM). Šis trūkumas buvo nustatytas iš buhalterinio medžiagų likučio suminės išraiškos atėmus papildomai nustatytą nenurašytų pagal atliktų darbų aktus ir papildomų medžiagų sunaudojimo aktus medžiagų suminę išraišką (6 939,01-2 377,95-1 099,58=3 461,48 Eur be PVM). Nerastų atsakovui patikėtų medžiagų suminė išraiška su PVM – 4 188,39 Eur. Šią sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, nes be atsakovo žinios ir tinkamai įforminto materialinių vertybių perdavimo dokumento atsakovui patikėtomis materialinėmis vertybės niekas negalėjo naudotis. Atsakovas niekada nėra nurodęs ieškovui, kad be jo žinios būtų naudojamos jam patikėtos medžiagos. Tokių duomenų ieškovas taip pat neturi.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime patikslintą ieškinį (4 t., el. b. l. 78–87) atsakovas ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo ieškovės techninės priežiūros ir remonto poskyrio santechnikų brigados vadybininku. Atsakovas nuo 2016-10-21 iki 2016-11-04, nuo 2016-12-07 iki 2016-12-30, nuo 2017-01-13 iki 2017-02-28 buvo nedarbingas dėl ligos, laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2017-01-09 atsakovas buvo kasmetinėse atostogose. (duomenys neskelbtini), pirmąją darbo dieną po ligos, darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta DK 127 str. 1 d. pagrindu. Atsakovui darbdavio vadovas generalinis direktorius M. Z. nurodė tą pačią dieną iki 12 val. perduoti visas materialines vertybes, už kurias atsakovas yra atsakingas, į bendrovės centrinį sandėlį vadybininkui A. G.. Minėtame įsakyme dėl materialinių vertybių perdavimo atsakovas nurodė, jog neturi, ką perduoti, nes sandėlių raktai buvo paimti 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje, t. y. darbdavio nurodymo neįmanoma įvykdyti. Kai atsakovas tapo nedarbingas dėl ligos, jis nebegalėjo atsakyti už jo sandėlyje esančių materialinių vertybių apsaugą, nes net neturėjo sandėlio raktų, o jame esančios vertybės buvo naudojamos kitų vadybininkų, kurie tęsė atsakovo pradėtus darbus. Nuo 2016-10-21 iki darbo sutarties nutraukimo (t.y. per daugiau nei keturis mėnesius) atsakovas dirbo vos 30 kalendorinių dienų (nuo 2016-11-07 iki 2016-12-06), tačiau šiuo laikotarpiu nevykdė darbų objektuose, o buvo bendrovės biure, nes neturėjo teisės naudotis jokiomis materialinėmis vertybėmis ir tuomet, kai kiti darbuotojai turėjo laisvo laiko, pasirašydavo vidinio perdavimo aktus, kurių pagrindu nedidelė dalis materialinių vertybių PŪV programoje buvo perkeltos nuo atsakovo kitiems darbuotojams. Šią aplinkybę patvirtina paties ieškovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai – paskutinė materialiai atsakingo asmens ataskaita, kurią atspausdino bendrovės buhalterijos skyrius ir kurią pasirašė atsakovas, buvo už 2016 m. lapkričio 7-30 d. laikotarpį.
2.2. Ieškovui su atsakovu nutraukus darbo sutartį, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė perduoti visas jam patikėtas materialines vertybes į bendrovės centrinį sandėlį ir tai įforminti perdavimo-priėmimo aktu. 2017-03-01 įsakymas dėl materialinių vertybių perdavimo tėra formaliai parengtas dokumentas, ieškovui planuojant būsimą bylinėjimąsi teisme, nes faktiškai atsakovo žinioje jokių materialinių vertybių nebuvo nuo 2016-10-21 dienos. Ši aplinkybė buvo akivaizdžiai žinoma ir darbdaviui, nes ir įsakyme dėl vertybių perdavimo buvo nurodytas neracionalus terminas – jeigu iš tiesų šios vertybės būtų buvusios dviejuose atsakovui patikėtuose sandėliuose, tai suprantama, jog nebūtų įmanoma tokį kiekį medžiagų pergabenti į centrinį sandėlį ir perdavimą įforminti priėmimo-perdavimo aktu per mažiau nei keturias darbo valandas.
2.3. 2016 m. spalio 20 d. į atsakovą kreipėsi direktoriaus pavaduotoja statybos reikalams R. G. su įsakymu dėl inventorizacijos atlikimo dvejuose sandėliuose, kurie buvo priskirti atsakovo žiniai. Atsakovui susipažinus su įsakymu, tą pačią dieną iš dviejų sandėlių, kurie buvo atsakovo žinioje, materialinės vertybės buvo pernešamos į centrinį sandėlį. Inventorizavimo darbai pačiuose sandėliuose nevyko, materialinės vertybės nebuvo skaičiuojamos, tiesiog kraunamos ant krautuvų ir vežamos į kitą sandėlį. Materialines vertybes į centrinį sandėlį nešė įmonės darbuotojai. Atėjus darbo dienos pabaigai, visos materialinės vertybės iš sandėlių, kurie buvo atsakovo žinioje, nebuvo perneštos į centrinį sandėlį, nebuvo surašyti jokie dokumentai, kokie daiktai yra nunešti į centrinį sandėlį bei kokie daiktai dar liko. Sandėliai, buvę atsakovo žinioje, buvo užplombuoti, buvo pakeistos spynos. Atsakovas nebegalėjo patekti į sandėlius ir parengti materialiųjų vertybių perdavimo-priėmimo aktų. Nuo tos dienos atsakovas į sandėlius nebepateko, o sekančią dieną darbe nepasirodė dėl ligos. Įsakyme dėl inventorizacijos generalinis direktorius nurodė inventorizacijos komisijai darbą baigti 2016-10-25 bei inventorizacijos aprašą sudaryti per 3 darbo dienas inventorizacijai pasibaigus, tačiau joks inventorizacijos aprašas 2016 m. taip ir nebuvo sudarytas, ieškovas tokio dokumento į civilinę bylą nėra pateikęs.
2.4. 2016-11-07 atsakovui grįžus į darbą po ligos, jis sužinojo, kad du darbuotojai buvo perėmę darbų vykdymą atsakovui priskirtuose objektuose (vien spalio mėnesį atsakovo vadovaujami darbuotojai vykdė darbus 19-oje objektų), kurie naudojosi materialiosiomis vertybėmis, kurios buvo minėtuose dvejuose sandėliuose. Pradėtuose objektuose jau buvo panaudotos atsakovui priskirtos materialinės vertybės, kurios pagal bendrovėje patvirtintą tvarką buvo nurašomos tik užsakovams pasirašius atliktų darbų priėmimo aktą, tačiau nėra aišku, ar šios vertybės buvo nurašytos nuo atsakovui priskirtų buhalterinių duomenų, ar nuo darbuotojo, kuris pasirašė atitinkamą atliktų darbų priėmimo aktą. Visi atsakovui priskirti ir jo pradėti darbai buvo baigti jau kitų darbuotojų, tai patvirtina atliktų darbų aktai.
2.5. Ieškovo pateikiamas Trūkumų nustatymo aktas Nr. 2, kurio pagrindu įrodinėjamas prarastų atsakovui patikėtų materialinių vertybių kiekis, nėra leistinas įrodymas, nes jame pateiktas medžiagų trūkumas nėra tikslus (kaip nurodo ieškovas, jis žalos dydį skaičiuoja iš buhalterinėje apskaitoje atsakovui priskirtų vertybių (2016-11-07 – 2016-11-30 Materialiai atsakingo asmens ataskaitoje surašyto vertybių sąrašo atimdamas tas medžiagas, kurios rastos sandėlyje inventorizacijos metu, taip pat atimdamas tas, kurios nurodytos Objektuose sunaudotų, bet nenurašytų materialinių vertybių akte Nr. 1, bei atimdamas tas, kurios nurodytos Nenurašytu materialinių vertybių akte Nr. 3 (Medžiagos nenurašytos pagal atliktų darbų aktus)). Akivaizdu, jog esant netiksliam Aktui Nr. 3, tampa netikslus ir neteisingas Trūkumų nustatymo aktas Nr. 2, kuriuo grindžiama ieškinio suma.
2.6. Nagrinėjamoje byloje materialinės vertybės iš atsakovo buvo perimtos 2016-10-20, tačiau jokia inventorizacija keičiantis materialiai atsakingam asmeniui atlikta nebuvo, tokiu būdu pažeidžiant LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Inventorizacijos taisyklių nuostatas. Atsižvelgiant į tai, bet kokie ieškovo teiginiai apie atsakovo atsisakymą dalyvauti inventorizacijoje 2017-03-01 yra susiję ne su faktiniu materialinių vertybių perdavimu, kuris vyko 2016-10-20. 2016-10-20 keičiantis materialiai atsakingam asmeniui, perduodant materialias vertybes centrinio sandėlio darbuotojui vadybininkui A. G. bei dviem darbuotojams R. B. ir R. V., nebuvo atliekama jokia inventorizacija. Darbdavys priėmė įsakymą dėl inventorizacijos atlikimo, tačiau materialinės vertybės į centrinį sandėlį buvo išvežtos jų niekur neskaičiuojant, o vidinio perdavimo aktai, atsakovui grįžus po ligos, buvo pasirašyti tik dėl nereikšmingo kiekio medžiagų.
Šalies argumentai
2.7. Ieškovo nurodomas žalos nustatymo būdas yra ydingas. Kyla abejonių dėl buhalterinės apskaitos teisingumo – įgyjant materialines vertybes jas pajamuodavo ir konkrečiam vadybininkui priskirdavo buhalterė, tačiau minėtame procese galėjo būti padarytos techninės klaidos (vertybė priskiriama vienam vadybininkui, tačiau naudojama kito). Klaidos galėjo būti padarytos ir išlaidų skaičiuotėse, kurių pagrindu buvo nurašomos materialinės vertybės, sunaudotos objektuose, kuriuose darbus iki nedarbingumo laikotarpio pradėjo atsakovas, tačiau užbaigė kiti darbuotojai. Keičiantis materialiai atsakingam asmeniui 2016-10-20 nebuvo atlikta inventorizacija, ieškovas privalo įrodyti patirtos žalos dydį patikimais ir neprieštaringais rašytiniais įrodymais, tačiau kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 4 188,39 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 3 461,48 Eur netektų materialinių vertybių įsigijimo kaina plius 726,91 Eur dydžio PVM. Kadangi ieškovas yra PVM mokėtojas, vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 str., už prekes ir paslaugas sumokėtą pirkimo PVM jis įtraukė į PVM atskaitą, t. y. šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžino iš biudžeto. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti nuostolių PVM apimtimi. Susipažinus su ieškovo pateiktu Trūkumų nustatymo aktu Nr. 2 atsakovui kyla klausimas, kokiais kriterijais vadovaujantis dalį sandėlyje faktiškai nerastų, tačiau PŪV programoje atsakovui priskirtų medžiagų, bendrovės darbuotojai pripažino kaip objektuose sunaudotas, bet nenurašytas materialines vertybes, nurodytas akte Nr. 1, tačiau dalį įtraukė į Trūkumų nustatymo aktą Nr. 2. Pvz.: 4,5 vnt. plokštės GKB 12,5*1200*2600 (su inventoriniu Nr. 8011) buvo nurašyta kaip sunaudota, o 27,5 vnt. plokštės GKB 12,5*1200*2600 (su inventoriniu Nr. 8895) bei 121,900 kv. m plokštės su inventoriniais Nr. 9970, 9999 nebuvo pripažintos kaip suvartotos objektuose; 200 kg įv. rūšių glaisto buvo nurašyta kaip suvartota, tačiau 595 kg. glaisto buvo įrašyti į Trūkumų nustatymo aktą Nr. 2; 447 kg. klijų buvo nurašyta kaip sunaudota, o 3470 kg. klijų įtraukta į Trūkumų nustatymo aktą; 22 vnt. grindjuosčių išor kamp (su inventoriniu Nr. 10815) buvo nurašytos, o 46 pak. grindjuosčių išor kamp (su inventoriniu Nr. 7892) buvo įrašyti į Trūkumų nustatymo aktą Nr. 2. Kadangi materialinių vertybių perdavimas į centrinį sandėlį 2016-10-20 nebuvo fiksuotas jokiais vidiniais perdavimo aktais, o net 20 darbų jam priskirtuose objektuose buvo užbaigti kitų bendrovės darbuotojų, šis Trūkumų nustatymo aktas Nr. 2 yra neteisingas: 18,5 m vamzdžio (inventorinis Nr. 48) turėjo būti perduoti į centrinį sandėlį 2016-10-20, nes šio diametro vamzdis nebuvo naudojamas atsakovui pavestų darbų vykdymui, jis buvo naudojamas darbuotojų, atsakingų už šiluminių objektų priežiūrą, o atsakovas jį perėmė pradėdamas dirbti šioje darbovietėje; 11,365 tonos smėlio iš tiesų buvo sunaudotos įvairiuose objektuose, todėl turėjo būti užfiksuotas akte Nr. 1 - ši situacija dėl 11,365 tonų trūkumo susidarė dėl to, kad perkamas smėlis buvo pajamuojamas kaip mato vnt. „tona“, tačiau programoje Sistela, kurios pagrindu buvo rengiami Atliktų darbų priėmimo aktai, smėlis buvo nurodomas kaip sunaudotu kiekiu „kub.“ Kadangi vienas kub. atitinka 1,28 tonos, tai dėl to galėjo susiformuoti šis neatitikimas; dėl smėlio atsakovas taip pat nurodo, jog 2016 m. pavasarį objekte adresu (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta sutvarkyti šaligatvį - kai į objektą buvo atvežtas smėlis, plytelės ir borteliai, pusė gyventojų pradėjo protestuoti, jog nesutinka gyvenamojo namo sukauptų lėšų naudoti tokioms reikmėms, nes svarbiau yra remontuoti namo stogą. Atsižvelgiant į tai, buvo atšaukta užduotis, po kurio laiko Bendrovės direktorius nurodė kitiems darbuotojams parvežti medžiagas iš šio objekto, tačiau išpiltas smėlis taip ir nebuvo pargabentas; 16,5 l. putų montavimo Penosil turėjo būti įtraukti į aktą Nr. 1, juolab, kad jos apskaitoje užpajamuojamos litrais, nors vienas buteliukas yra 0,75 l talpos, t.y. neįmanoma tiksliai užfiksuoti, kiek putų sunaudota objekte; 68 kv. m plytelių, 49 kv. m laminuotos grindų dangos, 1 vnt. vonia, 67 kv. m PVC grindų dangos, 490 m profilio, 4 vnt. klozetų, 9 vnt. maišytuvų voniai turėjo būti sunaudotos objektuose, tačiau neįtrauktos į išlaidų skaičiuotę ir dėl to nenurašytos; 49 kg. suriko buvo perduota centriniam sandėliui 2016-10-20, nes tai yra nuodingi dažai, kurie remonto darbuose nebenaudojami; 1,236 kub. m vatos turėjo būti perduota į centrinį sandėlį arba palikta atsakovo naudotuose sandėliuose, tačiau neužfiksuota inventorizacijos metu, nes telikę vatos lakštų atraižos, kurių inventorizacijos komisija galėjo neįvertinti kaip materialinės vertybės; 218 vnt. elementų sujungimui profil turėjo būti nurašytos akte Nr. 1, nes jie yra sunaudoti įvairiuose objektuose, tačiau Atliktų darbų aktuose nebuvo įmanoma šių vertybių įtraukti ir vėliau jų nurašyti; 8 vnt. perėjimo ket vamzdžio turėjo būti nurašyti aktu Nr. 1, nes Atliktų darbų aktuose ši medžiaga nebuvo atskirai nurodoma, o jos vertė įrašoma į grafą „forminės dalys“, t.y. bendrovė už šios medžiagos panaudojimą gavo užmokestį iš užsakovo, tačiau atsakovas neturėjo galimybės jos nurašyti; 175 m varinio kabelio turėjo būti pas elektriką mašinoje; 14 vnt. vamzdžio d110/2000 atsakovo manymu buvo panaudota objekte adresu A. Stulginskio g. 54, kuriame buvo likviduojama avarija ir keičiami vamzdžiai, tačiau neleidžiant jų nurašyti, nes neseniai tame pačiame objekte bendrovė gavo užmokestį kaip neva atlikusi analogišką vamzdžių keitimo darbą, nors toks faktiškai atliktas nebuvo ir dėl to nesiuntė sąskaitos gyvenamojo namo gyventojams; juosta hidroizoliacinė turėjo būti nurašyta kaip sunaudota objektuose, nes buvo dedama keičiant grindų dangą; juosta 50*30 ir juosta antyslydiminė buvo sunaudota objekte (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
3. Ieškinį ieškovas UAB „Kauno butų ūkis“ (buvęs atsakovo A. M. darbdavys) Kauno apylinkės teisme pareiškė 2017-06-01. Ieškinys yra pareikštas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo. Tuo metu bylą nagrinėjusios teisėjos rezoliucija ieškinys buvo priimtas, nors ieškovas dėl ginčo išsprendimo prieš tai nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją. Šiuo metu bylą nagrinėjančiam teisėjui byla buvo perduota vadovaujantis Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2018-07-02 patvarkymu Nr. (1.24)-PO-313, t.y. byla buvo perduoda jau daugiau negu metus laiko užsitęsus jos nagrinėjimui teisme. Aukštesniųjų instancijų teismai savo praktikoje pažymi, kad vėlesnėse bylos nagrinėjimo proceso stadijose nustačius, kad ieškovas pareikšdamas ieškinio reikalavimą nesilaikė ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ieškinio reikalavimo palikimas nenagrinėtu byloje, kurios nagrinėjimas vyko ilgą laiko tarpą, tam tikrais atvejais gali nepagrįstai suvaržyti ieškovo teisę į efektyvią ir prieinamą teisminę gynybą, kadangi toks teismo sprendimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje palikti ieškinį nenagrinėtą tuo faktiniu pagrindu, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nėra socialiai teisingas ir neužtikrina įstatymo leidėjo įtvirtintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimo – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Todėl vien formalus konstatavimas, kad yra pažeista ginčo santykio sprendimo ikiteisminė tvarka, tik užvilkintų kilusio ginčo tarp šalių išsprendimą, pažeistų įstatymo leidėjo įtvirtintus bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 ir 8 straipsniai) (žr. pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2017-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1894-259/2017). Todėl bylą išnagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į sprendime aukščiau nurodytas aplinkybes ir aukštesnės instancijos teismo praktiką, šiuo sprendimu sprendžia dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo iš esmės.
4. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Kauno butų ūkis“ ir atsakovo A. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 633, kuria šalys susitarė dėl visų būtinų tuo metu galiojusiame Darbo kodekse numatytų sąlygų (1 t., el. b. l. 6–8). Pagal sudarytą darbo sutartį atsakovas dirbo pas ieškovą techninės priežiūros ir remonto poskyrio santechnikų brigados vadybininku, už darbą gaudamas sutartą darbo užmokestį. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovas dirbdamas techninės priežiūros ir remonto poskyrio vadybininko pareigose įsipareigoja dirbti vadovaudamasis patvirtintais pareiginiais nuostatais. Atsakovas su šiais nuostatais buvo pasirašytinai supažindintas (1 t., el. b. l. 11–12). Tuo pačiu atsakovas įsipareigojo vykdyti ir kitus UAB „Kauno butų ūkis“ vidinius teisės aktus. Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Kauno butų ūkis“ ir atsakovo A. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 174, o 2015-09-14 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 50 (1 t., el. b. l. 9, 10). Nurodytos sutarties 1.3-1.4 punktais atsakovas įsipareigojo tvarkyti jam pateiktų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius; dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes. Pagal nurodytos sutarties 1.4 punktą, atsakovas patvirtino materialiai atsakingo asmens ataskaitą už laikotarpį nuo 2016-11-04 iki 2016-11-30. Patvirtindamas paminėtą ataskaitą savo parašu atsakovas patvirtino ir tai, kad 2016-11-30, jo, kaip materialiai atsakingo asmens žinioje, buvo patikėtų ieškovui priklausančių materialinių vertybių už 15127,74 Eur sumą.
5. Savo pirminį ieškinį ieškovas grindė ir aplinkybe, kad 2015 metais jau buvo nustatytas atsakovui A. M. patikėtų materialinių vertybių trūkumas, atsakovas tuo atveju savo kaltę pripažino, žalą ieškovui atlygino ir rašytiniu pasižadėjimu užtikrino darbdavį, kad toks jo (atsakovo) elgesys ateityje nepasikartos. Atsakovas šios ieškovo nurodytos aplinkybės civilinėje byloje iš esmės neginčijo. Ieškovas civilinėje byloje taip pat nurodė, kad kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje ieškovo įmonėje paprastai buvo vykdoma materialinių vertybių apskaita, ne išmintis buvo 2016 metų pabaiga ir apie tai atsakovui buvo žinoma. Šių aplinkybių atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu taip pat neginčijo. Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad tuo metu, kai ieškovo įmonėje 2016 metų pabaigoje turėjo būti ir buvo vykdoma materialinių vertybių apskaita, atsakovas susirgo ir nuo 2016-12-07 iki 2017-02-28 turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą, arba buvo atostogose (nuo 2017-01-02 iki 2017-01-09). Vykdydamas materialinių vertybių apskaitą, ieškovas, remdamasis buhalterinės apskaitos duomenimis, 2016-12-30 parengė materialiai atsakingo asmens – atsakovo A. M. – ataskaitą už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31. Šioje ataskaitoje buvo įvertinti atsakovo ieškovui pateikti buhalterinės apskaitos duomenys, patvirtinantys atsakovui patikėtų medžiagų sunaudojimą ir perdavimą kitiems asmenims pagal vidinius perdavimo aktus. Nurodyta 2016-12-30 materialiai atsakingo asmens ataskaita nebuvo ir negalėjo būti patvirtinta atsakovo A. M. parašu, kadangi, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, atsakovas ieškovo įmonėje prasidėjus kiekvienų metų pabaigoje vykdomai materialinių vertybių apskaitai susirgo ir turėjo laikiną nedarbingumą. Apskaičiavus ieškovo materialinių vertybių, kurios buvo patikėtos atsakovui, buhalterinius duomenis, buvo nustatyta, kad 2016-12-31 atsakovo žinioje buvusių ieškovui priklausančių materialinių vertybių buhalterinis likutis – 6939,01 Eur. Pirmoji atsakovo darbo diena pas ieškovą po laikino atsakovo nedarbingumo ir kasmetinių atostogų buvo 2017-03-01. Atvykęs į darbą atsakovas pateikė ieškovui prašymą dėl darbo santykių nutraukimo tuo metu galiojusio Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovo vadovas 2017-03-01 įsakymu įpareigojo atsakovą perduoti jam patikėtas materialines vertybes, surašant tai patvirtinantį materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktą (2 t., el. b. l. 10). Atsakovas su nurodytu 2017-03-01 įsakymu buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau nesutiko dalyvauti inventorizuojant jo žinioje esančias materialines vertybes. Darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo pasibaigė (duomenys neskelbtini). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas 2017-03-01 ieškovo vadovo įsakymo neįvykdė ir nustatyta tvarka neperdavė atsakovui patikėto ir jo žinioje buvusio ieškovo turto.
6. Atsakovui neįvykdžius ieškovo vadovo 2017-03-01 įsakymo ir nustatyta tvarka neperdavus atsakovui patikėto ir jo žinioje buvusio ieškovo turto, ieškovas apskaičiavo atsakovo žinioje buvusių materialinių vertybių (medžiagų) buhalterinį likutį ir nustatė, kad atsakovo žinioje 2017-03-01 buvo 6 939,01 Eurų (be PVM) vertės ieškovo medžiagų. Ieškovo vadovo 2017-03-07 ir 2017-04-14 įsakymais buvo sudaryta inventorizavimo komisija, kuriai buvo pavesta inventorizuoti prekių ir medžiagų likutį, buvusį atsakovo žinioje. Atliktos inventorizacijos metu buvo nustatyta, kad nėra atsakovo žinioje buvusių medžiagų, o atsakovas atliktų darbų aktais tinkamai neįformindamas nurašė mažesnį medžiagų kiekį, nei buvo patvirtinta pagal sąmatas (1099,58 Eur), taip pat buvo papildomai sunaudota, nors ir tinkamai neįforminant (nurašant) medžiagų už 2377,95 Eur. Pagal ieškovo vadovo 2017-03-07 ir 2017-04-14 įsakymus sudaryta inventorizacijos komisija aktu Nr. 2 (2 t., el. b. l. 43) patvirtino faktinį medžiagų, patikėtų atsakovui, trūkumą – 3461,48 eurų sumai (be PVM), kurį apskaičiavo pagal buhalterinių medžiagų likučio suminę išraišką iš jos atėmus papildomai nustatytą nenurašytų pagal atliktų darbų aktus ir papildomų medžiagų sunaudojimo aktus medžiagų suminę išraišką. Nerastų atsakovui patikėtų medžiagų suminė išraiška su PVM yra 4188,39 Eur.
7. Atsikirtimus į ieškinį atsakovas iš esmės grindžia savo prielaidomis ir samprotavimais, kad jam būnant laikinai nedarbingam kažkurie kiti ieškovo darbuotojai atsakovo žinioje buvusias medžiagas galėjo pasisavinti arba panaudoti. Tačiau jokių objektyvių tokias atsakovo prielaidas pagrindžiančių duomenų byloje nenustatyta. Teismo posėdžių metu atsakovo prašymu buvo apklausta eilė liudytojų – buvusių ir esamų ieškovo darbuotojų. Visi apklausti liudytojai aplinkybes, dėl kurių atsakovas juos prašė apklausti, atsiminė neaiškiai ir visiškai nekonkrečiai. Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, jog nepamena ar pradėjęs dirbti perėmė atsakovo skaičiuotes ir patvirtino tiktai tą aplinkybę, kad buhalterinės skaičiuotės ieškovo įmonėje būdavo sudėtingos, dėl ko pats liudytojas vėliau nutraukė darbo santykius su ieškovu. Liudytojas D. N., anksčiau dirbęs pas ieškovą, teismo posėdžio metu patvirtino vieną kartą matęs, kaip iš sandėlio, kur buvo ir atsakovo žinioje buvusios materialinės vertybės, darbuotojai į centrinį sandėlį pernešė dažus ir kitas medžiagas, tačiau negalėjo nurodyti tikslaus laiko kada tai buvo, nurodė, kad buvo ruduo, gal būt 2014-2015 metų, taip pat nenurodė nei konkrečių medžiagų pavadinimų, nei jų kiekio, tačiau patvirtino aplinkybę, jog nematė, kad būtų pernešamas smėlis. Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu patvirtino, jog matė, kaip komisija skaičiavo atsakovo žinioje buvusias medžiagas, liudytojas padėjo medžiagas dėlioti, norint suskaičiuoti tikslų medžiagų likutį jas reikėjo nukrauti, atkrauti ir pan. Medžiagas skaičiavo ne liudytojas, o komisija. Aplinkybės, kad medžiagos buvo kur nors pervežtos, liudytojas nepatvirtino, laiko kada tai vyko, liudytojas neprisiminė. Liudytojas M. B., pas ieškovą dirbęs iki 2017 metų lapkričio mėnesio, teismo posėdžio metu parodė, kad į sandėlį, kuriame buvo atsakovo medžiagos, medžiagas krautuvu tiktai atveždavo, o jokio medžiagų išvežimo nematė. Tokiu būdu ieškovas savo ieškinio reikalavimus pagrindė sprendime aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė iš esmės tiktai savo paties samprotavimais ir prielaidomis, o jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovas nepateikė ir tokių įrodymų byloje nėra. Be to, sutiktina ir su ieškovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nei karto raštu nesikreipė į savo vadovybę ir neinformavo apie jokį jo žinioje buvusių materialinių vertybių pervežimą, taip pat nedarė jokių atitinkamų pastabų ant dokumentų, su kuriais buvo pasirašytinai supažindintas. Ieškovas nurodo, kad atlikus inventorizaciją jo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijos buvo patikslintos, o ieškinys pareikštas jau atsižvelgus į tai. Ieškovo PVM deklaracijų tikslumo atsakovas byloje neginčijo ir jokių duomenų, kad ieškovas valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikęs neteisingus PVM duomenis, byloje nėra. Ieškovo su atsakovu 2014-02-18 ir 2015-09-14 sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys ginčo laikotarpiu galiojo (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603 Vilnius) 2 straipsnis, 6 straipsnio 12 dalis), nebuvo nustatyta tvarka ginčytos ir nuginčytos, todėl teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, neturi jokio objektyvaus pagrindo šiomis sutartimis nesivadovauti. Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinio reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini (iki 2017-07-01 galiojusio Darbo kodekso 255 straipsnio 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
8. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas byloje sumokėjo 94,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 807,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (1 t., el. b. l. 4; 4 t., el. b. l. 135–137), ieškinį tenkinus pilnai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
9. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteisiamos 7,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Kauno butų ūkis“ (juridinio asmens kodas 132532496) iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4188,39 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 39 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą (4188,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 901,50 Eur (devynių šimtų vieno euro 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,74 Eur (septynių eurų 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.