Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1083-480/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-05Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-23Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-24Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-23
Bylos Nr.
2S-1083-480/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04409-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
E. L.
Ieškovas
L. L.
Trečiasis asmuo
AB ,,Swedbank“
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Advokatai
Zigmas Pečiulis
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1083-480/2012(Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04409-2011-9)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Turauskis
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 122.2.; (S) 122.3;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. L. atstovo advokato Zigmo Pečiulio atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-41-787/2012 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui E. L., trečiajam asmeniui AB ,,Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir įsiskolinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. L. ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę: priteisti iš atsakovo E. L. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. L. kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 2000 Lt iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodo, kad šiuo metu pati viena išlaiko dukrą, kadangi atsakovas nustojo teikti išlaikymą, ir sūnų iš ankstesnės santuokos, moka ir įmokas paskolai padengti.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi (b.l. 1-2) ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. L. laikiną išlaikymą nepilnametei jo dukrai K. L. po 1200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nepilnametei dukrai K. L. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną, L. L..

Nutartyje nurodyta, kad nors ieškovė prašyme teigia, jog iki 2011 m. birželio mėn. atsakovas geranorišku susitarimu teikė išlaikymą nepilnametei dukrai po 900 Lt kas mėnesį, o vėliau nustojo tai daryti apskritai, jog ji viena dengia paskolą ir išlaiko dar ir sūnų iš kitos santuokos, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Be to, ieškovė nurodė, jog geranorišku susitarimu su atsakovu buvo sutarę, jog atsakovas nepilnametei dukrai teiks 900 Lt mėnesinį išlaikymą, tačiau, kodėl šiuo metu yra reikalingas nepilnametei dukrai 2000 Lt, t.y. didesnis 1100 Lt, mėnesinis laikinas išlaikymas, teismui nenurodo (nepateikė vaiko išlaikymo išlaidų per mėnesį patvirtinančių dokumentų ir pan.). Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra didesnį nei vidutinį darbo užmokestį gaunantys Lietuvos Respublikoje asmenys, į vaiko amžių, į tai, kad vaikas neturi specialių poreikių, taip pat į tai, kad išlaikymą vaikui teikti privalo abu tėvai, konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies, sumažinant iki 1200 Lt kas mėnesį mokamų išmokų.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu (b.l. 3-6) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai priteisė didesnę nei įprasta, t. y. didesnę nei minimali mėnesio alga (ir didesnę nei reikalinga tokio amžiaus vaikui) sumą. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl vaiko motinos pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo, nors tokia pareiga numatyta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Ieškovė nepagrindė prašomo priteisti laikino išlaikymo dydžio, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tokios apimties vaiko poreikių egzistavimą. Pagal CK 3.192 str. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės grynosios pajamos yra 5500 Lt per mėnesį, o atsakovo - 1467,49 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į pajamas, ieškovė turėtų mokėti 78,9 procentų dukros išlaikymo išlaidų, o atsakovas - 21,1 procentų. Akivaizdu, jog jeigu atsakovo apmokama dukrai reikalingo išlaikymo dalis, 21,1 procentų, yra 1200 Lt, tuomet visa dukros išlaikymui reikalinga suma yra 4487,20 Lt. Tokia dukros išlaikymo suma yra nereali, nepagrįsta jokiais duomenimis ir yra aiškiai per didelė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 32-33) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Dėl materialinio išlaikymo dydžio ji savo 2012 02 21 prašymą grindė LR CK 3.192 str. 2 d., įprastiniais nepilnametės dukters poreikiais jai gyvenant su ieškove, atsakovo turtine padėtimi ir tuo, jog atsakovas slepia savo pajamas bei mažina turtą, siekdamas išvengti įsipareigojimų vykdymo, atsakovo galimybėmis ir kvalifikacija, užtikrinančia aukštą pajamų lygį, nepilnametės dukters išlaikymo standartu, kurį pripažįsta pats atsakovas savo atsiliepime į ieškinį, jog jis nuo 2011 m. lapkričio mėn. neteikia jokio išlaikymo nepilnametei dukrai, ieškovė, išlaikydama du kartu su ja gyvenančius vaikus, šiuo metu turi mokėti mėnesines 2600 Lt įmokas šeimos poreikiams banko suteiktos paskolos (585 000 Lt) grąžinimui pagal 2007 kreditavimo sutartį, kurią atsakovas panaudojo savo asmeniniams poreikiams, paskolino savo motinai, išvengdamas sutuoktinių turto teisinio režimo, jos vardu įgijo vertingą nekilnojamąjį turtą, ieškovei palikdamas tik įsipareigojimų bankui vykdymą. Atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti skundžiamoje nutartyje nustatyto dydžio išlaikymą, todėl jis kaip laikinoji apsaugos priemonė iš atsakovo priteistas pagrįstai. Ieškovė viena visa apimtimi teikia materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai, visapusiškai rūpinasi jos poreikiais ir priežiūra, o atsakovas tame beveik nedalyvauja. Be to, ji patiria ir papildomų nepilnametės dukros priežiūros (specialieji poreikiai) išlaidų, susijusių su sveikatos priežiūra. Atsakovas 2011-03-29 gavo 172 000 Lt, 2011-10-10 savo noru pasitraukė iš UAB „Elameta“ personalo vadovo pareigų, kur darbo užmokestis sudarė 3000 Lt/mėn., 2011-09-19 sutartimi savo iniciatyva pardavė nekilnojamąjį turtą Gruzijoje, kas patvirtina, jog nuslėpė savo tikrąją turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Laikinas išlaikymas gali būti priteisiamas ne tik tais atvejais, kai vienas iš tėvų apskritai nevykdo pareigos išlaikyti vaikus, bet ir tais atvejais, kai ši pareiga vykdoma netinkamai (pvz., skiriant vaikų išlaikymui per mažai lėšų), kadangi išlaikymas turi užtikrinti minimalių vaikų poreikių patenkinimą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.

Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas, o priėmus sprendimą, išlaikymas turi būti išieškomas pagal priimtą sprendimą, nes sprendimai dėl išlaikymo išieškojimo vykdomi skubiai, dar jiems neįsiteisėjus (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas ne iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, o iki teismo sprendimo priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Tai pat yra išaiškinta, jog kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad šiuo atveju teismui kylančios abejonės dėl realios atsakovo finansinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai, laikant, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia teikti dukrai 1200 Lt išlaikymą, maksimaliai patenkinantį vaiko poreikius, tuo labiau, kad priteistas laikinas išlaikymas vėliau bus įskaitytas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, dėl ko atsakovo interesai nenukentės. Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus aplinkybėms (vaikų poreikiams ir pan.), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos bylos nagrinėjimo metu.

Abu tėvai, tiek motina tiek ir tėvas, privalo teikti vaikams išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Tėvų nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjos vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis vieno iš tėvų, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams, nepilnamečio vaiko prioritetiniai interesai ar atsakovo teisės, o taip pat ir ekonomiškumo, sąžiningumo bei teisingumo principai nėra pažeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė