- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 2S-945-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04409-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- L. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria teismas nustatė ieškovei terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-41-787/2012 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui E. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Byloje ieškovė L. L. ginčija Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 02 22 nutarties pagrįstumą, kuria teismas įpareigojo ją sumokėti 4540 Lt žyminį mokestį už pareikštus turtinius reikalavimus Nr. 14 ir Nr. 16, kuriais prašo pripažinti, jog atsakovas pinigus ir vardines akcijas panaudojo asmeniniais tikslais, ir dėl to prašo priteisti ieškovei 172 000 Lt ir 5000 Lt kompensacijas, patikslinti ieškinio reikalavimus Nr. 12, 13, 14, 15, 16 , kurie teismo vertinimu, nėra aiškūs, įtraukti yloje suinteresuotais asmenimis banką Swedbank AB, G. L.,
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-02-22 nutartimi (t.3, b.l.138-139) nustatė ieškovei L. L. 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat išsprendė kitus procesinius klausimus: įpareigojo atsakovą pateikti teismui dokumentus, paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą atsiliepimams į priešieškinį pateikti.
Šalies argumentai
Spręsdamas ieškovės pateikto patikslinto ieškinio (t.5, b.l.3-10) priėmimo klausimą, teismas nustatė, jog patikslintu ieškiniu ieškovė reiškia du naujus reikalavimus - Nr. 14 ir Nr. 16, kuriais prašo pripažinti, jog atsakovas pinigus ir vardines akcijas panaudojo asmeniniais tikslais, ir dėl to prašo priteisti ieškovei 172 000 Lt ir 5000 Lt kompensacijas. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog žyminio mokesčio mokėjimo klausimas buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2011-06-10 nutartimi (t.4, b.l.44-45) kitoje civilinėje byloje, tačiau reikalavimų Nr. 14 ir Nr. 16 Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nebuvo, todėl teismas sprendė, jog žyminio mokesčio mokėjimo klausimas buvo išspręstas dėl kitų ieškovės pareikštų reikalavimų ir įpareigojo ieškovę už reikalavimus Nr. 14 ir Nr. 16 sumokėti 4540 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškinio reikalavimas Nr. 15, kuriuo ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl nekilnojamojo turto Gruzijoje perleidimo tretiesiems asmenims, nėra aiškus, todėl ieškovė turėtų nurodyti tikslią prašomos kompensacijos sumą ir pagrįsti šį reikalavimą rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tokio turto įsigijimą ir perleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje nustatė, jog 2011-12-14 teismo protokoline nutartimi į procesą trečiuoju asmeniu įtrauktas Swedbank AB, tačiau šis tretysis asmuo patikslintame ieškinyje nenurodytas, procesiniai dokumentai jam byloje įteikimui nepateikti.
Teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje nustatė , jog patikslintame ieškinyje reiškiami reikalavimai yra susiję ir su kitų kreditorių - UAB „SEB gyvybės draudimas“ bei atsakovo motinos G. L. teisėmis ir teisėtais interesais, todėl šie asmenys turėtų būti įtraukti byloje atitinkamą procesinę padėtį turinčiais asmenimis, kartu teismui pateikiant atitinkamą skaičių patikslinto ieškinio ir jo priedų kopijų.
Šalies argumentai
Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo pripažinti aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, jog gautų paskolų lėšas atsakovas panaudojo asmeniniais, o ne šeimos tikslais, ir dėl to priteisti jai kompensacijas už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (reikalavimai Nr. 12, 13, 14, 15, 16). Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės nurodyto civilinių teisių gynimo būdo - pripažinti aplinkybes reikšmingas ieškovo reikalavimams įrodyti įstatymo leidėjas CK 1.138 str. sąraše, reglamentuojančiame civilinių teisių gynimo būdus, nėra numatęs. Kadangi ieškovės pareikšti reikalavimai nėra aiškus, teismas įpareigojo ieškovę patikslinti reikalavimus Nr. 12, 13, 14, 15, 16, atsižvelgiant į CK 1.138 str. numatytus pažeistų teisių gynimo būdus.
Atskiruoju skundu (t.6, b.l.3-6) ieškovė L. L. su teismo nutartimi iš dalies nesutiko, prašė nutartį dalyje, kuria ieškovei buvo nustatyti patikslinto ieškinio trūkumai, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės 2012-02-12 patikslintą ieškinį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-41-787/2012 priimti, dėl šių motyvų:
1) nutartis dalyje, kurioje ieškovė įpareigota už reikalavimus Nr. 14 ir 16 sumokėti 4540 Lt žyminį mokestį, yra nepagrįsta, neteisėta. Mokėtino žyminio mokesčio dydis yra apskaičiuojamas ne pagal naujai ar papildomai reiškiamų reikalavimų kiekį ar sumą, bet pagal bendrą visų savarankiškų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Nors patikslintame ieškinyje ieškovė ir įtraukia papildomus reikalavimus dėl kompensacijos už bendro turto sumažėjimą (iš viso 406 417,84 Lt) priteisimą, padidina prašomos priteisti išlaikymo išmokos nepilnametei dukrai dydį (žyminis mokestis skaičiuojamas nuo 24 000 Lt, 12 x 2 000 Lt) ir išlaikymo įsiskolinimo sumą (12 000 Lt), prašo vieną automobilį 5 000 Lt vertės priteisti ieškovei, tačiau bendra ieškinio suma (447 417,84 Lt) neviršija ieškinio sumos, nuo kurios žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas jau yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2011-06-10 nutartimi (t.4, b.l.44-45). Be to, žyminis mokestis Šiaulių apygardos teismo byloje buvo sumokėtas už reikalavimą atsakovui, reiškiamą CK 3.115 str. 2 d. ir 3.98 str. 3 d. pagrindu - lygiai tokiu pačiu, kaip ir patikslinto ieškinio reikalavimai Nr. 14 ir 16. Šiaulių apygardos teisme pareikštą reikalavimą, išskirtą ir sujungtą su nagrinėjama byla, ieškovė patikslino (ieškinio reikalavimas Nr. 12) - sumažino nuo 585 000 Lt iki 95 217,84 Lt. Todėl net jeigu reikalavimai Nr. 14 ir 16 yra nauji savarankiški reikalavimai, jie yra lygiai tokie patys turtiniai reikalavimai dėl kompensacijos už jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo, kaip ir ieškinio reikalavimas Nr. 12. Atkreiptinas dėmesys, jog patikslintame ieškinyje ieškovė įtraukė ne tik reikalavimus Nr. 14 ir 16, bet ir kitus naujus turtinius reikalavimus (reikalavimai Nr. 8 ir 15), taip pat padidino pradiniame ieškinyje jau suformuluotus turtinius reikalavimus (reikalavimai Nr. 5 ir 6), tačiau, vadovaudamasi Šiaulių apygardos teismo 2011-06-10 nutartimi, žyminio mokesčio už juos neprimokėjo. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje iš visų papildomai įtrauktų ir padidintų išskiriami tik du reikalavimai - Nr. 14 ir 16, už kuriuos reikalaujama sumokėti žyminį mokestį. Todėl skundžiamoje nutartyje suformuota pozicija yra ne tik nenuosekli, bet ir neatitinka procesinės teisės normų (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 10 p.);
2) teismas nepagrįstai konstatavo, jog patikslinto ieškinio reikalavimai Nr. 12, 13, 14, 15, 16 nėra aiškūs, nes prašomas teisių gynimo būdas neva nenumatytas CK 1.138 str. sąraše. CK 1.138 str. pateiktas civilinių teisių gynimo būdų sąrašas yra nebaigtinis, nes kitos CK normos ir kiti įstatymai gali nurodyti kitokius teisių gynimo būdus. Konkrečiu atveju, ginant civilines teises, gali būti reiškiami įvairūs reikalavimai. CK 1.138 str. 1 d. 1 p. nustato, jog civilines teises įstatymų nustatyta tvarka teismas gali ginti, jas pripažindamas. Reiškiant reikalavimą pripažinti teises, siekiama nustatyti tam tikros teisės ar teisinio santykio egzistavimą ir pašalinti būsimus arba jau esamus ginčus tuo klausimu. Ieškovė, reikšdama 2012-02-15 patikslinto ieškinio reikalavimus Nr. 12, 13, 14, 15, 16, siekia ginti subjektinę teisę, įtvirtintą CK 3.98 str. 3 d., 3.115 str. 2 d. Būtent šios CK 3 knygos nuostatos, reglamentuojančios sutuoktinių teisę į kompensaciją, numato tokių reikalavimų taikymo galimybę šeimos teisiniuose santykiuose ir teismo pareigą juos spręsti. 2012-02-15 patikslinto ieškinio reikalavimai Nr. 12 ir 14 yra reiškiami ir suformuluoti, vadovaujantis CK 3.98 str. 3 d. bei 3.115 str. 2 d. Abiejų jų sakinio struktūra yra tokia pati: „pripažinti, jog atsakovas E. L. [...] panaudojo asmeniniams tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikiais ir iš atsakovo E. L. ieškovės L. L. naudai priteisti [...] kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą“. Tam, kad sutuoktiniui atsirastų teisė į kompensaciją, dėl kurios priteisimo galėtų suformuluoti reikalavimą vadovaujantis CK 3.98 str. 3 d. bei 3.115 str. 2 d., visų pirma turi būti nustatyta, jog sutuoktinis bendrą turtą panaudojo asmeniniais tikslais, asmeniniams poreikiams tenkinti. Reikšdama reikalavimus Nr. 12 ir 14, ieškovė yra surinkusi ir pateikusi teismui rašytinius įrodymus, kaip buvo panaudotos atitinkamos lėšos, todėl suformulavo reikalavimą atitinkamą jų panaudojimo būdą pripažinti, kaip būtinos sąlygos ir teisinio pagrindo reikalavimui ginti subjektinę teisę į kompensaciją buvimą. 2012-02-15 patikslinto ieškinio reikalavimai Nr. 15 ir 16 yra reiškiami ir suformuluoti taip pat vadovaujantis CK 3.98 str. 3 d. bei 3.115 str. 2 d. Abiejų jų sakinio struktūra yra tokia pati: „Iš atsakovo E. L. ieškovės L. L. naudai priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą [...]“. Šie ieškinio reikalavimai yra suformuluoti būtent taip, nes 2012-02-15 nebuvo ir iki šiol nėra aišku, kaip, kur ir kokiu būdu atsakovas panaudojo šias lėšas, skirtingai nei reikalavimų Nr. 12 ir 14 atveju. Ieškovė suformulavo tokius reikalavimus, nes teismas 2012-01-26 nutartimi (t.2, b.l.152) nurodė pateikti paskutinį patikslintą ieškinį, nors pasirengimas bylos nagrinėjimui nebuvo baigtas (CPK 377 str.), rašytiniai įrodymai dar tik renkami, ieškovė teismo kelis kartus prašė išreikalauti tuos pačius rašytinius įrodymus iš atsakovo, dėl kurių įtraukimo į bylos medžiagą vienu atveju teismas sutiko (2011-12-15 liudijimai), kitu atveju pakeitė nuomonę (2012-01-26 nutartis) ir šių rašytinių įrodymų 2012-02-15 ieškovė neturėjo, atsakovui atsisakius juos pateikti pagal teismo 2011-12-15 liudijimą (t.1, b.l.158). Skundžiamoje nutartyje visiems ieškinio reikalavimams Nr. 12, 14, 15 ir 16 nurodomas tas pats trūkumas - dėl CK 1.138 str. Tačiau ieškinio reikalavimai Nr. 12, 14 ir Nr. 15, 16 yra suformuluoti skirtingai. Todėl neaišku, ar skundžiamoje nutartyje trūkumai dėl 12, 14, 15, 16 reikalavimų formuluotės buvo nustatyti dėl to, kad jais prašoma pripažinti, ar dėl to, kad prašoma priteisti kompensaciją. 2012-02-15 patikslinto ieškinio reikalavimas Nr. 13 yra reiškiamas ir suformuluotas, vadovaujantis CK 6.9 str. 5 d. Šiuo reikalavimu ieškovė reikalauja pripažinti, jog ieškovės ir atsakovo prievolės atsirado išimtinai atsakovo interesais, ir nustatyti, jog ieškovė įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atsakovo išreikalauti visa apimtimi [...], šią ieškovės teisę pripažįstant nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos. Ieškovė neįgyja nurodytos atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą tokia apimtimi, kokia G. L. grąžina ieškovei šeimos lėšas pagal 2007-10-01 ir 2007-12-01 paskolos sutartis. Šiuo reikalavimu siekiama spręsti skolininkų tarpusavio klausimus, nes kreditas paimtas abiejų sutuoktinių vardu, pinigus panaudojo vienas atsakovas savo interesais, ieškovė nieko iš to negavo, tačiau turės vykdyti prievoles kreditoriui. Ieškovė reikalavimu Nr. 13 suformulavo reikalavimą dėl pripažinimo ir toks reikalavimas atitinka CK 1.138 str. 1 d. 1 p., 8 p. įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus;
3) teismas nepagrįstai konstatavo, jog patikslinto ieškinio reikalavimas Nr. 15 nėra aiškus, nes ieškovė turėtų nurodyti tikslią prašomos kompensacijos sumą ir pagrįsti šį reikalavimą rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tokio turto įsigijimą ir perleidimą. Toks reikalavimas buvo suformuluotas pagal 2012-02-15 turimus rašytinius įrodymus ir tik dėl ypatingo koncentruotumo principo šeimos teisinių santykių byloje (LR CPK XIX skyrius) laikymosi teismo iniciatyva, kai 2012-01-26 nutartyje buvo nustatytas įpareigojimas pateikti paskutinį patikslintą ieškinį pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, dar net neužbaigus spręsti rašytinių įrodymų klausimo pagal CPK 226 str. Atkreiptinas dėmesys, jog dar 2011-12-15 ieškovė pateikė teismui prašymą (t.1, b.l.104-106) su priedais, tarp kurių buvo ir Lietuvos Respublikos ambasados Gruzijoje 2011-11-10 atsakymas „Dėl informacijos pateikimo“ (t.1, b.l.113) bei išrašas iš Gruzijos Žemės (nekilnojamojo turto) registrų centro apie E. L. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (t.1, b.l.114-118). Ieškovė prašė išreikalauti iš atsakovo nekilnojamojo turto Gruzijoje įsigijimo dokumentus, kadangi šių įrodymų pagrindu ieškovė galėjo reikšti reikalavimus dėl dalintino turto, o kaip vėliau paaiškėjo – suformuluoti reikalavimus tik dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės sumažėjimą. Teismas išdavė ieškovei liudijimus dokumentams gauti, tačiau atsakovas dokumentų neteikė, kol galiausiai 2012-02-14 rašte (t.5, b.l.123) ieškovei nurodė, jog jis nėra Gruzijoje esančio turto savininkas. Todėl ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, tik formuluoti reikalavimą atsakovui pagal tuo metu turėtus rašytinius įrodymus ir duomenis. Tokiu būdu 2012-02-15 patikslinto ieškinio reikalavimas Nr. 15 buvo suformuluotas atitinkamai: iš atsakovo E. L. ieškovės L. L. naudai priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl nekilnojamojo turto Gruzijoje perleidimo tretiesiems asmenims. Kartu su tokiu reikalavimo formulavimu ieškinyje jau trečią kartą (o 2012-02-22 posėdžio metu ir ketvirtą kartą 18.3) buvo pateiktas motyvuotas prašymas (ieškinio 10.1 dalis, reikalavimas Nr. 18.2) išreikalauti iš atsakovo nekilnojamojo turto Gruzijoje nuosavybės įgijimą ir perleidimą patvirtinančius dokumentus, kurie būtini ieškovės reikalavimui dėl kompensacijos už bendro turto sumažėjimą pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu (V t., b.l.3-10) pareiškė ieškinį atsakovui, kurio reikalavimų suma ieškovės nurodymu yra 447 417 lt. Byloje nustatyta, kad ieškovės pirminio ieškinio kaina buvo 585 000 lt (IV tomas b.l. 39-43), už kurį ji buvo įpareigota teismo sumokėti 1500 l žyminį mokestį (IV tomas, b.l 44). Šis ieškinys teisme buvo priimtas nagrinėti, todėl laikytina, kad ieškovė už jį žyminį mokestį sumokėjo. Kadangi patikslintas ieškinys yra įkainotas mažesne nei pirminis ieškinys 447417 lt suma, laikytina, jog ieškovė neturėjo prievolės sumokėti papildomą žyminio mokesčio sumą, kadangi jos reikalavimas 585 000 lt sumai yra žyminiu mokesčių apmokėtas. Teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą šioje byloje, išspręs priteistino žyminio, tame tarpe ir atidėtos žyminio mokesčio dalies priteisimo klausimą iš atitinkamos bylos šalies (LR CPK 93 str.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, panaikintina Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties dalis, kuria ieškovė yra įpareigota sumokėti 4540 Lt žyminį mokestį už reikalavimus priteisti ieškovei iš atsakovo 172 000 Lt ir 5000 Lt kompensacijas (III tomas 138 b.l., aprašomosios dalies 3 pastraipa).
Kauno apygardos teismas taip pat laiko, kad pagrįsti atskirojo skundo argumentai, kuriuose nurodoma, jog teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodytus patikslinto ieškinio 12, 13 14 ir 16 punktuose (V tomas, b.l. 10). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka nutartimi konstatavo, kad patikslinto ieškinio reikalavimai nurodyti ieškinio 12, 13 14 ir 16 punktuose nėra aiškūs, ieškovės nurodomų teisių gynimo būdas nenumatytas LR CK 1.138 straipsnyje. Kauno apygardos teismas nustatė, kad šiuose reikalavimuose ieškovė prašo pripažinti, jog iš banko AB „SWEDBANK“ gautą paskolos sumą atsakovas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl prašo priteisti todėl iš jo 95217, 84 lt kompensaciją, už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą šia suma, todėl 12 reikalavimo punktas Kauno apygardos teismo vertinimu yra suformuluotas aiškiai. Kauno apygardos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė tinkamai yra suformulavusi ir patikslinto ieškinio 13 reikalavimo turinį, kuriuo prašo nustatyti jos reikalavimo teisių ribas ir turinį. Kauno apygardos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė tinkamai suformulavo ir patikslinto ieškinio 14 punktą, kuriuo ieškovė prašo pripažinti, jog iš G. L. gautą pinigų sumą atsakovas panaudojo savo reikmėms, prašo priteisti nurodomą sumą iš atsakovo ieškovei. Kauno apygardos teismas taip pat nustatė, kad ieškovė tinkamai suformulavo ir reikalavimą, nurodytą patikslinto ieškinio 16 punkte, kur prašo priteisti 5000 lt sumą ieškovei iš atsakovo už jungtinės nuosavybės sumažėjimą atsakovui sudarius akcijų perleidimo sutartį.
Taip pat nepagrįsta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties išvada, jog ieškovė nenurodė šių ieškinio reikalavimų juridinio pagrindo. Kauno apygardos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nenurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Br. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009 ir kt.). Todėl teismas, spręsdamas teisminį ginčą, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes savo iniciatyva taiko reikiamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje B. R. v. metalinių garažų bendrija ,,Baltupiai”, bylos Nr. 3K-3-725/2001, 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Gamra” v. S. K., bylos Nr. 3K-3-1446/2002 ir kt.).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, panaikintina Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties dalis, kuria ieškovė yra įpareigota patikslinti ieškinio reikalavimus, suformuluotus ieškinio 12, 13 14 ir 16 punktuose ir patikslinti reikalavimų teisinį pagrindą.
Kauno apygardos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę patikslinti patikslinto ieškinio 15 punktą, kuriuo ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovo neįvardinto dydžio kompensaciją už perleistą turtą. Ieškovei nenurodžius priteistinos kompensacijos sumos teismui nėra galimybės patikrinti ar ieškovė tinkamai nurodė ieškinio kainą, spręsti, ar yra šis reikalavimas apmokėtas įstatymo nustatytu žyminiu mokesčiu, taip pat priėmus tokį ieškinio reikalavimą nagrinėti teisme, būtų apsunkinta kitos šalies procesinė padėtis tinkamai atsikirsti į šį reikalavimą, kas pažeistų įstatymo leidėjo nustatytus imperatyvius šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus (LR CPK 12 str.17 str.). Be to, nagrinėjant tokį neįvardintą reikalavimą, teismui nėra faktinės galimybės patikrinti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (LR CPK 270 str. 5 d. 1 p.). Dėl šių aplinkybių atskirojo skundo motyvai šioje dalyje atmestini, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties įpareigojimas ieškovę patikslinti 15 ieškinio reikalavimo punktą paliktinas galioti.
Kauno apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje pagrįstai nustatė, jog patikslintame ieškinyje reiškiami reikalavimai yra susiję ir su kitų kreditorių - UAB „SEB gyvybės draudimas“ bei atsakovo motinos G. L. teisėmis ir teisėtais interesais, todėl šie asmenys turėtų būti įtraukti byloje atitinkamą procesinę padėtį turinčiais asmenimis, kartu teismui pateikiant atitinkamą skaičių patikslinto ieškinio ir jo priedų kopijų. Tai pat Kauno apygardos teismas nustatė, jog 2011-12-14 teismo protokoline nutartimi į procesą trečiuoju asmeniu įtrauktas Swedbank AB, tačiau šis tretysis asmuo patikslintame ieškinyje nenurodytas, procesiniai dokumentai jam byloje įteikimui nepateikti. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įpareigojimai šioje nutarties dalyje yra teisėti ir pagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti dalinai.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-22 nutartį, panaikinant jos dalis, kuria ieškovė L. L.: įpareigota sumokėti 4540 Lt žyminį mokestį už reikalavimus priteisti ieškovei iš atsakovo 172 000 Lt ir 5000 Lt kompensacijas, įpareigota patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodytus patikslinto ieškinio 12, 13 14 ir 16 punktuose, įpareigota patikslinti ieškinio reikalavimų juridinį pagrindą.
Kitoje dalyje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-22 nutartį palikti nepakeistą.