Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei, kaltinamajam D. G., nukentėjusiajai R. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs (bylos nagrinėjimo metu vyko santuokos nutraukimo procesas), turintis 7 klasių išsilavinimą, dirbantis mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino R. G., o būtent:

-2017-11-24 apie 03.00 val., atvykęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į miegamąjį kambarį, kuriame buvo R. G., atsinešė 0,7 l talpos stiklainį, pripiltą benzino, ir R. G. paklausęs „ar žinai kas čia yra“, pavertęs stiklainį virš jos galvos, užpylė benzino, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017-11-26 apie 18.10 val., R. G. būnant namuose (duomenys neskelbtini), įėjęs į butą, ėmė kaltinti ją neištikimybe, grasinti ją sužlugdyti finansiškai, paėmė nuo viryklės jos detales sakydamas, kad dėl to, kad ji negalėtų pasigaminti maisto, o R. G. norint išeiti iš buto, jis paėmęs ją už rankos bandė jėga įsitempti atgal, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017-12-04 apie 10.00 val., atvykęs į R. G. darbovietę, adresu (duomenys neskelbtini), jos bendradarbių akivaizdoje, išsakydamas įžeidžiančius žodžius ,,kurva, padla, čiulpikė“, kaltino R. G. neištikimybe, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017-12-06 apie 22.10 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, R. G. būnant ten pas savo sūnų, mosikuodamas elektros šoko įtaisu, iš kurio ėjo žiežirbos, jai grasino, šiais savo veiksmais D. G. sukėlė R. G. išgąstį, baimę, nerimą, psichologinį diskomfortą.

D. G. kaltės dėl pateikto kaltinimo nepripažino ir paaiškino, kad jo parodymai, duoti 2019-02-27 Pasvalio rūmuose vykusiame posėdyje (2 t., b. l. 116-118), yra teisingi. Kupiškio rūmuose vykusio posėdžio metu D. G. dėl pateikto kaltinimo parodė, kad jo ir sutuoktinės susitikimo 2017-11-24 apie 3 val. nakties nebuvo, jis visada pas sutuoktinę atvažiuodavo dešimtą valandą. Šį įvykį, jo manymu, sugalvojo nukentėjusiosios draugas. Dėl 2017-11-26 įvykio nurodė, kad buvo atvažiavę policininkai ir matė, kad jis tik bandė sulaikyti už parankės išeinančią iš buto basą sutuoktinę. Tą dieną jis su sutuoktine susiginčijo dėl galimos sutuoktinės neištikimybės. Nuėmė detales nuo viryklės, kad būtų diskomfortas, kad negalėtų valgyti pasidaryti, ir pasakė, kad jie (sutuoktinė ir jos draugas-teismo pastaba) tame bute nebus. Dar pasakė sutuoktinei, kad jos neberems, nebeduos pinigų, kad turės gyventi iš santaupų. Kai sutuoktinė norėjo išeiti iš kambario, jos netempė, o bandė prilaikyti. Policiją 2017-11-26 iškvietė sūnus, kai nuėmė dujinės viryklės detales, policija dar buvo neišvykusi. Dėl 2017-12-04 įvykio parodė, kad galėjo negražius žodžius pavartoti sutuoktinės atžvilgiu. Dar nebuvo pradėję ištuokos proceso, tačiau jam sutuoktinė buvo neištikima. Dėl 2017-12-06 įvykio parodė, kad atsivežė liudytojus ir norėjo nufotografuoti savo sutuoktinę su draugu. Jis negrasino sutuoktinei su prožektoriumi, kalbėjo apie skyrybas ir jam sutuoktinė pasakė, kad jis turės sumokėti už skyrybas. Nežino, kas iškvietė policiją, jis sutuoktinei elektrošoku negrasino ir skriausti neketino. Elektrošoku naudojosi kaip prožektoriumi. Elektrošoko nebuvo atsukęs į nukentėjusiąją, o tik švietė pagal žemę išeidinėjant iš namo.

Visais savo veiksmais siekė išsaugoti santuoką ir norėjo gyventi su sutuoktine toliau. Santuoka pradėjo byrėti 2017 metų rudenį, kai paaiškėjo sutuoktinės neištikimybė. Kai keitė bute spynas, turtas dar buvo nepadalintas. (duomenys neskelbtini) kaime 2017-12-06 tarp jo ir sutuoktinės buvo pirmas pokalbis dėl skyrybų.

Nukentėjusioji R. G. paaiškino, kad jos parodymai, duoti 2019-02-27 Pasvalio rūmuose vykusiame posėdyje (2 t., b. l. 113-116), yra teisingi, kartotis ir plėstis nenorėtų. Kupiškio rūmuose 2019-04-25 vykusio posėdžio metu R. G. papildomai paaiškino, kad 2017-11-24 įvykio su benzinu metu buvo tik ji ir D. G., jai buvo grasinama. Neneigia, kad tos dienos vakare atvyko pas D. G., bet nėra taip, kad išvyko 2017-11-25. Po visų pykčių pas D. G. nemiegojo. Yra rūbų nuvažiavusi pasiimti, prie vartų stovėjo ir su D. G. bandė taikytis.

Įvykio 2017-11-26 niekas nematė, tik ji prieš tai jau buvo paskambinusi sūnui, dėl to ji bėgo su šlepetėm iš buto koridoriaus, D. G. bandė ją stabdyti. Sūnus iškvietė policiją. Ji bėgo iki degalinės, tada sėdo į policijos automobilį ir grįžo atgal į butą. Tiesiog norėjo išbėgti iš buto nuo visokių pasakojimų ir terorizavimo.

Įvykį 2017-12-04 matė bendradarbiai, tai buvo dieną.

Paskutinį įvykį, vykusį 2017-12-06, matė J. ir L., D. G. po įvykio išvežė policija į Panevėžį. Tarp šių įvykių bendraudavo su D. G., bandė susitaikyti ir atsiimti pareiškimą.

Šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini), D. G. ten nebesilanko. Santuokinį turtą su D. G. yra pasidalinę. Iki 2017 metų įvykių gyvendavo ji pas vyrą, ir vyras pas ją atvažiuodavo, bet būdavo pykčiai ir nesutarimai-ją vyras kaltino neištikimybe.

Papildomai R. G. 2019-06-26 vykusio posėdžio metu paaiškino, kad po to, kai lapkričio 24 d. 3 val. buvo apipilta benzinu, galėjo nuvažiuoti pas kaltinamąjį ir bendrauti toliau lyg nieko ir nebūtų buvę. Ji į policiją nesikreipė, tik sūnus patarė kažką daryti, nes vieną dieną jai bus blogai. Lapkričio 26 d. policija atvažiavo ir ją vienomis šlepetėmis paėmė nuo degalinės. Gruodžio 4 ir 6 dienomis policija buvo atvažiavusi, tačiau ji po visų įvykių iš karto nesikreipė į policiją. Viską išviešinti nutarė po įvykio gruodžio 6 d. ir visus epizodus nurodė policijai. Gruodžio 6 d. jai grasino elektrošoku, pradėjo fotografuoti telefonu, klausti kur paslėpusi meilužį.

Pykčiai ir konfliktai su D. G. buvo tapę kasdienybe, ji nekreipdavo daug dėmesio, kol atsitiko įvykis su benzinu ir persekiojimas kai pas sūnų gyveno. Žodiniai konfliktai su D. G. tęsėsi apie trejus metus iki įvykių, dėl kurių kreipėsi į policiją. Savo sutuoktinio D. G. visų įvykių kontekste nebijojo taip, kad jis galėtų jai ką nors labai blogo padaryti, kol nebuvo grasinimo naktį su benzinu. Kol būdavo barniai ar jai tiesiog įspirdavo, nesureikšmindavo konfliktų. Po įvykio su benzinu suprato, kad esanti nesaugi dėl neprognozuojamo sutuoktinio elgesio.

Įvykis su benzinu ją paveikė labiausiai, nes suvokė, kad nežinia ką su ja D. G. gali padaryti. Įvykis lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) kaime – tampymas, įžeidinėjimas, pastūmimas ar įspyrimas – jai atrodė mažiau reikšmingas. D. G. ji tuo momentu tikrai bijojo, jei būtų nebijojusi, tai būtų ne pas sūnų gyvenusi, o bute. Po to jis „tazerį“ čirškino – ir švietė kaip prožektoriumi, ir čirškino, tuo metu ji su D. G. buvo vienas šalia kito. Jai D. G., kai įjungė „tazerį“, sakė, kad jis yra vyras ir gali daryti ką nori. D. G. sūnus negrasino ir ji nematė jokio peilio. Buvo kviečiama policija, D. G. taip pat laukė pareigūnų. Jai buvo kilusi mintis, kad „tazerį“ D. G. prieš ją gali panaudoti. Tas prietaisas yra ir kaip prožektorius, bet šalia yra mygtukas, kurį paspaudus prietaisas veikia kaip elektrošokas.

Bylos atsiradimas pakeitė D. G. bendravimą su ja – dabar susitikus jos D. G. nebeįžeidinėja.

R. G. parodymuose, duotuose Pasvalio rūmuose 2019-02-27 vykusiame posėdyje, nurodė (2 t., b. l. 113-116), kad santuokoje su D. G. gyvena 20 metų, turi vieną vaiką, kuris jau pilnametis. Bendru susitarimu pasidalino turtą, ji pasiliko butą ir mašiną, o daugiau viskas liko D. G.. Su D. G. gyvena atskirai. D. G. visur atrodė neištikimybė, jei buvo grįžtama ne laiku, tiesiog vyko konfliktai, pykčiai, nesutarimai kiekvieną dieną. Kreipėsi į policiją pagalbos todėl, kad prasidėjo persekiojimas, įeina nakties metu, atsirakina duris, gąsdina, grasina, klausia, ar žinau kas man bus. Kol nebuvo pirmo policijos iškvietimo, būdavo, kad pasiginčija, ji nutyli ir nieko nedaro. Paskutinius tris mėnesius taip truko. Viskas prasidėjo 2017 metais.

Pirmas įvykis galėjo būti 2017-11-24 3 val. nakties. Jai gulint, jau miegant, nakties metu, kadangi raktai buvo pas D. G., jis atsirakino butą ir įėjo į kambarį, kur ji miegojo. D. G. turėjo stiklainį, jos supratimu, stiklainyje buvo benzinas. Jis paklausė, ar žino kas, čia yra, ji nieko neatsakė. Jis buvo tikrai keistoje būsenoje, jos supratimu, gal kokių raminančių vaistų buvo išgėręs. Ji išsigando, D. G. pats prieš įeinant įjungė šviesą, priėjo prie lovos. Iškėlęs stiklainį šliukštelėjo, jai perbėgo per plaukus, pradėjo akis griaužti. Jis sakė, kad nieko tokio, benzinas. Iš kvapo suprato, kad benzinas, tiesiog buvo aitrus kvapas. Negali pasakyti, ar vyras įvardijo, kad tai benzinas. Jis paklausė, ar žinau kas čia yra. Pasakė, kad žino ir tada jis šliukštelėjo, jai perbėgo per akis, pradėjo graužti akis. Užsidengė ir pradėjo rėkti, kad jai graužia akis. D. G. pasakė, kad nieko tokio, paskui po kiek laiko nuvedė ją iki vonios nusiprausti. Ilgai šnekėjo, ar žino kas jai bus. Suprato, kas jai bus, jeigu ji išeis ir paliks jį. D. G. kažką pašnekėjo, trenkė durimis ir išėjo. Apie 7 val. ryto, kai dar miegojo, paskambino telefonu ir paklausė, ar ji nusiramino. Mano, kad benzino užpylimo tikslas buvo pagrasinimas, jog jei ji jo neklausys, paliks ir išeis, tai sudegins, gal uždegs. D. G. jai sakė nebandyti išeiti, palikti, įsivaizdavo, kad ji turi meilužį, kad apgaudinėja jį ir neturi jokios teisės išeiti, turi daryti taip, kaip jis man pasakys. Tuo momentu ji tylėjo, nes išsigando, suprato, kad geriau patylėti, sutikti, sakė, kad supranta, kas jos laukia. Galvojo, kad tuo momentu gali užpilti benzino ir uždegti.

Buvo konfliktų su sutuoktiniu ir darbe, kai jis buvo atvažiavęs. Užfiksuotas tik vienas kartas, bet buvo ir prieš tai konfliktų, bet nesikvietė policijos. Po dviejų dienų dar buvo konfliktas. Policija buvo atvažiavusi. Buvo darbe, kai D. G. pamatė, kad ji pasikeitė spyną. D. G. laukė jos kieme, ji išsikvietė policiją ir su policija nuvažiavo į namus. Prieš tai dar spyną buvo pakeitęs.

Ji tada išvažiavo pas sūnų, tai ir D. G. pas sūnų atvažiavo į kaimą. Dar prieš tai buvo konfliktų. Ji dirba (duomenys neskelbtini), dienos metu D. G. įėjo ir pasakė, kad ji išeitų pasikalbėti. Kadangi ji negali bet kada išeiti, ji D. G. paprašė, kad netrukdytų dirbti, taip pat ir vedėjas paprašė išeiti, bet jis neklausė. Ji D. G. perspėjo, kad jei jis neatstos, nepaliks ramybėje, iškvies policiją, netrukus policija ir buvo iškviesta. Policija jam liepė išeiti, jie kažką kieme šnekėjo. Ji iškvietė policiją, nes D. G. neišėjo iš jos darbo vietos. D. G. liepė jai eiti ir sėsti į mašiną pasišnekėti su juo. Konfliktą matė bendradarbiai S. V. ir vedėjas M. B., apskaitininkė, bendradarbiams buvo šokas. Sunku pasakyti kaip jautėsi, ir gėda buvo, ir pasimetusi buvo, buvo ir baimė, tiesiog sunku įvardinti. Labiausiai buvo gėda, kaip žmogus nesuvokia ir mano galintis nurodinėti kaip jai gyventi ir ką daryti.

Prieš konfliktą darbovietėje, tiksliai neatsimena laiko, buvo konfliktas namie, kai D. G. ją tempė ir surinko daiktus nuo dujinės, kad negalėtų pasigaminti valgyti. D. G. išsivežė visus daiktus, televizorių, spynas pakeitė. Tada ji paskambino sūnui ir papasakojo apie benziną. Sūnus pasakė nejuokauti, nes gali būti taip, kad nebebus kam skambinti. Tada ji išsikvietė policiją. Kai atvažiavo policija, D. G. įėjo į kambarį. Jis įeidavo kada nori, nes raktus turėjo. D. G. timptelėjo ją, nes norėjo, kad ji neišeitų. Ji nusprendė bėgti iš namų ir viską palikti. Bandė išeiti, bet D. G. ją patraukė atgal. Tada ji išsikvietė policiją, kad galėtų daiktus ir rankinę pasiimti, nes ji buvo su šlepetėmis. Kartu su policija atvažiavo iki namų ir eidami pamatė, kaip D. G. spyną keičia. Jis apsimetė, kad nieko nežino, nieko nedraudžia, kad ji gali užeiti. Tada ji įėjusi pasiėmė rankinę, striukę, apsiavė batus ir išvažiavo pas sūnų. Tai buvo tas atvejis su dujine, kai D. G. nuėmė tas detales, kadangi raktai buvo pas jį, jis sakė, kad grįžčiau į namus ir jis viską padės atgal, sutvarkys, nebelįs, sakė grįžti namo ir gyventi. D. G. kažkuriuo momentu buvo įėjęs ir sudėjęs tas detales atgal. Kol aš nepasikeičiau spynos, jis ėjo kada norėjo. Turtą su D. G. jau buvo pasidalinę, butas buvo jos. Bendradarbiai jai patarė pasikeisti spyną, kad D. G. nebeįeitų. Sutuoktinis, nuimdamas nuo dujinės detales, gal siekė, kad ji nepasidarytų valgyti. Dujinės detales jis buvo nurinkęs ir pasiėmęs, o paskui tos detalės vėl atsirado, buvo sudėtos. Abu turėjo raktus ir galėjo patekti į butą. Po to ji pasikeitė durų spyną, kai D. G. surinko daiktus, televizorių, rūbus. Sutuoktinis daiktų negrąžino, ji nereikalavo, jai tik rūbus grąžino.

Taip pat D. G. nuvažiavo pas sūnų, ten draskėsi, kad ji važiuotų, kad jis yra jos vyras ir turi teisę. D. G. įsivaizdavo, kad gali daryti ką nori. Jis stovėjo kieme ir niekur nevažiavo, nors ji prašė palikti ją ramybėje. Ji pasakė, kad jei neišvažiuos, kvies policiją, bet D. G. stovėjo kieme kol atvažiavo policija. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kaime pas sūnų. Namuose buvo sūnus, sūnaus draugė, visi gėrė arbatą. Pro langą pasimatė automobilio šviesos, jau buvo sutemę. Sūnus pažiūrėjo ir pasakė, kad tėvas atvažiavo. Jie stovėjo tarpdury, kartu su jos vyru atvažiavo du giminaičiai, tai yra sesers vyras ir sesers sūnus. Jai sakė, kad ji turi grįžti į namus, nes D. G. yra jos vyras ir turi tokią teisę. Sūnus išėjo ir paprašė palikti mamą ramybėje. Vyras įėjo į vidų, jis įsivaizdavo, kad ji meilužių prisislėpusi, lakstė po kambarį ir telefonu fotografavo, nors ten nieko nebuvo, bet jam atrodė, kad ji meilužį pasislėpusi. D. G. turėjo prožektorių-„tazerį“. Sūnus ją gynė, prašė atstoti nuo jos. Kiti žmonės, atvykę su jos sutuoktiniu, buvo kaip pagalba ir stovėjo šalia jo. D. G. turėjo prožektorių, kuris turi funkciją kaip prožektorius ir kaip „tazeris“, yra toks elektros impulsas. Žinojo, kad tokį prožektorių turi nusipirkę, ne pirmas mėnuo tas prožektorius buvo pas juos. Sutuoktinis prožektoriumi mosikavo, rankoje turėjo ir mosikavo prieš ją. Nežino, kaip vyrui ir kas atrodė tuo momentu, bet visur meilužiai jam atrodė. Sutuoktinis sakė, kad niekur nevažiuos, nes jis yra jos vyras ir turi tokią teisę, laukė, kol ji važiuos į namus. Iškvietė policiją, vyras su giminaičiais laukė mašinoje, kol atvažiavo policija. Tarp pareigūnų ir D. G. vyko kažkokie pokalbiai, jis nenusiramino. D. G. pareigūnai liepė važiuoti ir palikti namus. Išvažiavo D. G., policija iš paskos ir jie. Jos kolektyve dirba net trys vyrai, todėl vyras įsivaizduoja, kad ji turi draugą, nebereikia jo, kad turi meilužį, todėl nori pabėgti ir išeiti.

Po to konflikto jautė baimę, drebulį, nors atrodė, kad daug metų pažįsta žmogų, bet būna taip, kad nepažįsta. Bendrauja su sūnumi E., kuris turi draugę ir gyvena atskirai. Ateina toks momentas, kad nebenori kartu gyventi, nes būna nesutarimai, pykčiai. Iš pradžių grasinimais nelabai tikėjo, bet po to karto, kai atvažiavo su benzinu naktį, pagalvojo, kad vieną dieną gali įvykti tragedija. Netikėjo, kol nebuvo vyro tiesioginių veiksmų, buvo tik žodžiai, įžeidinėjimai, prie kurių buvo pripratusi, kol neatvažiavo su tuo benzinu. D. G. 0,7 talpos stiklainį atsivežė ir ji suprato, kad stiklainyje buvo benzinas. Stiklainis buvo pilnas, sklidinas. Po to įvykis su dujine virykle, vėliau vyras buvo atvykęs pas ją į darbą. Po to įvykio darbuotojai buvo nustebę, sakė neįsivaizduojantys, kaip žmogus taip gali elgtis. Dar vėliau vyras turėjo elektrinį prietaisą, kuris buvo ir kaip prožektorius, ir kaip elektrošokas. Kai D. G. atvyko, prožektoriumi iš pradžių kaip ir švietė, paskui jis „tazerį“ čirškino paspaudęs. Po tų įvykių buvo sutrikusi, pasimetusi, sunku apibūdinti kaip jautėsi, bijodavo, kad jis vėl atvažiuos, vaidendavosi, kad beveik seka, tiesiog pastoviai jautė baimę. D. G. rankoje turėjo prietaisą ir mano, kad prietaisą dėl jos įbauginimo atsivežė, įsivaizduoja, kad prietaisas veikia kaip prievartos kažkoks pagalbininkas. Giminaičiai, kurie buvo atvykę, yra iš vyro pusės. Sūnus taip pat šoke, bet jie žinojo ūmų vyro charakterį. Sūnus E. buvo nustebęs, kai taip pradėjo viskas vykti.

Nukentėjusioji patvirtino, kad D. G. tikrai „tazerį“ naudojo ir paneigė, kad D. G. buvo pas ją atvažiavęs tartis dėl skyrybų.

Liudytoja S. V., R. G. bendradarbė, paaiškino, kad 2017 m. gruodžio pradžioje D. G. įsiveržė į parduotuvę ir negražiais žodžiais išplūdo R. G.. Galėjo būti 10 valanda, prie kitų darbuotojų D. G. savo sutuoktinę plūdo visokiais žodžiais ir kaltino neištikimybe. Policiją išsikvietė pati R. G.. Iš šalies situacija atrodė taip, jog D. G. tuoj griebs muštis. Mano, kad konfliktas įvyko dėl skyrybų.

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. buvo nurodžiusi (1 t., b. l. 103-104), kad ji matė, kad R. G. dėl tokio D. G. elgesio buvo susinervinusi, jautėsi nesmagiai, jai buvo gėda dėl konfliktą girdinčių aplinkinių. D. G. sutrikdė ne tik R. G. darbą, bet ir jos darbą, D. G. išsakyti žodžiai pažemino ir ją.

Liudytoja A. J., buvusi E. G. draugė, paaiškino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, šiuo metu ne viską prisimena. Tą vakarą ji girdėjo „tazerio“ traškesį, tačiau paties prietaiso panaudojimo nematė. Nematė, kaip D. G. ištempė už rankos R. G. į koridorių, jai tai pasakė E. Pokalbio turinio tarp D. G. ir R. G. negirdėjo, tačiau jiems kalbantis girdėjo „tazerio“ traškesį. Policiją iškvietė ji. Konflikto tarp D. G. ir R. G. nematė, nes buvo kambaryje. Ir kai policija atvažiavo ji nebuvo išėjusi į lauką. D. G., įėjęs į jos mamos namą, rankoje turėjo telefoną, tačiau nematė, ar jis filmavo. Ji iš to kambario, į kurį trumpam D. G. buvo įėjęs, išėjusi nebuvo. D. G. ir R. G. ginčo ji išsigando, jie pykosi, kalbėjosi pakeltu tonu, nematė, kad D. G. būtų naudojęs smurtą. R. G. po konflikto su D. G. atrodė išsigandusi.

Liudytojas M. B., R. G. bendradarbis, paaiškino, kad įvykį nelabai prisimena, jo pagarsinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 107-108), yra teisingi. Nurodė, kad D. G. įėjo į tarnybines patalpas ir R. G. atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Jis pasakė D. G., kad išeitų ir netrukdytų, D. G. atsakė „kad nesikištų“ ir nepaliko patalpos. Matė, kaip R. G. iškvietė policiją. D. G. patalpoje prabuvo apie 5 minutes, per tą laiką jie ginčijosi ir D. G. visaip plūdo bei įžeidinėjo R. G.. R. G. po to negalėjo normaliai dirbti, nes patyrė stresą, o ji dirba su klientais.

G. L. parodymai pagarsinti nagrinėjimo Kupiškio rūmuose metu. G. L. parodymuose, duotuose Pasvalio rūmuose 2019-07-27 vykusiame posėdyje (2 t., b. l. 62-63), nurodė, kad D. G. yra jo dėdė. Paaiškino, kad dėdė atvažiavo ir paprašė važiuoti kartu pažiūrėti naujo tetos vyro. Važiavo trise – jis, D. G. ir R. J.. Nuvažiavo į kažkokį kaimą, buvo žiema, R. J. liko lauke, o jis su D. G. įėjo į vidų. Iš pradžių D. G. su savo žmona kalbėjo viduje, po to lauke, juos išskyrė sūnus, nes bijojo, kad kas neįvyktų. Sūnus pamatė, kad D. G. turėjo „tazerį“, galvojo, kad panaudos, todėl pasiėmė peilį ir pasakė, kad tėtė mestų „tazerį“. D. G. „tazerį“ naudojo kaip prožektorių, sūnus pokalbį pamatė stovėdamas verandoje. Sūnus iškvietė policiją, visi susėdo į automobilį ir laukė policijos. Jam teko girdėti, kad dėdė D. G. nesutaria su žmona ir jie skiriasi. Kai atvažiavęs D. G. įėjo į namus, pasakė „kur jisai“, nes ieškojo R. G. naujo vyro. Jam atrodė, kad D. G. su R. G. ramiai bendravo, tik prisimena, kad R. jo paklausė – kada ją paliks.

R. J. parodymai pagarsinti nagrinėjimo Kupiškio rūmuose metu. R. J. parodymuose, duotuose Pasvalio rūmuose 2019-07-27 vykusiame posėdyje (2 t., b. l. 63-64), nurodė, kad pažįsta nukentėjusiąją ir kaltinamąjį. Paaiškino, kad su D. G. ir G. L. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. D. G. ir G. L. įėjo į namus, o jis pasiliko automobilyje. D. G. ir R. G. kalbėjosi tarpduryje, juos skyrė 2 metrai. Ką kalbėjo nekentėjusioji ir kaltinamasis negirdėjo, pokalbis vyko ramiai. Jie kalbėjosi apie 10 minučių, rankose D. G. turėjo prožektorių ir juo švietėsi. Jis nežino, ko ten važiavo D. G.. Jis nežino, kas iškvietė policiją, jie policijos laukė automobilyje. Name matė E. G., ar dar buvo daugiau žmonių nekreipė dėmesio.

Iš R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti (1 t., b. l. 63-68), kad R. G. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. R. G. parodė kambarį, į kurį naktį atėjęs D. G. užpylė jai ant galvos benzino. Taip pat R. G. parodė 3 dujinės viryklės dangtelius, kuriuos D. G. buvo išsivežęs tam, kad ji namuose negalėtų gamintis maisto.

Iš Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK RS tyrėjo M. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo kreiptasi dėl galimo smurto artimoje aplinkoje 2017-12-06 (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad atvažiavęs buvęs uošvienės vyras agresyvus, grasina. Kai atvyko pareigūnai, D. G. nurodė, kad namuose yra jo žmona R. G. su meilužiu. D. G. nurodė norėjęs žmoną įkalbėti važiuoti namo su juo. R. G., E. G. ir A. J. paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp D. G. ir R. G., D. G. prožektoriumi su elektros impulsiniu įtaisu grasino R. G. ir jos artimiesiems laikydamas rankoje įjungtą įtaisą (1 t., b. l. 7, 8).

Iš R. G. 2017-12-06 protokolo - pareiškimo matyti, kad 2017-12-06 apie 22:10 val., jai būnant (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, kur gyvena jos sūnus, atvyko sutuoktinis D. G. ir rankoje laikydamas elektroimpulsinį prožektorių bei jį spausdamas rankoje, dėl ko iš jo ėjo kibirkštys, grasino nužudyti jos artimuosius, jeigu ji pas jį negrįš. Taip pat nurodoma, kad R. G. su sutuoktiniu nebegyvena 3 savaites, tai tą laiką D. G. ją persekioja, kaltina nebūtais dalykais, įžeidinėja bei grasina, dėl tokio elgesio ji nuolat patiria stresą, negali ramiai dirbti, bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos (1 t., b. l. 14-17).

2017-12-06 D. G. pateikė elektros šoko įtaisą (1 t., b. l. 109-112), 2018-04-03 elektros šoko įtaisas apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 113-118), taip pat prožektorius, turintis ir elektros šoko funkciją, apžiūrėtas teismo posėdžio metu. D. G. patvirtino, kad šį prietaisą turėjo rankoje 2017-12-06 vykusio pokalbio su R. G. metu.

Iš 2017-12-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 18-31).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo apie 2017-11-26 ir 2017-12-04 įvykius matyti, kad pranešėjas E. G. ir R. G. kreipėsi į policiją dėl netinkamo D. G. elgesio (1 t., b. l. 37-44).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad D. G. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, tai yra nuo 2017-11-24 iki 2017-12-06 jis sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, baugino R. G., tokiais veiksmais sukėlė R. G. išgąstį, baimę, nerimą, psichologinį diskomfortą, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.

D. G. kaltės nepripažino ir teigė, kad 2017-11-24 įvykį su benzinu sugalvojo nukentėjusiosios draugas. Kitų susitikimų su R. G., vykusių 2017-11-26, 2017-12-04 ir 2017-12-06, D. G. neneigia, tačiau nurodo, kad nenorėjo bauginti sutuoktinės, o siekė užkirsti kelią neištikimybei ir tokiu būdu išsaugoti santuoką. D. G. teigia, kad 2017-11-26 jis susiginčijo su sutuoktine dėl neištikimybės, detales nuo viryklės nuėmė tam, kad ji negalėtų pasigaminti valgyti ir tame bute nebūtų su meilužiu, už rankos R. G. netempė, o bandė sulaikyti išeinančią su šlepetėmis. Dėl 2019-12-04 D. G. nurodė, kad pavartojo negražius žodžius R. G. atžvilgiu, kaip pasiteisinimą nurodė, kad ištuokos procesas dar nebuvo prasidėjęs, o sutuoktinė jam buvo neištikima. Dėl 2017-12-06 įvykio D. G. nurodė, kad negrasino sutuoktinei elektrošoku, o norėjo sutuoktinę nufotografuoti su draugu ir pasikalbėti apie ištuoką. Visais veiksmais D. G. siekė išsaugoti santuoką ir norėjo gyventi su R. G. toliau. D. G. nurodo, kad jis nesiekė sistemingai bauginti sutuoktinės, o savo elgesį prieš R. G. pateisina sutuoktinio statusu – jis esąs vyras, turėjo teisę bandyti susigrąžinti sutuoktinę ir išsaugoti santuoką, turėjo teisę domėtis kaip ir su kuo jo sutuoktinė leidžia laiką, jei negyvena su juo.

Teismas pripažįsta, kad sutuoktinis, pablogėjus santykiams šeimoje ir artėjant prie santuokos nutraukimo, turi teisę bandyti išsaugoti šeimą, taip pat ir teismui santuokos nutraukimo bylose paskirta pareiga bandyti sutaikyti sutuoktinius. Tačiau santuoka yra sutartis, ir kiekviena sutartis gali būti nutraukiama. Negalima bandyti išsaugoti santuoką kitą sutuoktinį gąsdinant, jam grasinant, verčiant paklusti, sudarant nepatogias ir nemalonias situacijas tiek kasdienėje veikloje, tiek žadant tai padaryti ateityje. Teismo manymu, D. G. veiksmai bandant išsaugoti santuoką su R. G. peržengė leistiną ribą ir sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., sudėtį.

BK 145 str. 2 d. įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys – 1) žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas asmuo, kuris sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi.

Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam.

Pastebėtina, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

D. G. savo elgesio nelaiko nusikalstamu, nes mano, kad sutuoktinė jam buvo neištikima, o jis bandė neištikimybei šeimoje užkirsti kelią ir išsaugoti santuoką. Tačiau, kaip aukščiau minėta, negalima gąsdinant ir persekiojant priversti kito sutuoktinio likti santuokoje, jei dėl santuokos išsaugojimo negalima susitarti abipusiu savanorišku susitarimu.

D. G. kaltė įrodyta visų pirma nukentėjusiosios R. G. parodymais, taip pat kitais įrodymais. Teismas nemano, kad R. G. turėjo tikslą apkalbėti D. G. ir sugalvoti įvykį su benzinu ar bet kurį ramų pokalbį dirbtinai dramatizuoti. Prieš baigiamąsias kalbas R. G. kiek sušvelnino savo požiūrį į D. G. elgesį nurodydama, kad pykčiai ir konfliktai su D. G. buvo tapę kasdienybe, ji per daug dėmesio į D. G. elgesį nekreipdavo, tačiau įvykis su benzinu ją labiausiai paveikė. Bijodama D. G. ir dėl nesaugumo jausmo ji ne iš karto kreipėsi į policiją, o kreipėsi tik po to, kai sūnus paskatino kreiptis, nes nežinojo, kuo gali baigtis sekantis grasinimas. Nors galėjo R. G. lankytis pas D. G. 2017-11-25, tai yra po grasinimo su benzinu, bet buvo nuvažiavusi tik rūbų pasiimti ir bandė su D. G. taikytis. Tačiau R. G. pabrėžė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą D. G. elgesys su ja smarkiai pasikeitė. Nors R. G. nurodė, kad konfliktai su D. G. iki kreipimosi į policiją tęsėsi apie 3 metus ir ji buvo pripratusi prie įžeidinėjimų, labai svarbu, kaip nukentėjusioji suvokė D. G. elgesį nedelsiant po 2017 m. lapkričio-gruodžio įvykių. Kupiškio rūmuose R. G. papildomai buvo apklausinėjama ir 2019 m. birželio mėnesį, tai yra praėjus 1,5 metų nuo įvykio, todėl natūralu, kad praėjus ilgam laiko tarpui požiūris į netinkamą elgesį D. G. elgesį truputį sušvelnėjo, tuo labiau, kad D. G. ir R. G. jau yra nutraukę santuoką.

Teismas, vertindamas D. G. elgesį, remiasi R. G. parodymais ne tik teisminio nagrinėjimo metu, tačiau ir teiktais ikiteisminio tyrimo metu. R. G. nurodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, ir, teismo manymu, atspindi tuometinę R. G. psichologinę būseną po D. G. bauginimų.

Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-07 vykusioje apklausoje nurodė (1 t., b. l. 48-52), kad su savo sutuoktiniu D. G. santuokoje išgyveno apie 20 metų. Paskutinius du metus pastoviai kartu nebegyvena, nes pradėjo nebesutarti dėl nuolat tarp jų kylančių konfliktų, dėl to, kad jis nuolat norėjo kontroliuoti jos elgesį, įžeidžiamai elgėsi jos atžvilgiu, o ji tam prieštaravo. Dėl nesutarimų abu gyvena atskirai, ji gyvena bute (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kai susitaikydavo, važiuodavo vienas pas kitą ir taip palaikydavo santykius. Prieš tris savaites jis pasakė, kad įtaria ją neištikimybe, ir dėl to pradėjo nuolat persekioti, važiuodavo ne tik į namus, bet ir pas ją į darbą, išsikvietęs į darbovietės kiemą kaltindavo nebūtais dalykais, įžeidinėdavo, trikdydavo jos darbo veiklą, dėl ko ėmė nesaugiai jaustis ir darbe, ir namuose. Skambindavo po kelis kartus į dieną vadindamas ją žeminančiais žodžiais, dėl ko ji nuolat patirdavo stresą, grasino sužlugdyti ją finansiškai, kadangi ji nuo jo priklausoma materialiai, jis uždirba daugiau pinigų. Kelis kartus pakeitė buto, kuriame gyvena, durų spyną. 2017-11-24 miegant savo bute, kur gyvena viena, apie 03:00 val. išgirdo, kad kažkas rakina buto duris, tuomet pamatė, kad prie lovos atėjo D. G., matė, kad rankose laiko stiklainį apie 0,7 l talpos, kuris buvo pilnas kažkokio skysčio, tada jis pasakė: "žinai kas čia yra?". Jam nieko neatsakė, nes žino, kad jeigu kalbės, kaip visada kils konfliktas ir jis gali tapti agresyvus. Tada jis pasakė, kad jei ji pabandys dingti, suprato, kad jei pabėgs nuo jo, jis ją uždegs. Tada labai išsigandusi bandė išlipti iš lovos, o jis šliukštelėjo jai ant galvos dalį to skysčio, kuris užbėgo ant viršugalvio ir dalis įbėgo į akis, dėl ko jas pradėjo griaužti. Ji tada sušuko, kad labai griaužia akis, o jis ją paėmęs už peties nuvedė į vonią ir pasakė plautis vandeniu, sakė nieko neatsitiko, čia ne rūgštis, o benzinas. Nusiplovusi skystį nuėjo vėl į miegamąjį ir atsisėdo ant lovos, o jis dar apie pusę valandos atsisėdęs šalia, jos atžvilgiu kalbėjo įvairius grasinamus žodžius, kad padarys taip, kad niekas į ją nebežiūrėtų, apipils rūgštimi, savo žodžiais ją baugindamas. Jam nieko nesakė, tylėjo, nes iš patirties žinojo, kad jeigu ką nors pasakys, jis įpyks. Po to jis klausė, ar suprato ką pasakė, jam atsakė, kad taip, ir jis išvažiavo. Apie šį įvykį nepranešė policijai, nes bijojo jo. Po to įvykio, 2017-11-26 apie 18:17 val., būnant namuose, jis įėjęs į jos butą ėmė kaltinti neištikimybe ir vėl grasinti sužlugdyti finansiškai, paėmė iš virtuvės nuo viryklės jos detales, pasakė, kad dėl to, jog ji negalėtų pasigaminti maisto. Matydama, kad jis agresyviai nusiteikęs, išsigando jo ir išėjo iš buto, jis bandė paėmęs už rankos jėga atgal įsitempti, bet tuomet atėjo sūnus E. G. ir išsivedė ją į lauką. Sūnus iškvietė policijos pareigūnus, kad ji galėtų pasiimti savo daiktus, likusius bute. Tada atvykus policijos pareigūnams ji pasiėmė savo daiktus ir išvyko gyventi pas sūnų, gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyvena iki šiol, nes bijo grįžti į savo butą. Butas, kuriame gyvena, priklauso jai, nuosavybė patvirtinta 2017-11-14 pas notarą judviejų su vyru bendra sutartimi. Po sutarties pasirašymo jis du kartus, datų tiksliai nepamena, savavališkai pakeitė jos buto durų spyną, mano dėl to, kad galėtų ją kontroliuoti, ribotų jos laisvę, tai yra patekimą į butą, nes dėl jo elgesio ji nebegalėjo patekti į savo butą. Paskutinį kartą dėl tokio jo elgesio skambino į policiją 2017-12-05. Dar nori patikslinti, kad 2017-12-04, apie 09:57 val., D. G., atvykęs į jos darbovietę, adresu (duomenys neskelbtini), bendradarbių M. B. ir apskaitininkės S. akivaizdoje, taip pat elgėsi jos atžvilgiu netinkamai, kaltindamas ją nebūtais dalykais. Jam pasakė, kad netrikdytų darbo, išeitų, bet jis atsisakė išeiti, toliau priekabiai elgdamasis jos atžvilgiu, dėl ko ji kvietėsi policijos pagalbą jį išprašyti. 2017-12-06, apie 22:10 val., buvo (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose, kur gyvena sūnus kartu su drauge A. J., kurios mamos namai ten yra. A. J., kuri, kiek žino yra 17 metų, mamos tuomet nebuvo namuose. Tuose namuose kartu su sūnumi E. G. ir A. J. gėrė arbatą, išgirdo, kaip kažkas įvažiavo į kiemą. To namo lauko durys buvo uždarytos iš vidaus. Po kiek laiko išgirdo smarkų beldimą į duris, išgirdo vyro D. G. šūkavimus, jis šūkavo, kur ji slepia savo meilužį, suprato, kad jis kalba apie jos kolegą A. R., pravarde "Š,". Jo ten nebuvo, jam taip ir pasakė. Tada sūnus įleido tėvą, nes norėjo jam paaiškinti, kad nieko ten nėra, o D. G. įeidamas į vidų, į virtuvės kambarį rankoje laikė telefoną ir juo ėmė fotografuoti sakydamas, kad visus pasodins, po to telefoną įsidėjo į kišenę iš kišenės išsitraukęs prožektorių ėmė jo galą atstatęs į ją mosikuotis. Suprato, kad tas prožektorius yra elektroimpulsinis, nes iš jo ėjo kibirkštys. Šaukė, kad jai nebus gyvenimo, kad eis į teismą, tada sūnus pasakė, kad jis atstotų nuo jos, o D. G. tada sušuko, kad nužudys ir jį, toliau mosikuodamas tuo prožektoriumi. Norėdama jį nuraminti su juo išėjo į koridorių, kur jis telefoną įsidėjo į kišenę. Iš kišenės išsitraukęs prožektorių ėmė juo šviesti jai į akis šaukdamas, kad ji yra jo žmona ir turi būti namuose, jam sakė, kad paliktų ją ramybėje, klausė, kiek dar ją persekios, o jis pasakė, kad niekada, sėdės automobilyje visą naktį ir lauks jos. Po to išėjo iš namų ir atsisėdo į kieme stovėjusį automobilį. Iš D. G. elgesio suprato, kad jo grasinimai yra realūs, nes jis dažnai elgiasi neprognozuojamai, mano, kad turi neurologinių sutrikimų, nes nuolat vartoja raminamuosius vaistus, lankosi pas psichiatrą. Gyvenant santuokoje yra smurtavęs jos atžvilgiu ir fiziškai, tačiau tų faktų aplinkybių nepamena. Dėl D. G. elgesio, nurodytų įvykių, ji negali grįžti į savo namus, dirbti ramiai darbe, patiria nuolatinę baimę dėl savo sveikatos, todėl prašo jam skirti įpareigojimus nesiartinti prie jos ir jos artimųjų, nes bijo, kad ir jiems gali kilti grėsmė.

Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-06 vykusioje pakartotinėje apklausoje nurodė (1 t., b. l. 56-60), kad tvirtina savo pirminius parodymus, nes jie buvo teisingi. Dar kartą tvirtina ir gali patikslinti, kad 2017-11-24, miegant savo bute, miegamajame kambaryje, maždaug apie 3.00 val. nakties, pabudo nuo rakinamos jos buto durų spynos garso. Ji miega neramiai, jautriai, todėl, tik išgirdusį garsą, prabudo lovoje. Namuose buvo viena, sūnus buvo išvažiavęs pas savo draugę. Išgirdo, kaip kažkas įėjo į butą ir iš karto įėjo į jos kambarį. Pamatė D. G., jis užsidegė šviesą, priėjo iš karto prie jos lovos, rankose turėjo stiklainį, atrodo 0,7 l talpos, pilną skysčio. Paklausė, ar žino kas čia yra, nebepamena, ar jam ką atsakė, buvo labai persigandusi, jis pavertė tą stiklainį virš jos galvos ir kažkiek užpylė to skysčio. Užuodė stiprų benzino kvapą. Skysčio pateko į akis, pasakė kad jai graužia akis. D. palydėjo į vonią, liepė plautis, sakė nepergyvenk, čia ne rūgštis, o benzinas. Grįžus į lovą, ji atsisėdo, jis taip pat atsisėdo ant jos lovos krašto. Klausė, ar žino kas jai bus, jei jį paliks, kliedėjo apie kažkokias mafijas, filmus ir panašiai. Išsigandusi tylėjo, nieko jam nesakė, jis atrodė keistas, gal prisigėręs kokių vaistų, ji stengėsi jam neprieštarauti, nesiginčyti su juo. Visą tą laiką jis baugino savo kalbomis, duodamas pavyzdžių iš filmų kas nutinka jų herojams, kai palieka vyrus, leido suprasti, kas jai gali nutikti, jei jį paliks, susiras kitą vyrą. Po to jis paklausė, ar suprato ką jis kalbėjo, atsakė, kad suprato. Jis išvažiavo. Tą patį rytą, gal apie 7.00 val. D. G. jai paskambino telefonu ir paklausė, ar jau atsigavo. Nežino, ką jis turėjo mintyje sakydamas atsigavo, ar nuo jo išsakytų žodžių, ar kad jai graužė akis, bet jis tikrai suprato, kad naktį ją labai išgąsdino. Tas jo skambutis buvo tikrai ne atsiprašymo. Kažką jam atsakė, ir pokalbis baigėsi. Po to 2017-11-26, maždaug apie 18.20 val., jai būnant namuose, D. G. atėjo pas ją į butą, vėl priekaištavo, kaltino neištikimybe, grasino sužlugdyti finansiškai, nuo viryklės nurinko išorines detales (degiklius), lyg tai pasakė, kad negalės gamintis valgio, nes ji vis tiek nebūna namie. Gerai nesuprato jo tokio poelgio, kažkokių aiškių garsinimų neišsakė, jo to metu nebijojo, bet tiesiog buvo nemalonu su juo bendrauti ir klausytis jo priekaištų. Tada ji norėjo išeiti iš buto, prasidarė duris, bet jis sučiupo jai už rūbų ir tempė atgal, nenorėjo, kad išeitų. Kai jis tempė už rūbų, neskaudėjo, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Tuo metu atvažiavo jų sūnus E. G., jis ją išsivedė iš buto ir iškvietė policiją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji iš buto pasiėmė savo asmeninius daiktus ir kartu su sūnumi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kažkurį laikotarpį apsigyveno tame kaime, kur su savo drauge gyveno jos sūnus. Nenorėjo grįžti į savo butą, bendrauti su D. Maždaug po savaitės, 2017-12-04 apie 10.00 val., D. G. atvažiavo į jos darbą. Tuo metu netoli jos buvo bendradarbiai, jie matė ir galėjo girdėti kaip su ja bendravo D. Jis vėl išsakydamas jai nemalonius ir ją įžeidžiančius žodžius, kaip kad ji ,,kurva, padla, čiulpikė", kaltino neištikimybe, nuolat galvojo, kad ji turi kitą ir visos jo kalbos ir moralai buvo apie tą patį, kad jį nori palikti vien todėl, kad susirado kitą. Kad nebenori su juo gyventi ir kad būtų geriausia išsiskirti, jam buvo pasakiusi anksčiau, bet skyrybų priežastį mato jo elgesyje, nes ji turėjo jam visur paklusti, neprieštarauti, jis norėjo vadovauti, žinoti kiekvieną jos žingsnį, jam nuolat rodėsi, kad jei išvažiuoja į parduotuvę, jam atrodo, kad pas meilužį. Išvargino toks gyvenimas, o Darius nenorėjo ar nesugebėjo to suprasti. Žodžiu, jo apsilankymas darbovietėje ir garsiai bendradarbių akivaizdoje išsakomi įžeidžiantys žodžiai sukėlė nepatogumą, buvo gėda nuo aplinkinių. Kažkokių grasinimų neišsakė, jo nebijojo. Kadangi jis nenorėjo išeiti, ji kvietė policiją. Sekančią dieną atvažiavo į savo butą (duomenys neskelbtini), ir rado pakeistą buto durų spyną, kvietė policiją. Prieš tai jau spynos gal porą kartų buvo pakeistos ir jos iniciatyva, o paskutinį kartą D. Atvykus policijos pareigūnams, ji rodė dokumentus, kad butas jos. Policiją kvietė, nes bijojo D., nežinojo jo reakcijos, ir ką jis gali jai padaryti. D. vėl jai ėmė priekaištauti, kad ji alkoholikė, degradavus, kad jai kažkas duoda narkotikus, kad ji nesupranta ką daro ir sako, kad praras, pragers savo butą ir panašiai. Sužaloti, nužudyti negrasino, tik įžeidinėjo, jai buvo nemalonu. Tą vakarą bute nepasiliko, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną apie 22.10 val., jai būnant pas savo sūnų atvažiavo, D. G. su draugais, viskas vyko kaip buvo nurodžiusi, jis grasino elektroimpulsiniu prožektoriumi, iš kurio ėjo žiežirbos. Eilinį kartą jis kaltino, kad slepia meilužį ir panašiai. Jo elgesys buvo agresyvus, jis ,,psichavo", išsigando, kad jos nesužalotų, jis grasino, kad visą naktį sėdės prie durų, niekur nevažiuos, suprato, kad jis nori, kad ji su juo kartu važiuotų, kad ji jo žmona ir jis turi tokią teisę. Iškvietė policijos pareigūnus. Visomis tomis minėtomis dienomis D. elgesys kėlė nervinę įtampą, gyveno baimėje, jautėsi nesaugiai, miegodavo jautriai, vis klausydamasi ir galvodama, kad D. bet kada gali patekti į jos butą, vėl jai grasinti. Tie įvykiai labai išvargino, išsekino. Paskutiniu metu jis jos nepersekioja. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nieko iš jo nenori, kad tik paliktų ramybėje, šiuo metu su juo oficialiai nėra išsiskyrusi. Jei byla baigtųsi teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarautų, jei jis atsiprašytų, net sutiktų taikytis toje byloje.

D. G. įvykį 2017-11-24 įvykį neigia ir teigia, kad įvykį sugalvojo R. G.. D. G. nurodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra neteisingi, nes jam buvo prileista daug raminančių vaistų ir jis buvo apsvaigimo būsenoje. Teismas atkreipia dėmesį, jog buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (2 t., b. l. 91-97), kurioje vienas iš klausimų buvo – jei D. G. buvo skirti ir vartoti vaistiniai preparatai, ar jie galėjo turėti įtakos D. G. psichinei būklei apklausiant jį įtariamuoju Pasvalio rajono PK 2017-12-08 laikotarpiu nuo 8.11 val. iki 9.27 val., tai yra ar dėl vartojamų vaistų D. G. galėjo adekvačiai suprasti ir parodyti aplinkybes, dėl kurių jis buvo apklausiamas. Ekspertizės akte pateiktas atsakymas į paminėtą klausimą – D. G., būnant VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje, gydymo tikslais skirti ir vartoti vaistiniai preparatai, neturėjo įtakos D. G. psichinei būklei apklausiant jį įtariamuoju Pasvalio rajono PK 2017-12-08 laikotarpiu nuo 8.11 val. iki 9. 27 val., tai yra dėl vartojamų vaistų D. G. galėjo adekvačiai suprasti ir parodyti aplinkybes, dėl kurių jis buvo apklausiamas.

D. G. ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-08 vykusioje apklausoje nurodė (1 t., b. l. 139-143), kad ......nori pasakyti, kad šiuo metu su savo žmona R. G. planuoja skirtis, nors dokumentai dar nepriduoti, skyrybų procesas nepradėtas. (duomenys neskelbtini), nuolat nebegyvena maždaug apie pusantrų metų, tačiau pas savo žmoną apsilanko po darbo, taip pat ji pas jį atvažiuoja į namus adresu (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad lapkričio 24 d. naktį, nors tiksliai dienos neprisimena, buvo toks atvejis, kad jis buvo atvažiavęs pas žmoną į butą, turėjo atsivežęs stiklainį su benzinu, stiklainis buvo uždarytas plastikiniu dangteliu. Priėjęs prie žmonos, kuri gulėjo lovoje, jai užpylė labai truputį benzino ant galvos, bet užpylė labai nedaug, tiek, kiek telpa dangtelyje. Taip padarė norėdamas ją truputį pagąsdinti. Uždegti jos nenorėjo, kad ją nori nužudyti taip nesakė. Tą naktį su žmona pasikalbėjo, ką ji pagalvojo nežino, gali būti, kad jo išsigando.....

Tiek vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 147-151), tiek teisminio nagrinėjimo metu D. G. pradėjo neigti 2017-11-24 įvykį su benzinu nurodydamas, kad įvykio iš viso nebuvo, o neteisingus parodymus davė dėl vaistų poveikio.

Teismas remiasi nukentėjusiosios R. G. parodymais ir mano, kad D. G. 2017-11-24 apie 3val., užpildamas R. G. ant galvos benzino, baugino nukentėjusiąją siekdamas išsaugoti santuoką. R. G. neturėjo motyvo sugalvoti šį įvykį ir neturi lemiamos reikšmės aplinkybė, kad D. G. neturėjo tikslo labiau pakenkti nukentėjusiajai (ją uždegti ar kitaip sužaloti). Natūralu, kad D. G. tikslas buvo tik bauginti R. G. ir palaužti jos siekį nutraukti santuoką, nes perspektyvoje jis siekė išsaugoti santuoką ir toliau gyventi su nukentėjusiąja.

Dėl 2017-11-26 įvykio D. G. pripažįsta atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau mano, kad kaip sutuoktinis turėjo teisę taip pasielgti. D. G. nurodė, kad jis susiginčijo su sutuoktine dėl galimos neištikimybės ir nuėmė detales nuo viryklės norėdamas, kad ji negalėtų pasigaminti valgyti ir sugrįžtų pas jį. Išeinančios iš kambario D. G. sutuoktinės už rankos netempė, o bandė ją sulaikyti. Tokie D. G. parodymai vertinami kritiškai. Teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu. R. G. nurodė, kad 2017-11-26 D. G., įėjęs į jos butą, ėmė ją kaltinti neištikimybe ir grasino sužlugdyti finansiškai, paėmė nuo dujinės viryklės detales, kad ji negalėtų pasigaminti maisto. Matydama agresyviai nusiteikusį D. G., nukentėjusioji išsigando ir bandė išeiti iš buto, tačiau D. G. ją paėmęs už rankos jėga bandė įsitempti atgal. Tada atėjo sūnus E. G. ir ją išsivedė į lauką, sūnus iškvietė policiją, su policijos pareigūnų pagalba nukentėjusioji pasiėmė rūbus ir kitus daiktus bei išvyko gyventi pas sūnų į (duomenys neskelbtini) kaimą.

Teismas vertina, kad tokiu elgesiu D. G. baugino ir darė psichologinį spaudimą siekdamas susigrąžinti gyventi sutuoktinę. Tačiau sutuoktinių pokalbiai apie bendrą tolimesnį gyvenimą turėtų vykti korektiškai ir nekviečiant policijos pareigūnų pagalbos, kaip minėta aukščiau, bendras tiek susituokusių, tiek nesusituokusių asmenų gyvenimas galimas tik abipusiu sutarimu.

Dėl 2017-12-04 įvykio R. G. darbo patalpose D. G. pripažįsta galėjęs pavartoti sutuoktinės atžvilgiu negražius žodžius, tačiau mano galėjęs taip pasielgti, nes sutuoktinė jam buvo neištikima. Teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu. R. G. nurodė, kad 2017-12-04 apie 10 val. D. G. atvažiavo į jos darbo vietą ir ją plūdo necenzūriniais žodžiais, kaltino neištikimybe, nuolat kartojo, kad R. G. turi kitą gyvenimo draugą ir todėl norinti jį palikti. Nors konkrečių grasinimų R. G. kaltinamasis neišsakė, jis atsisakė palikti patalpas, todėl buvo iškviesta policija. Liudytoja S. V. nurodė, kad D. G. savo sutuoktinę plūdo visokiais žodžiais ir kaltino neištikimybe, konfliktas atrodė taip, kad tuoj pradės muštis. Analogiškai S. V. parodė ir liudytojas M. B., kuris teigė, jog liepė D. G. pasišalinti ir netrukdyti dirbti, tačiau jis nekreipė dėmesio ir toliau plūdo nukentėjusiąją bei ją visaip įžeidinėjo.

Už asmens įžeidimą baudžiamoji atsakomybė netaikoma, tačiau teismas tokius D. G. veiksmus laiko bauginimu naudojant psichinę prievartą – kaltinamasis įžūliu ir arogantišku elgesiu, nekreipdamas dėmesio į R. G. bendradarbius, siekė sukelti ir palaikyti nukentėjusiajai baimę, išgąstį, nuolatinę įtampą, nerimą, nesaugumo jausmą. Kaltininkas savo veiksmus prieš nukentėjusiąją atliko per trumpą laikotarpį- tai rodo kaltininko veiksmų kryptingumą siekiant palaužti nukentėjusiąją ir jai sukelti tokį psichologinį diskomfortą, kad ji palūžtų dvasiškai ir grįžtų gyventi pas D. G. paklusniai vykdydama jo paliepimus.

Dėl 2017-12-06 įvykio Vileišių g. 11, Medinių k., Pasvalio raj., D. G. paaiškino, kad atsivežė savo draugus siekdamas jiems parodyti savo žmoną su nauju draugu. Negrasino R. G. elektroimpulsiniu prietaisu, o tik siekė pasikalbėti su sutuoktine apie skyrybas. Elektrošoku naudojosi tik kaip prožektoriumi ir jo nebuvo atsukęs į R. G.. Teismas D. G. parodymus apie tai, kad visais atvejais jis tik siekė pasikalbėti su sutuoktine, vertina kritiškai- kam į asmeninio pobūdžio pokalbį vežtis aplinkinius asmenis ir prietaisus, kurie gali išgąsdinti pašnekovą.

Teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu. R. G. nurodė, kad atvažiavęs D. G. po namus lakstė ir telefonu fotografavo, visur ieškojo tariamo meilužio. Iš pradžių D. G. „taserį“ naudojo tik kaip prožektorių, vėliau kalbantis „taserį čirškino paspaudęs“. Nors buvo paprašytas palikti namus, D. G. nepasišalino. R. G. nurodė, kad pokalbio metu kaltinamasis mosavo prieš ją „taseriu“ ir prietaisą kartais įjungdavo – „pačirškindavo“. Iš „taserio“ ėjo žiežirbos, D. G. elgesys buvo agresyvus, nukentėjusioji išsigando, kad jos nesužalotų. Nežino, kaip D. G. atrodė situacija, bet jo elgesys darėsi neprognozuojamu, nes jam visur vaidenosi meilužiai. Liudytojas G. L. nurodė nematęs, kad D. G. pokalbio su nukentėjusiąja metu būtų įjungęs elektroimpulsinį prietaisą, liudytojas R. J. nebuvo įėjęs į namų vidų. Tačiau liudytoja A. J. nurodė, kad nors pokalbio turinio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios ji negirdėjo, jiems kalbantis girdėjo „taserio“ traškesį. A. J. pabrėžė, kad R. G. ir D. G. pykosi, kalbėjosi pakeltu tonu, ji buvo išsigandusi.

Teismas tokį D. G. elgesį – „taserio“ junginėjimą „pačirškinant“ ir mosikavimą juo žodinio ginčo su R. G. metu – laiko bauginimu naudojant psichologinę prievartą. D. G. turėjo vienintelį tikslą – bet kokiomis priemonėmis bandyti išsaugoti santuoką siekiant tolimesnio bendro gyvenimo su nukentėjusiąja. Teismas daro išvadą, kad D. G., nors ir turėjo tikslą išsaugoti santuoką su nukentėjusiąja, tikslui pasiekti naudojo netinkamas priemones, jo veiksmai prieš nukentėjusiąją nuo 2017-11-24 iki 2017-12-06 laikomi sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Kaip nurodė nukentėjusioji, netinkamas D. G. elgesys su ja baigėsi po kreipimosi į policijos įstaigą. Lieka neatsakytas klausimas – kaip būtų susiklosčiusi situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios be policijos pareigūnų įsikišimo, jei ir toliau R. G. būtų gyvenusi baimėje ir toleravusi netinkamą sutuoktinio elgesį.

Tokiais sistemingais veiksmais, padarytais 2017-11-24, 2017-11-26, 2017-12-04 ir 2017-12-06, kaltinamasis siekė sąmoningai sudaryti su juo nebegyvenančiai ir skirtis besiruošiančiai sutuoktinei baimės ir nerimo atmosferą, sukelti nerimo jausmą. Toks elgesys netraktuotinas vien tik kaip besiskiriančių asmenų nesutarimai ir konfliktai, bendrąja prasme jis atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis), be to, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Iš teismo posėdyje ištirtų įrodymų daroma išvada, kad D. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d. Kaltinamojo D. G. kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios R. G. parodymais teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, ir liudytojų A. J., S. V., M. B. parodymais, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir protokolu -pareiškimu bei kitais įrodymais.

Dėl bausmės.

Nenustatyta D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. D. G. nuolat pabrėždavo, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, o naudodamasis savo, kaip sutuoktinio teisėmis, bandė išsaugoti santuoką su nukentėjusiąja. Kaip aukščiau minėta, R. G. siekė teigiamo tikslo, tačiau jo prieš R. G. demonstruotas elgesys tam tikslui pasiekti laikomas nusikalstamu.

D. G. teisiamas pirmą kartą, yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 154-160), iš esmės visi administraciniai nusižengimai padaryti pažeidžiant kelių eismo taisykles.

Psichiatrinio gydymo įskaitoje D. G. neįrašytas. Ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tikslingumo D. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kurioje konstatuota- "Kadangi nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjimai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę." (1 t., b. l. 196).

Priklausomybės ligų gydymo D. G. taip pat neįrašytas (1 t., b. l. 184).

D. G. yra dirbantis, esąs Mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) savininku ir direktoriumi.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

D. G. įvykdė vieną apysunkę tyčinę nusikalstamą veikas prieš šeimos narį – sistemingai baugino sutuoktinę R. G. naudodamas psichinę prievartą. BK 145 str. 2 d. numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Atsižvelgiant į D. G. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tikslinga jam skirti neilgos trukmės laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiama, kad D. G. siekė išsaugoti santuoką su R. G., tačiau to siekė netinkamomis priemonėmis. D. G. nuolat pabrėždavo, kad jei kai kuriais atvejais jis ir elgdavosi netinkamai, tai turėjo teisę taip elgtis, nes tuo metu buvo teisėtas R. G. sutuoktinis, o sutuoktinę įtarinėjo neištikimybe. Tačiau niekam nesuteikta teisė sistemingai bauginti ir nuolat versti patirti stresą sutuoktinę, net jei tikslas ir yra išsaugoti santuoką. Teismo manymu, D. G. ne visai tinkamai suvokia sutuoktinio teises ir pareigas, toks jo elgesys prieš R. G. laikomas nusikalstamu. Prievarta ir bauginimu neįmanoma išsaugoti santuokos, ir santuokos D. G. su R. G. nagrinėjamu atveju taip pat nepavyko išsaugoti. Atsižvelgiama, kad D. G. nusikalstama veika nesukėlė nukentėjusiajai sunkių pasekmių. Netikslinga kaltinamajam taikyti kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nes dėl tokio netinkamo elgesio pats procesas yra bausmė. Pastebėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio ir Kupiškio rūmuose bylos nagrinėjimas truko virš vienerių metų.

Teismo nuomone, šiuo atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tikslinga atidėti bausmės vykdymą, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Grėsmės savo elgesiu R. G. kaltinamasis nebekelia, yra dirbantis, neteistas, neigiamos informacijos apie kaltinamąjį byloje nepateikta. Teismo manymu, kaltinamasis nepavojingas visuomenei, padaryta nusikalstama veika yra ne dėl polinkio į kriminalinį elgesį, o iš esmės yra nenusisekusio santuokinio gyvenimo padarinys. Kaltinamajam pilnai suvokus santuokos nutraukimo su R. G. pasekmes ir abiem bendraujant kaip lygiaverčiams asmenims, jo pavojingumo visuomenei praktiškai nebūtų. O bendrauti D. G. su R. G. gali tekti, nes jie turi pilnametį sūnų E. G..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, D. G. kaip bausmė skirtina 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 65 ir 66 straipsniais, D. G. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2017-12-07 iki 2017-12-08 (vieną parą).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą D. G. atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant tęsti darbą Mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini), nesant galimybės tęsti darbą, būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba dirbti kitą darbą.

Kardomąsias priemones D. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G. - panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - elektros šoko įtaisą-prožektorių- nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.