- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- 1-85-269/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00819-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Nukentėjusysis
- R. J., S. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.8.10.1.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.1.4.4.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.
2015 m. liepos 13 d.
Vilniaus r. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei I.Ingelevič,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. L. (A. L.), a. k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),Vilniaus r., gyv. (duomenys neskelbtini).. Bezdonių sen.,Vilniaus v., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, vieną kartą teistas 2002-09-16 Vilniaus apygardos teismo pagal senos redakcijos LR BK 105 str. 5 p., BK 128 str. 2 d. ( BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 11 m., 2003-05-07 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pakeitė 2002-09-16 nuosprendį: jo veika kvalifikuota pagal senos redakcijos LR BK 105 str. 5 p. perkvalifikavo į BK 129 str. 2 d., o jo veika kvalifikuota pagal senos redakcijos BK 128 str. 2 d. perkvalifikuota į BK I44 str. ir paskyrė galutinę laivės atėmimo bausmę 9 m., 2003-09-30 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi nustatė galutinę laivės atėmimo bausmę 9 m.; 2008-08-18 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai neatlikus visos bausmės; 2010-11-15 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus m. ir r. Pataisos inspekcijoje; baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino ir įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius policijos pareigūnus, o būtent jis:
1) 2014 m. gegužės 25 d., apie 15 val., Vilniaus r., Bezdonių sen., Kreivėnų k,, Žeimenos 6-ojoje gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nereaguodamas į policijos pareigūnų, kurie atvyko nurodytu adresu pagal iškvietimą dėl A. L. grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą sugyventinei A, F. ir A. V., perspėjimus nutraukti neteisėtą veiką, kuri pasireiškė įžeidimais, grasinimais policijos pareigūnų atžvilgiu, vengdamas sulaikymo aktyviais veiksmais, l.y. mosikuodamas rankomis, spardydamasis, priešindamasis ir bandydamas ištrukti, tyčia sugriebė už Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. S. tarnybinio ginklo „GLOCK 19", norėdamas jį atimti, ir, panaudodamas fizinį smurtą -tyčia dešine koja spyrė Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniajam patruliui S. J. į dešinę koją pirštų srityje, taip pat su uždėtais antrankiais būdamas pareigūnų paguldytas ant žvyrkelio galva daužėsi į kelią, rėkdamas, kad tokiu būdu turės įrodymų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai jį sumušė, tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams.
2) Jis gi, 2014 m. gegužės 25 d., apie 15 val., Vilniaus r., Bezdonių sen., Kreivėnų k,, Žeimenos 6-ojoje gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išplūdo necenzūriniais žodžiais, išvadindamas šiukšlėmis bei grasindamas pakasimu, pakarimu, atleidimu iš tarnybos, įtakingais draugais iš Vidaus reikalų ministerijos ir nusikalstamo pasaulio, kaltindamas, kad jie turėjo lytinius santykius su jo sugyventine A. F., įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiąjį patrulį S. S. ir vyresnįjį patrulį S. J..
Kaltinamasis A. L. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino iš dalies – pripažino, kad įžeidė policijos pareigūnus, nepripažino, kad pasipriešino policijos pareigūnams. Jis paaiškino, kad 2014-05-24, apie 14-15 val. būdamas blaivus, nuvažiavo pas Anos motiną L. F., kuri gyvena Vilniaus r., Bezdonyse, Geležinkelio g.. L. F. patvirtino, kad A. išvyko pas senį Antaną į kaimą. Kartu su jo važiavo sūnus D. ir G. K.. P. A. namo jis pamatė policijos automobilį, kuriame buvo du policijos pareigūnai. D. ir G. liko laukti prie tvoros. Jis į kiemą nėjo. Jis priėjo prie tvoros ir policijos pareigūnų paklausė „Ką jūs čia išdarinėjate?" Pareigūnai jam atsakė, kad tai ne jo reikalas, sugyventinė nuo jo bėga, kad jis ją skriaudžia. Po šių jų žodžių, vienas iš jų S. S. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą. Nuo šio smūgio jis nukrito ant žemės, o po to tas pats pareigūnas iš kairės kojos vieną kartą spyrė į kaktos sritį, papurškė dujom. Kitas pareigūnas jo nemušė. Sąmonės praradęs nebuvo, iš kaktos bėgo kraujas. Jis pradėjo rėkti, kad parašys skundą. S. D. ir G. turėjo matyti, kaip pareigūnas jį mušė. Po to pareigūnai uždėjo jam antrankius, D.ir G. prašė pareigūnų jo nemušti, tačiau pareigūnai liepė jiems dingti, nes tas pats atsitiks ir jiems. Kai pareigūnas papurškė į akį jis galėjo mosikuoti rankomis, pareigūnus nespardė ir nebandė pabėgti, už ginklą negriebė. Pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos (toliau- GMP) ekipažą. Atvykę medikai suteikė jam medicinos pagalbą. Minėtiems pareigūnams jis prieš tai nesipriešino, jų tik galėjo pavadinti ,,musorami“, kitų žodžių nesakė. Viskas išgalvota sugyventinės A. F. ir policijos pareigūnų (b.l. 55-57, 92-94, 178-180).
N. S. S. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis 2014-05-25, apie 12.49, dirbo kartu su kolega vyr. patruliu S. J.. Tuo metu iš VPK OVS gavo pranešimą nuvykti į Vilniaus r., Bezdonių sen., Kreivėnų k., nes pranešėjas pranešė, kad pažįstamos sugyventinis jai grasina. Nuvykus pagal nurodytą adresą juos pasitiko A. V. ir A. F.. A. F. jam pasakė, kad jos vyras jiems grasina. N. A. išgirdo kieme kažkokį triukšmą, keiksmažodžius, pasakė, kad tai greičiausiai atvažiavo jos sugyventinis. Visi išėjo į kiemą. Už tvoros pamatė girtą A. L., kuris, stovėdamas už tvoros, garsiai keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, o pamatęs policijos pareigūnus, pradėjo dar labiau plūstis, įžeidinėjo juos, vadindamas šiukšlėmis, pasakė „Ja vas zakopaju, krest pastavliu, možete ryt mogily". Jie perspėjo A. L. nutraukti neteisėtus veiksmus, neįžeidinėti jų. Tačiau A. L. į perspėjimus nereagavo, toliau plūdo juos ir įžeidinėjo. Jis jautėsi nepasiekiamas, kadangi juos skyrė 2 m aukščio vielinė tvora, o variai buvo užrakinti pakabinama spyna. A. L. atsistojo į kovinę padėtį, rėkavo jiems per tvorą prieiti po vieną, kad jis juos užkas vietoj. Po tokių jo žodžių jis buvo dar kartą perspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus. Tačiau A. L. nereagavo. Todėl jam buvo pasakyta, kad jis yra sulaikomas. Tačiau norint sulaikyti A. L. reikėjo sėsti į tarnybinį automobilį ir išvažiuoti iš kiemo. Taip jie ir padarė. A. F. ir A. V. liko kieme. Važiuojant tarnybiniu automobiliu prie A. L., jie pamatė, kad pastarasis su sūnumi pamatę besiartinančius pareigūnus, pradėjo eiti asfaltuotu keliu link miško. A. L. ir jo sūnus, kol jie išvažinėjo iš kiemo į kelią, paėjo link miško apie 150 m. Būtent dėl šios priežasties A. F. ir A. V. galėjo ir nematyti tolesnių įvykių, be to teritorija buvo apaugusi tankiais krūmais. Jie sustojo prie A. L. ir jo sūnaus. Pastarojo sūnus pamatęs pareigūnus, pabėgo į miško pusę. A. L. vėl atsistojo į kovinę stovėseną, pradėjo prieš juos kilnoti kojas, mosikuoti rankomis, rėkavo įžeidžiančiai, vadino juos šiukšlėmis, rėkavo, kad juos pakas. Sulaikant A. L., jis aktyviais veiksmais priešinosi, neleisdamas priėjo artintis, mosikuodamas rankomis, spardydamasis kojomis. Todėl jie nusprendėm sulaikinėti A. L. iš abiejų pusių. Tada A. L., vengdamas sulaikymo, spyrė S. J. į koją, sukeldamas jam fizinį skausmą, nes S. J. po to sakė, kad jam skauda koja. Priešindamasis jam, A. L. dešine ranka, norėdamas atimti iš jo tarnybinį ginklą, griebė už tarnybinio ginklo GLOCK 19, kuris buvo dešiniajame šone. Jis numušė A. L. dešinę ranką ir tada su kolega S. J. prieš A. L. panaudojo kovinių imtinių veiksmus, A. L. sulaikė, uždėjo jam antrankius, paguldė ant žvyro. A. L., gulėdamas veidu į žvyrą, grasino jiems susidorojimu, atleidimu ir tarnybos, kad išgaudys po vieną ir pakars. Taip pat A. L. necenzūriniais žodžiais rėkavo, kad jie neva turėjo lytinių santykių su jo žmona A.. A. L. grasino įtakingais draugais iš policijos sistemos, o taip pat iš nusikalstamo pasaulio, kad sulaikant jį jie sugadino sau gyvenimą. Jis, gulėdamas ant žvyro veidu į žvyrą pradėjo daužyti galvą į žvyrą, daužė galvą į žvyrą apie 10-12 kartų. Rėkavo, kad tokiu būdu daužydamas galvą į žvyrą, jis turės įrodymų, kad jie jį sumušė. Iš jo kaktos pradėjo bėgti kraujas. Jie iškvietė medikus, o taip pat kitą tarnybinį automobilį, kuriuo būtų galima pristatyti A. L. į policiją. Atvykę medikai, apžiūrėjo A. L., suteikė jam pirmą pagalbą. Po to atvyko kolegos su kitu tarnybiniu automobiliu, A. L. buvo palaipintas į jų tarnybinį automobilį ir išvežtas į Vilniaus rajono PK. G. K. jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR (duomenys neskelbtini) str.. Dėl A. L. veiksmų jis liko labai įžeistas, pažemintas, buvo įžeisti jo, kaip policijos pareigūno, garbė ir orumas. Be to, A. L. nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, priešinosi pareigūnams ( b.l.38-40, 168-170).
Nukentėjusysis vyresnysis patrulis S. J. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje, apie 13 val., dirbo su kolega vyr. patruliu S. S.. Tuo metu iš VPK OVS gavo pranešimą nuvykti į Vilniaus r., Bezdonių sen., Kreivėnų kaimą, į sodų bendrija „Žeimena", Žeimenos 6-oji g. 1. Pranešėjas pranešė, kad pažįstamos sugyventinis jam grasina, kad sugyventinis važiuoja su dviračiu iš kito kaimo juos primušti. Nuvyko nurodytu adresu. Juos pasitiko pagyvenęs vyras ir moteriškė. Moteriškė pasakė, kad tai ji kvietė policiją. Neužilgo jie iš kiemo pusės išgirdo kažkokius riksmus. Tai buvo rusiški keiksmažodžiai, rėkavo vyras. Tada jis su S. S. išėjo į kiemą, kur už tvoros pamatė A. L. ir paauglį - A. L. sūnų. Jis priėjo prie A. L., kalbėjosi su juo per tvorą, paklausė, ko jis rėkauja. A. L. buvo girtas. Pamatęs pareigūną, A. L. pradėjo keikti jį necenzūriniais žodžiais, išvadino juos šiukšlėmis (rusiškai „musara"), pasakė „Ja vas zakopaju, krest pastavliu, možete ryt mogily". Iš kiemo pusės jis ir kolega perspėjo A. L. nutraukti neteisėtus veiksmus, jų neįžeidinėti. Tačiau A. L. į perspėjimus nereagavo, toliau juos plūdo ir įžeidinėjo. Jis jautėsi nepasiekiamas, kadangi juos skyrė apie 2 m aukščio vielinė tvora, o vartai buvo užrakinti pakabinama spyna. A. L. atsistojo į kovinę padėtį, rėkavo jiems per tvorą prieiti po vieną, kad jis juos užkas vietoj. Po tokių jo žodžių jis buvo dar kartą perspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus. Tačiau A. L. nereagavo, jis vėl išplūdo juos necenzūriniais rusiškais žodžiais, pasiuntė juos ant trijų raidžių ir nuėjo miškelio link. Tada moteris jiems pasakė, kad dabar A. L. ją tikrai užmuš, su ja susidoros, nes ji iškvietė pareigūnus. Po šių jos žodžių jie nusprendė A. L. sulaikyti. Tačiau norint sulaikyti A. L. jiems reikėjo sėsti į tarnybinį automobilį ir išvažiuoti iš kiemo. Taip jie ir padarė. Pareigūnai sustojo prie A. L. ir jo sūnaus. Jo sūnus pamatęs juos, pabėgo į miško pusę. A. L. vėl atsistojo į kovinę stovėseną, pradėjo prieš juos kilnoti kojas, mosikuoti rankomis, rėkavo jiems įžeidimus, vadino šiukšlėmis, rėkavo, kad juos pakas. Sulaikant A. L., pastarasis aktyviais veiksmais priešinosi, neleisdamas priėjo artintis, mosikuodamas rankomis, spardydamas kojomis. Spardydamas A. L. dešine koja spyrė jam į dešinę koją pirštų srityje, sukeldamas fizinį skausmą. Dėl to į medikus nesikreipė. Nusprendė sulaikyti A. L. iš abiejų pusių. A. L. dešine ranka, norėdamas atimti iš S. S. tarnybini ginklą, griebė už jo tarnybinio ginklo GLOCK 19, kuris buvo S. S. dešiniajame šone. Tada prieš A. L. jie panaudojo ašarines dujas. S. S. numušė jo dešinę ranką, ir tada jis prieš A. L. panaudojau kovinių imtinių veiksmus, pastarąjį sulaikė, paguldė ant žvyro, uždėjo jam antrankius. A. L., gulėdamas veidu į žvyrą, grasino jiems susidorojimu, atleidimu ir tarnybos, kad išgaudys juos po vieną ir pakars. Taip pat A. L. necenzūriniais žodžiais rėkavo, kad jie neva turėjo lytinių santykių su jo žmona. Jis grasino įtakingais draugais iš policijos sistemos. A. L., gulėdamas ant žvyro, veidu į žvyrą, pradėjo daužyti galvą į žvyrą, daužė galvą į žvyrą apie 10-12 kartų. A. L. rėkavo, kad tokiu būdu daužydamas galvą į žvyrą, pastarasis turės įrodymų, kad neva pareigūnai jį sumušė. Iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Pareigūnai iškvietė medikus, o taip pat kitą tarnybinį automobilį, kuriuo būtų galima pristatyti A. L. į policiją. Atvykę medikai, apžiūrėjo A. L., suteikė jam pirmą pagalbą. Kai medikai išvažinėjo, prie jų priėjo girtas vyriškis G. K. ir paklausė, kas čia vyksta. Paklausė jo, kas pastarasis yra ir vyriškis atsakė, kad jis praeivis, kuris miške gėrė alų. Paprašė jo eiti toliau, tačiau vyriškis tik truputį pasitraukė atokiau. Po to atvyko kolegos su kitu tarnybiniu automobiliu, A. L. buvo patalpintas į jų tarnybinį automobilį ir išvežtas į Vilniaus rajono P. D. A. L. veiksmų jis liko labai įžeistas, pažemintas, buvo įžeisti jo, kaip policijos pareigūno, garbė ir orumas. Be to A. L. nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, priešinosi pareigūnams ( b.l. 41-43, 176-178).
Nepilnametis liudytojas D. F. parodė, kad neatsimena savo parodymų, prašė pagarsinti ir palaikė juos, kad A. L. yra jo tėvas. Prieš du mėnesius jis su tėvu A. L. ir kaimynu G. K. dviračiais nuvažiavo iš Bezdonių pas iš matymo pažįstamą senyvo amžiaus vyriškį Antaną. Jis prieš tai paskambino mamai A. F. ir ji pasakė, kad ji yra pas Antaną. Ką ji ten veikė, nežino. N. B. iki kaimelio, kuriame gyvena A., yra 4 km. Tėtis norėjo mamą pasiimti namo. Tėtis buvo išgėręs. G. K. panorėjo su jais taip pat važiuoti. Tėtis, prieš važiuodamas pas mamą, jai neskambino. Jiems būnant prie Antano namo, jis tėčiui parodė A. namą. Tėtis stovėjo ant kelio ir pradėjo rėkti mamai, kad ji išeitų ir eitų namo. Tačiau ji, išėjusi į kiemą, pasakė, kad dabar negali. Tuo metu jis buvo prie savo tėvo. G. K. tuo melu buvo prie miško, maždaug 200 m nuo tos vietos, kur buvo jis su tėčiu. G. K. saugojo dviračius. Tuo metu jis pamatė, kad prie A. namų stovi policininkų automobilis. Tėtis pamatė du policijos pareigūnus ir pradėjo truputį keiktis necenzūriniais žodžiais, tačiau kaip jis keikėsi, nepamena. Po to pamatė, kad du policijos pareigūnai atsisėdo į automobilį ir atvažiavo iki kelio, kur buvo tėtis. Tuo metu jis buvo nuo jų 150 m. atstumu, t.y. nuėjo arčiau tos vietos, kur buvo G. K.. Iš tolo pamatė, kad policininkų automobilis sustojo prie tėvo. Iš jo išlipo vienas policininkas, kuris priėjo prie tėvo ir pradėjo jį mušti. Dėl ko policininkas pradėjo mušti tėtį, jis nežino. Policininkas atrodė neaukšto ūgio, juodų plaukų. Policininkas dešinės rankos kumščiu 4-5 kartus smogė tėčiui į galvą. Tėtį mušė tik vienas policininkas, mušė tik rankomis, t.y. kumščiais, kitas policininkas tėčio nemušė. Tėtis policininkui truputį priešinosi, atstūminėjo policininką nuo savęs. Tėtis negalėjo bandyti atimti iš policininko ginklą, to nebuvo. Pareigūnas tėtį pargriovė ant žemės, tėtis gulėjo ant žemės nugara. Kai jis gulėjo ant nugaros, tėčiui kitas policininkas uždėjo antrankius. Po to pareigūnai tėtį pakėlė ir įsodino į savo automobilį. Tėtis sau galvos į žemę nedaužė. Kai policininkai įsodino tėtį į automobilį, G. K. nuėjo prie policininkų paklausti, už ką jie mušė tėvą. Tačiau jis su juo nėjo, jų pokalbio negirdėjo. Po to jis su G. K. parvažiavo namo. Papildomai parodė, kad jis priėjo arčiau policijos pareigūnų jam papurškė į akis dujomis, tada jis nubėgo išplauti akių, mano, kad tai buvo padaryta tam, kad jis nematytų kai pareigūnai muša jo tėvą (b.l.35-37, 153, 159).
Liudytoja A. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-05-23 ji atėjo pasisvečiuoti pas A. V. ir buvo pas jį iki 2014-05-25. 2014-05-25 apie 10 val. jai paskambino sugyventinis A. L.. Iš jo kalbos ji suprato, kad pastarasis stipriais apsvaigęs nuo alkoholio, nes kalbėjo nerišliai, sakė, kad ją nužudys paskandinant upėje, o A. V. sumuš, sulaužydamas jam šonkaulius. Po to pokalbis baigėsi, o A. L. skambindavo dar ir dar, grasino ją nužudyti. Skambučių buvo apie šešis. A. L. sakė, kad nužudys ją, kai atvyks pas A. V.. Žinodama jo karštą būdą, kad jis tikrai imsis veiksmų, suprasdama realų pavojų, ji kreipėsi į policiją. Policininkai atvyko 2014-05-25 apie 15 val. Jiems atvykus ji rašė pareiškimą dėl A. L. grasinimų ir tuo metu lauke pasigirdo kažkokie riksmai necenzūriniais žodžiais. Tie du pareigūnai ir ji nuėjo į kiemą. Kieme ji pamatė A. L. ir G. K.. Pareigūnai nuėjo link šių asmenų, o ji liko prie A. V. namo. Policininkai nuėjo link A. L.. Ji iš tolo girdėjo šauksmus, suprato, kad įvyko konfliktas, tačiau nuėjo į namą, tad konflikto nematė, negirdėjo. A. L. buvo atvykęs įgyvendinti savo grasinimus, ir neaišku, kaip tuo metu viskas būtų pasibaigę, jei ne atvykę pareigūnai (b.1.17-18, 20-25).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja A. F. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, A. L. jos sugyventinis. 28 metus gyvena kartu. Jis jos negąsdino, pareigūnams negrasino. Ji į policiją neskambino, skambino A. V., pas kurį buvo sode. Pasakė, kad gali atsitikti kažkas blogesnio, ir A. V. skambino. Jis bijojo, kad gali kas nors jam atsitikti. Atvažiavo du policijos pareigūnai. Tie patys, kurie yra teismo salėje. Jie atvažiavo prie A. V. namų, pagal jo skambutį. Nedaug praėjo laiko, jie privažiavo, viskas buvo ant kelio. Išlipo policijos pareigūnai, pribėgo prie tvoros, kažką pakalbėjo, ji negirdėjo. Paskui jie pasiėmė mašiną ir iš kitos pusės tvoros privažiavo prie A. L., D. F. ir G. K.. Negirdėjo, kad policijos pareigūnai buvo įžeidinėjami. Po to policija sugrįžo ir pradėjo ją įtikinėti, kad rašytų pareiškimą. Skaityti, rašyti moka bet vertimo nežino. Parašė pareiškimą, jai diktavo pareigūnai, po ko jie išvažiavo. Pareigūnai iškvietė greitąją A. L., kadangi pastarasis kraujavo, nes sumušė policijos pareigūnai, ji nematė, kaip pastarąjį mušė. Policijos pareigūnai išvežė A. L.. Jis buvo nuvežtas į ligoninę (b.l. 155, 160-162).
Liudytojas G. K. parodė, kad jis 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje, apie 12 vai., Bezdonyse sutiko savo pažįstamą kaimyną A. L. ir jo sūnų D. F.. A. pasiūlė jam kartu važiuoti į sodus pas kažkokį Antaną, kur kelias dienas girtauja jo žmona A. F., kuri negrįžta namo. Kartu nuvažiavo į sodus. Jis liko miškelyje saugoti dviračius, o A. su Dmitrijumi nuėjo. Jų nebuvo 15-20 min. Jis laukė miške, pamatė, kad į miškelį atvažiuoja policijos tarnybinis automobilis. Pamatė, kad prie šio automobilio priėjo A., kurio veidas buvo kruvinas ir vienas policijos pareigūnas. Pamatė, kad pareigūnų automobilis sustojo prie Aleksandro, iš jo išlipo kitas policijos pareigūnas, ir minėti policijos pareigūnai užlaužė Aleksandrui rankas, paguldė ant žemės ir uždėjo jam antrankius. Nematė, kad muštų, nežino, kodėl jis buvo kruvinas, A. L. nesipriešino. Kai pamatė, kad pareigūnai paguldė Aleksandrą ant žemės ir uždėjo jam antrankius, jis prie jų priėjo, paklausė, kas čia vyksta, kodėl A.sumuštas. Pareigūnai nieko neatsakė, tik paklausė, gal ir tu nori. Vienas iš pareigūnų paklausė jo vardo ir pavardės, jis atsakė, kad G. K.. Tada pareigūnas kažką užrašė ant žalio lapo. Jis perskaitė: ten buvo parašyta atvykti jam į teismą (b.l. 31-32, 156, 162).
Liudytojas A. V. parodė, kad jis 2014-05-25 pakvietė savo pažįstamą A. F. padėti sode pasodinti daržoves. A.būnant pas jį, jis išgirdo, kad ji su kažkuo kalbasi telefonu. A. padėjo ragelį ir pasakė jam, kad į jo sodą tuoj atvažiuos jos vyras A. L., kuris grasina jai ir per ją jam. A. konkrečiai jam nepasakė dėl ko jam grasina jos vyras, kokie grasinimai buvo išreikšti. Tiesiog ji pasakė, kad jos vyras tuoj atvažiuos ir A. L. jam ir jai grasina. Jis iš karto iš savo mobilaus telefono paskambino telefonu 112 ir pranešė apie tai, kad jam ir jai grasina Anos vyras. Negali pasakyti, kad Anos perspėjimas dėl jos vyro atvažiavimo, dėl jo grasinimų sukėlė jam baimės, tačiau jis nusprendė apsisaugoti nuo nemalonumų ir iš karto paskambino telefonu 112. Maždaug po 15 min. atvyko du uniformuoti policijos pareigūnai, kuriems papasakojo apie situaciją. Tuo metu praeidinėjo A. L. su Gintaru ir su sūnumi, A. paprašė cigaretės, jis atsakė jam kad neturi, jie ėjo toliau. Paskui matė, kad ekipažas apsisuko, ir nuvažiavo paskui A. L., Gintarą ir Dimą. P. A. rašė pati. Klausė pareigūnai ar gali rašyti lietuviškai, ji atsakė, kad gali. Negirdėjo, kad kaltinamasis bartųsi, būtų kalbėjęs necenzūrinius žodžius. Nematė, ar mušė kas nors ką nors. Tik rytojaus dieną pamatė, kad A. L. buvo sumuštas, buvo mėlynės, sakė, kad policijos pareigūnai sumušė (b.l. 29-30, 157, 162-163).
Iš 2014-08-13 Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK kriminalinės policijos skyriaus Antrojo poskyrio tyrėjos N. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. L. būdamas neblaivus Vilniaus r,, Bezdonių sen., Kreivėnų k,, Žeimenos 6-ojoje gatvėje pasipriešino policijos pareigūnams (b.l. 4).
Iš 2015-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedu-fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra Vilniaus r,, Bezdonių sen., Kreivėnų k,, (duomenys neskelbtini) pareigūnams S. S. ir S. J. bei juos įžeidė (b. l. 5-8).
Iš 2014-06-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD-R laikmena su audio medžiaga, kurioje išfiksuota, kad perklausyti CD-R laikmenoje esantys garso įrašai ir padaryti garso įrašo suvestinė (b. l. 14-16).
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta A. F. 2014-05-25 protokolu-pareiškimu bei 2014-05-25 pareiškimu, policijos pareigūnų, nukentėjusiųjų 2014-05-25 tarnybiniais pranešimais, liudytojų A. A. parodymais ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 9, 10-11, 13, 44-45, 65-73, 77-79, 82-87, 154, 160).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
A. L. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 str. ir 290 str.
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
LR BK 230 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Taigi, S. S. ir S. J. dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato patrulių rinktinėje, o tai reiškia, kad jie yra valstybės tarnautojai ir jų įgaliojimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymas.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji S. S. ir S. J. atvykus pagal iškvietimą buvo apsirengę policijos pareigūnų drabužiais, t. y. buvo su skiriamaisiais ženklais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str.
Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino visiškai, o teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad jis nesipriešino policijos pareigūnams, o atvykusius pareigūnus S. S. ir S. J. galėjo pavadinti ,,musora“, nes policijos pareigūnus vadino tokiu žargomu, bei jiems sakė, kad policijos pareigūnai turėjo lytinius santykius su jo sugyventine, kitų žodžių nesakė, jokio smurto ir necenzūrinių žodžių, kurių pasakymu jis kaltinamas, nevartojo ir jais nevadino. Kaltinamasis nurodė, kad 2015- 05-25 jis nuvažiavo pas A. V., nes pas A. V. buvo jo sugyventine A. F.. Priėjus prie namo pamatė policijos pareigūnus, jų paklausė „Ką jūs čia išdarinėjate?" Pareigūnai jam atsakė, kad tai ne jo reikalas, kad sugyventinė nuo jo bėga, kad jis ją skriaudžia. Po šių jų žodžių, vienas iš jų S. S. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą. Nuo šio smūgio jis nukrito ant žemės, o po to tas pats pareigūnas iš kairės kojos vieną kartą spyrė į kaktos sritį, papurškė dujom. Jis pradėjo rėkti, kad parašys skundą, po to pareigūnai uždėjo jam antrankius. Tokius kaltinamojo duotus parodymus teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją. Kaltinamojo L. L. padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta nukentėjusiųjų S. S. ir S. J. parodymais apie tai, kad kaltinamasis, paprašytas netriukšmauti, nevartoti necenzūrinių žodžių, tyčia stumdė policijos pareigūną S. J., spyrė jam į koją, tokiu būdu sukeldamas S. J. fizinį skausmą, sugriebė už ginklo bei vartodamas policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius įžeidė jų garbę ir orumą, tokiais savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą policijos pareigūno atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str.
Taip pat teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A. L. įžeidė tarnybines pareigas atliekančius policijos pareigūnus, o būtent: išplūdo necenzūriniais žodžiais, išvadindamas šiukšlėmis bei grasindamas pakasimu, pakarimu, atleidimu iš tarnybos, įtakingais draugais iš Vidaus reikalų ministerijos ir nusikalstamo pasaulio, kaltindamas, kad jie turėjo lytinius santykius su jo sugyventine A. F., tuo įžeidė tarnybines pareigas atliekančius policijos pareigūnus - Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyr. patrulius S. S. ir S. J., tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str.
Visi aukščiau paminėti įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir teismas jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Liudytojos A. F., kuri nagrinėjant bylą teisme pakeitė savo parodymus ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus teismas kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, siekiant padėti A. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir jais nesivadovauja. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų S. S. ir S. J. parodymais. Be to, šių nukentėjusiųjų parodymai patvirtinami Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus 2014-06-20 tarnybiniu pranešimu kur pažymėta, kad jų veiksmuose kaip policijos pareigūnų teisės aktų pažeidimų nenustatyta. VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ 2014-05-25 pirminėse medicinos dokumentuose nenurodyta, kad kaltinamojo įrašyti kaktos nubrozdinimai padaryti dėl sumušimo. Grafoje „nusiskundimai“ nurodyta, kad skauda galva, bet nėra įrašo dėl sumušimo priežasties ir asmenų kurie padarė sumušimą. Pažymėta, kad A. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl teigti, kad įvykio metu kaltinamasis buvo nukentėjusiųjų sumuštas teisinio pagrindo nėra (b.l. 46-47, 82-87, 167).
Dėl bausmės
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui..
Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis padarė savanaudiškus, tyčinius, nesunkius nusikaltimus, kaltu prisipažįsta iš dalies, į kaltinamojo asmenybę, jo šeimos ir turtinę padėtį, kuris nevedęs, dirba, darbo vietoje charakterizuojasi iš esmės teigiamai, dėl alkoholinių gėrimų vartojimo darbo vietoje keliems dienoms daro pravaikštas, baustas administracine tvarka tik vieną kartą už nedidelį chuliganizmą, teistas, nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, todėl yra nusikaltimo recidyvas, į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinančių ir nėra lengvinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kurios apimamos ir skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė. Esant pagrindo manyti, kad galutinės laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, - bausmės vykdymas atidėtinas skiriant pareigas (BK 75 str.), (b.l. 101-120, 166).
Į bausmės laiką įskaitytinas, išbūtas sulaikyme nuo 2014-05-25 iki 2015-05-27 laikas (b.l. 48, 58).
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinas (b.l. 59-60).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su skambučiais iš telefono, kurio abonento numeris +370 685 08823 gautais iš Bendrojo pagalbos centro išniaus skyriaus, saugomi byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 13-16).
Vadovaudamasis BPK 51, 106 str. Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės pagalbos išlaidų priteisimo 2015-02-09 Nr. (4.22.) (duomenys neskelbtini) ir 2015-06-02 Nr. (4.22.) TPA-1746 netenkintini ir nenusprendžiama išieškoti iš kaltinamojo valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 75, 27 EUR ir 104, 22 EUR išlaidų už BPK 51 str. 1 d. 3 p. advokatės L. Leikauskienės kaltinamajam teiktą antrinę teisinę pagalbą, nes šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. ir BPK 44 str. 8 d. kaltinamojo teisę kai jis dėl nedidelio darbo uždarbio neturi pakankamai lėšų advokatui atsilyginti (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-458-195/2015, 2015-07-01 nutartis), (b.l. 165, 192).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)308, 313 str.
nusprendė:
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str. ir nuteisti:
pagal BK 286 str. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
pagal BK 290 str. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. L. (A. L.) subendrintą galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8), 10) p. subendrintos galutinės bausmės vykdymą A. L. (A. L.) atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į subendrintos galutinės bausmės laiką A. L. (A. L.) įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2014-05-25 iki 2014-05-27.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. L. (A. L.) pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Vadovaudamasis BPK 51, 106 str. Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės pagalbos išlaidų priteisimo 2015-02-09 Nr. (4.22.) (duomenys neskelbtini) ir 2015-06-02 Nr. (4.22.) TPA-1746 netenkinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su skambučiais iš telefono, kurio abonento numeris +370 685 08823 gautais iš Bendrojo pagalbos centro Vilniuas skyriaus, saugomus byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.