Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-177-806/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-02
Bylos Nr.: AN2-177-806/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02149-2021-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: G. B.
Advokatai: Deividas Poška, Aleksandras Vancevičius

Kategorijos

7.10pavadinimo nepavyko patikrinti
21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-177-806/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02149-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.11.10. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. atstovo advokato Aleksandro Vancevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 740 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. B., būdamas UAB „A.“ vadovu, būdamas atsakingas už eilinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau ir – ABĮ) nustatyta tvarka ir laiku nesušaukė eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų. Šiais savo veiksmais G. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 13 d. nutarimą ir G. B. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, jam nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė nekaltumo prezumpciją (Konstitucijos 31 str., ANK 566 str.), pagal kurią turi būti įrodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, jo neteisėti veiksmai objektyviais įrodymais, o ne vien suinteresuoto asmens vertinamojo pobūdžio parodymais bei keliamomis versijomis, prielaidomis. Teismas, laikantis nešališkumo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principų, kitų ANK imperatyvių reikalavimų, yra įpareigotas išsamiai išnagrinėti bylą, įvertinti visus įrodymus ir tik objektyviais, patikimais, teisėtais būdais gautais įrodymais pagrįsti sprendimą, kas nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nebuvo įgyvendinta.

2.2. Byloje jokiais objektyviais ir patikimais, tinkamai ištirtais ir įvertintais įrodymais nebuvo neginčijamai nustatyti ir įrodyti visi G. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementai. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nevertino per daugybę metų bendrovėje susiklosčiusios praktikos, taip pat to, kad tokia praktika buvo susiklosčiusi tarp akcininkų, kuriuos sieja artimas giminystės ryšys, nevertino inkriminuojamos situacijos pavojingumo, realiai nesukeltų neigiamų padarinių aspektu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė ANK 569 str. nuostatas, kas sąlygojo neteisingų, nepagrįstų išvadų padarymą bei neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.

2.3. Minėtai bendrovėje susiklosčiusioje praktikai daugiau nei 10 metų niekaip neprieštaravo pareiškėjas A. B. Ši tema A. B. tapo jautri ir ypatingai sureikšminta po to, kai tarp akcininkų (ginčo šalių) A. B. reikalavimu prasidėjo derybos dėl jo akcijų išpirkimo, A. B. šią susiklosčiusią situaciją (taip pat ir inicijuotas administracinio nusižengimo bylas) naudojant kaip priemonę daryti derybinį spaudimą kitai šaliai, t. y. G. B., siekiant gauti kuo didesnės turtinės naudos.

2.4. Pažymima, jog teismui pateiktu pareiškimu A. B. kreipėsi dėl to, kad jo prašymu nebuvo sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Būtent šiuo aspektu pareiškime buvo dėstoma teisinė argumentacija, teikiami įrodymai, formuluojamas reikalavimas nubausti G. B. Byla buvo perduota nagrinėti būtent šioje apimtyje, kas sąlygojo atitinkamą G. B. gynybą bylos nagrinėjimo metu. Kartu tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. B. kaltu dėl eilinių akcininkų susirinkimų nesušaukimo, išėjo iš bylos nagrinėjimo ir suformuluoto kaltinimo, dėl kurio ši byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui, ribų, kas savaime skundžiamą nutarimą daro neteisėtu, todėl jis turėtų būti panaikintas.

2.5. Apeliaciniame skunde cituojamos ANK nuostatos bei teismų praktika dėl įrodymų vertinimo ir nurodoma, kad per daugiau nei 10 paskutinių metų bendrovės akcininkai (kartu ir artimi šeimos nariai) bendradarbiavo ir bendravo dėl įmonės veiklos situacijos, susitikdavo ir aptardavo esamą padėtį, buvo rengiami finansinės atskaitomybės dokumentai, jokių klausimų ar pageidavimų dėl eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo nekildavo, nes viskas būdavo bendrai aptarta. Tokiai susiklosčiusiai praktikai savo veiksmais pritarė ir pareiškėjas A. B., jis nereikalavo sušaukti susirinkimų bei jokiu būdu nepriekaištavo, kad tokie susirinkimai nėra šaukiami. Kaip minėta, susirinkimų nešaukimas A. B. tapo reikšmingu tik tuomet, kai 2021 metais prasidėjo / vyko derybos dėl jo akcijų išpirkimo, o šios administracinio nusižengimo bylos inicijavimas buvo (yra) ne kas kita, kaip A. B. siekis įgyti tam tikrą derybinį pranašumą, siekiant kuo didesnės asmeninės naudos. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, bet tik formaliai teigė, kad šios nurodytos aplinkybės nelaikomos objektyviomis priežastimis.

2.6. Nagrinėjamu atveju teismas, pripažindamas G. B. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, taip pat visiškai nevertino pavojingumo aspekto bei to, kad ši veika nesukėlė akcininkams jokių realių neigiamų pasekmių. Pažymima, kad pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant tinkamai pritaikyti ANK normą, svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius, kuriuos apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Nors kaltininko veiksmų, pažeidžiant akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių, kooperatyvų narių teises, motyvai, tikslai ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra tiesiogiai nurodyti kaip būtinieji šio administracinio nusižengimo požymiai, tačiau jie turi pakankamai svarbią reikšmę sprendžiant traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltės klausimą.

2.7. ANK administracinio nusižengimo kategoriją įtvirtina ne tik formaliai, bet ir numato būtiną materialųjį jo požymį – administracinio nusižengimo pavojingumą, kurį lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs tokio nusižengimo požymiai bei kitos aplinkybės. Pavojingumas yra vienas iš įstatyme įtvirtintų vertinamųjų kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn – teisingumas negali būti tapatinamas tik su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu.

2.8. Šiame kontekste kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26- 895/2019, kt.)

2.9. Pagal aktualią teismų praktiką, aiškinant ANK 119 straipsnio vykdymą, siekiant bendrovės vadovą patraukti administracinėn atsakomybėn už nustatytą formalų pažeidimą, turi būti vertinama ir nustatoma, ar toks pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017, kt.). Taigi, ir nagrinėjamu atveju, nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinas požymis, teismai, spręsdami administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, pagrįstai atsižvelgia į veikos pavojingumą (ir padarinius), į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiajam bei ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui – akcininko teisėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018, kt.).

2.10. Kaip minėta, šiuo atveju svarbu įvertinti ir atsižvelgti į tarp artimų, giminystės ryšiais siejamų bendrovės akcininkų susiklosčiusią ilgametę praktiką, kuomet visi kylantys klausimai buvo aptariami bendrai susitikus, nei vienam iš akcininkų neišreiškiant būtinumo šaukti ir dalyvauti visuotiname akcininkų susirinkime. Tokia situacija ilgą laiką atitiko ir paties A. B. poziciją, kuris per daugiau nei 10 metų nereiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl visuotinių akcininkų susirinkimų. Be to, bylos nagrinėjimo eigoje pats pareiškėjas neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo jis patyrė kokią nors realią žalą bei kad buvo iš esmės suvaržytos jo kaip akcininko teisės ar jis prarado galimybę šias teises įgyvendinti kitais būdais. Pažymima, kad pareiškėjui reikalaujant 2022 metais buvo sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įvyko 2022-04-22, kuriame A. B. galėjo įgyvendinti ir įgyvendino savo kaip akcininko teises.

2.11. Šios aptartos aplinkybės eliminuoja tariamą elgesio pavojingumą, o kartu ir paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl G. B. atsakomybės administracinio nusižengimo teisenoje, todėl nagrinėjamu atveju G. B. nubaudimas turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

2.12. Skundžiamu nutarimu G. B. nubaustas už eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą, todėl nutarimo motyvuojamosios dalies argumentai apie A. B., jo atstovo siųstų reikalavimų sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą gavimą yra teisiškai nereikšmingi, nes eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas ir neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas yra skirtingų teisinių kategorijų, skirtingi sušaukimo pagrindai ir tvarka, terminai, dėl ko G. B. nubaudus už eilinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą, nutarime dėstomi teiginiai dėl reikalavimų sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą šalintini iš nutarimo motyvuojamosios dalies. Be to, pirmosios instancijos teismas, deklaratyviai konstatuodamas, kad G. B. šie reikalavimai neva buvo įteikti, iš esmės netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei minėtas išvadas grindė vien prielaida, o ne objektyviais įrodymais.

2.13. Priešingai, nei konstatuota skundžiamame nutarime, byloje nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad minimi (2021-09-06 ir 2021-10-14) A. B. reikalavimai buvo įteikti G. B. ir kad jam realiai buvo žinoma apie pareiškėjo tokius reikalavimus. Nors pareiškėjas kaltino administracinėn atsakomybėn traukiamą G. B. neva neįvykdžius akcininko reikalavimo dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir neva pažeidus įstatyme jam kaip bendrovės vadovui numatytą pareigą bei dėl to jam neva turėtų kilti administracinė atsakomybė, tačiau į bylą nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų bei jokiais kitais būdais neįrodė, kad pareiškime minimos paraiškos buvo tinkamai įteiktos G. B. ar kitiems bendrovės darbuotojams bei kad G. B. buvo neabejotinai žinoma apie pareiškėjo reikalavimus sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Tokių įrodymų byloje nėra. Apie pareiškime minimas paraiškas bei jose keltus akcininko reikalavimus G. B. realiai tapo žinoma tik po to, kai teisme buvo pradėta ši administracinio nusižengimo byla bei susipažinus su pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir jo priedų turiniu.

2.14. Nors teismui pateiktame pareiškime bei teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas teigė, kad reikalavimai dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo buvo siunčiami elektroniniu paštu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad siųsti laiškai būtų pasiekę adresatą. Priešingi jų aiškinimai yra pagrįsti vien prielaidomis bei pozicija, kad negali būti, jog G. B. negavo šių laiškų, o G. B. paaiškinimai neva turi būti vertinami kritiškai. Jau minėta, kad ne G. B., o būtent A. B. ir jo atstovas į bylą turėjo pateikti objektyvius ir patikimus įrodymus, patvirtinančius neabejotiną tokių reikalavimų įteikimą, tačiau tokių įrodymų nepateikė, o G. B. ar kitas bendrovės darbuotojas pareiškime minimo turinio laiškų negavo, tokių laiškų iki susipažinimo su šios administracinio nusižengimo bylos medžiaga nematė ir su jų turiniu realiai nebuvo supažindinti. Pareiškime minimi elektroniniai laiškai nebuvo atvaizduoti (gauti) G. B. naudojamos elektroninio pašto programos gautų laiškų aplanke. Neatmetama galimybė, kad pareiškėjo minimi elektroniniai laiškai galėjo patekti į nepageidaujamų laiškų aplanką (kitaip dar „SPAM“), kurio dėl saugumo reikalavimų (tam, kad nebūtų atidaryta kokia kenkėjiška programa ir kompiuteris nebūtų apkrėstas virusu) G. B. niekada neatidarinėja ir netikrina ten patenkančių elektroninių laiškų. Be to, paties pareiškėjo pateikti įrodymai apie registruotą siuntą patvirtina, kad paraiškos, siųstos paštu, nebuvo įteiktos nei G. B., nei kitam bendrovės darbuotojui, kas taip pat patvirtina, kad G. B. realiai nebuvo žinoma apie akcininko A. B. reikalavimus, todėl jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo per įstatyme nustatytą terminą įgyvendinti akcininko keliamų reikalavimų dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Pažymima, kad nors A. B. ir jo atstovui buvo žinoma, kad daugybę metų UAB „A.“ vykdo veiklą ir priima korespondenciją adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu A. B. atstovas siuntė korespondenciją pačiam A. B.), ką patvirtina ir byloje pateikti įrodymai, tačiau minimą reikalavimą dėl neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimo A. B. (per atstovą) išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), nors jam buvo puikiai žinoma, kad šiuo adresu daug metų bendrovė veiklos nevykdo ir korespondencijos nepriima.

2.15. Pažymima, kad apie reiškiamus reikalavimus dėl neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimo A. B. atstovas niekaip neinformavo susitikimo su G. B. metu. Tokios informacijos dar iki šios bylos inicijavimo A. B. atstovas niekaip neinformavo ir G. B., UAB „A.“ interesus atstovaujančių advokatų profesinės bendrijos Constat advokatų. Tai kartu patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tikrasis pareiškėjo tikslas buvo (yra) ne įgyvendinti savo kaip akcininko teises visuotiniame akcininkų susirinkime, bet siekis susikurti teisinę galimybę inicijuoti tariamų administracinių nusižengimų bylas G. B. atžvilgiu, siekiant įgyti nesąžiningą pranašumą šalių ginče bei derybose dėl galimo akcijų išpirkimo.

2.16. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo administracinių nusižengimų bylose taikomo įrodinėjimo standarto, t. y. kad aplinkybė, kai ji yra labai tikėtina, gali būti laikoma įrodyta tik civiliniame procese, tačiau ne administracinio nusižengimo teisenoje įrodinėjant asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą. Todėl nutarime dėstomi teiginiai ir analizuojami duomenys, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tas pats pasakytina ir apie kitas byloje įrodinėtinas aplinkybes (taip pat ir svarstant klausimą, ar reikalavimai dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo realiai buvo įteikti G. B. ir ar jam kilo reali pareiga tokį susirinkimą sušaukti).

2.17. Taigi, byloje neįrodžius visų inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementų (neteisėtos veikos, tyčios, pavojingumo), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nutarimu pripažino kaltu G. B. dėl tariamai padaryto administracinio nusižengimo, pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą ir vertinimą.

Atsiliepimas

1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. atstovas advokatas Deividas Poška prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas įvertino G. B. nurodytas visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo priežastis bei pripažino, kad jos nelaikomos objektyviomis bei galinčiomis pateisinti G. B. kaip bendrovės vadovo neveikimą, nevykdant įstatyme numatytos pareigos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė, priešingu atveju susidarytų situacija, kad bendrovės vadovas galėtų priimti sprendimą bet kada sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir tokie jo veiksmai nesukeltų atsakomybės.

3.2. Kaip pareiškėjas ne kartą akcentavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tik dėl apelianto veiksmų (neveikimo) jau eilę metų visuotiniai akcininkų susirinkimai nebuvo organizuojami. Dėl akcininkų ryšio (brolystės) pareiškėjas eilę metų laukė ir tikėjo G. B. pažadais, kad informacija apie įmonę bus pareiškėjui pateikta, o visuotinis akcininkų susirinkimas bus sušauktas. Pareiškėjas buvo eilę metų visiškai atskirtas nuo informacijos apie įmonę ir faktiškai neturėjo jokios galimybės dalyvauti įmonės valdyme.

3.3. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendrovės vadovui įstatymas numato pareigą kasmet sušauti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą konkrečiu laikotarpiu, taip pat numato pareigą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą konkrečiai įstatyme numatytais atvejais. Analogiškos nuostatos numatytos ir bendrovės įstatuose. Apeliantas abi šias pareigas ignoravo beveik 10 metų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai G. B. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

3.4. Priešingai, negu teigia apeliantas, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimo (tiek dėl eilinių, tiek dėl neeilinių). Pareiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d. pareiškimo 11 punkte nurodoma, kad „UAB „A.“ vadovas jau eilę metų, ignoruodamas ABĮ 24 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, neorganizuoja eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų. Taigi, pareiškėjas jau ne vienerius metus neturi jokios galimybės įgyvendinti jam ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas teises.“ To paties pareiškimo 19 punkte akcentuojama, kad „UAB „A.“ nevyksta eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai, taip pat ignoruojamos akcininkų iniciatyvos surengti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.

3.5. Aukščiau pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog pareiškėjas kreipėsi i teismą tik dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo, o teismas skyrė G. B. baudą už eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai išanalizavo ir įvertino tiek eilinių, tiek ir neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimo aplinkybes ir priežastis.

3.6. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad byloje nepateikta įrodymų, kad A. B. reikalavimai buvo įteikti G. B. ir kad jam realiai buvo žinoma apie pareiškėjo reikalavimus. Savo poziciją UAB „A.“ vadovas G. B. iš esmės grindė aplinkybe, kad el. paštu siųstas pareiškėjo laiškas galimai nukeliavo į el. pašto skyrių „Spam“, todėl jis el. paštu pareiškėjo reikalavimo negavo. Taip pat pažymėjo, kad registruotu paštu siųstas pareiškėjo reikalavimas buvo siųstas netinkamu adresu, todėl dokumentai nebuvo jam įteikti.

3.7. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmą kartą reikalavimas pateikti informaciją apie bendrovę vadovui buvo siųstas el. paštu 2021 m. rugsėjo 6 d. iš A. B. el. pašto (duomenys neskelbtini) į oficialų UAB „A.“ el. paštą (duomenys neskelbtini), kurį administruoja UAB „A.“ vadovas G. B.

3.8. Antrą kartą pareiškėjas 2021 m. spalio 13 d. teikė vadovui pakartotinį reikalavimą dėl duomenų pateikimo dviem būdais: el. paštu (pareiškėjo 2022 m. kovo 23 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2); registruotu laišku, kuris buvo išsiųstas oficialiu Juridinių asmenų registre registruotu UAB „A.“ adresu (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo 2022 m. kovo 23 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1).

3.9. Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu G. B. ir jo atstovas melagingai teigė, jog pareiškėjas išsiuntė pareiškimą klaidingu adresu, kadangi tikrasis UAB „A.“ adresas yra (duomenys neskelbtini). Tai, vadovo vertinimu, patvirtina UAB „A.“ tinklalapyje skelbiama informacija. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su šiais argumentais.

3.10. Pirma, Juridinių asmenų registre registruotas oficialus UAB „A.“ adresas yra (duomenys neskelbtini). Antra, visuose byloje esančiuose tiek pareiškėjui, tiek teismui teiktuose dokumentuose (jie pateikti į bylą kartu su vadovo atsiliepimu) G. B. atstovai (advokatų profesinė bendrija „Constat“) nurodo adresą (duomenys neskelbtini). Trečia, net ir informacinėse interneto svetainėse, pvz., www.rekvizitai.lt. yra nurodomas oficialus UAB „A.“ adresas (duomenys neskelbtini). Taigi, nėra jokių abejonių, kad UAB „A.“ vadovui G. B. tinkamu adresu buvo išsiųstas reikalavimas dėl informacijos pateikimo.

3.11. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškimą per AB „Lietuvos paštas“ vadovui buvo bandoma įteikti net du kartus: 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. lapkričio 23 d. Ta aplinkybė, kad UAB „A.“ el. tinklalapyje nurodytas kitas adresas, niekaip nepaneigia aplinkybės, jog reikalavimas buvo siųstas tinkamu adresu, kadangi: įmonės vadovas turi pareigą informuoti VĮ „Registrų centras“ apie pasikeitusį įmonės adresą, o šiuo atveju dokumentai buvo siųsti VĮ „Registrų centras“ registruotu adresu; UAB „A.“ el. tinklalapyje galima bet kada koreguoti informaciją, todėl tikėtina, kad, siekiant suklaidinti teismą, prieš teismo posėdį įmonės adresas buvo pakeistas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „A.“ vadovui G. B. pareiškėjo reikalavimai pateikti informaciją apie įmonę buvo įteikti tinkamai.

3.12. Tarp šalių susirašinėjimas vyko el. paštu. Iš pridedamo el. susirašinėjimo matyti, kad: pirmą kartą reikalavimas pateikti informaciją buvo siųstas el. paštu 2021 m. rugsėjo 6 d. iš A. B. el. pašto (duomenys neskelbtini) į oficialų UAB „A.“ el. paštą (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi UAB „A.“ vadovas A. B. (pareiškimo priedas Nr.4); laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. kovo 15 d. susirašinėjimas vyko tarp G. B. ir Deivido Poškos (pareiškėjo A. B. atstovo) (el. laiškai, rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2). Tai patvirtina, kad iš Deivido Poškos siunčiamus el. pašto laiškus G. B. gaudavo, į juos atsakydavo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstas laiškas nebuvo tinkamai įteiktas UAB „A.“ vadovui. Taip pat papildomai pridedamas susirašinėjimas el. paštu su G. B. atstovu Donatu Petrausku (el. laiškai, rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 3).

3.13. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo reikalavimą sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą įteikė G. B. tinkamai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. B. gavo A. B. atstovo el. laiškus, bet sąmoningai juos ignoravo, pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

3.14. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, akcentavo, jog ANK 119 straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui.

3.15. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju G. B. daugiau nei 10 metų nevykdė įstatymų reikalavimų ir nešaukė eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų, taip pat ignoravo pareiškėjo reikalavimus sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą. Šioje situacijoje pažeidimas yra akivaizdus ir patvirtintas byloje surinktais įrodymais. Daroma išvada, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. atstovas advokatas A. Vancevičius teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena G. B. atžvilgiu nutrauktina. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

3. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

4. Šioje administracinio nusižengimo byloje G. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „A.“ vadovu, būdamas atsakingas už eilinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ABĮ nustatyta tarka ir laiku nesušaukė eilinių visuotinių akcininkų susirinkimo.

5. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. Toks pažeidimas pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu per nustatytus terminus, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

6. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta akcininkų neturtinė teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.52 straipsnio 1 dalį jie sutampa su kalendoriniais metais. Jeigu bendrovėje nesudaryta valdyba, įstatymas pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nustato bendrovės vadovui (ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas). UAB „A.“ įstatų 5.9 punkte taip pat numatyta, kad eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą administracijos vadovas privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „A.“ nebuvo šaukiami eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai, kadangi tokia buvo per daugelį metų susiklosčiusi praktika, kuri susiklostė dėl artimo akcininkų giminystės ryšio, padarytas nusižengimas nepavojingas, nesukėlė jokių neigiamų padarinių.

8. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442-2664/2008, N62-2470/2010), o ANK 119 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su nusižengimo sukeltomis pasekmėmis (žala). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į artimą akcininkų giminystės ryšį, galėjo būti sprendžiama dėl neformalaus visuotinių akcininkų susirinkimo pobūdžio, supaprastintos tokių susitikimų organizavimo tvarkos ir pan., tačiau G. B. kaip UAB „A.“ vadovas įstatymų nustatyta tvarka visuotinius akcininkų susirinkimus privalėjo sušaukti.

9. Pastebėtina, kad būtent bendrovės vadovas privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą kasacinę praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

10. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog tai, kad G. B. gavo 2021-09-06 ir 2021-10-14 siųstus A. B. reikalavimus yra teisiškai nereikšmingos aplinkybės ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme, nes minimuose raštuose buvo reikalaujama sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, o skundžiamu nutarimu G. B. nėra nei pripažintas kaltu, nei nubaustas už neeilinio visuotinio susirinkimo nesušaukimą, tačiau minėtos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra objektyvios aplinkybės, kurios papildomai nesunkina G. B. teisinės padėties, iš jų matyti, kad G. B. žinojo apie A. B. reikalavimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, dėl to naikinti šių teismo motyvų skundžiamame nutarime nėra pagrindo.

11. Iš A. B. pareiškimo Vilniaus miesto apylinkės teismui matyti, jog prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad UAB „A.“ vadovas jau eilę metų, ignoruodamas ABĮ 24 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, neorganizuoja eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų, taigi pareiškėjas jau ne vienerius metus neturi jokios galimybės įgyvendinti jam ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų teisių. Taigi, iš pareiškimo turinio matyti, jog A. B. prašo pradėti administracinio nusižengimo teiseną ne tik dėl to, kad G. B. nesurengė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo A. B. prašymu, tačiau ir dėl to, kad eiliniai akcininkų susirinkimai nėra rengiami, be kita ko, dėl ko ir buvo prašoma G. B. surengti visuotinį akcininkų susirinkimą. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. B. kaltu dėl eilinių akcininkų susirinkimų nesušaukimo, išėjo iš bylos nagrinėjimo ir suformuluoto kaltinimo, dėl kurio ši byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui, ribų, kas savaime skundžiamą nutarimą daro neteisėtu, atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad G. B. veiksmuose (neveikime) nėra objektyviųjų ar subjektyviųjų ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. G. B. veiksmai ANK 119 straipsnio 1 dalies kontekste pasireiškė neteisėtu neveikimu. Pagal teismų praktiką, kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo padaryto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pritaikė bendrovės vadovui G. B. atsakomybę be kaltės, t. y. kad jis nėra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vertinant G. B. veiksmus (neveikimą) bei jo paaiškinimus dėl padaryto administracinio nusižengimo (kad eilinių visuotinių akcininkų susirinkimai nebuvo reikalingi, tokia buvo susiklosčiusi praktika), laikytina, kad jis administracinį nusižengimą padarė tyčine kaltės forma, t. y., kaip pagrįstai ištyręs bylos medžiagą nustatė pirmosios instancijos teismas, jog G. B., būdamas įmonės vadovu ir suprasdamas vadovui tenkančią atsakomybę įmonės veikloje laikytis įstatymų keliamų reikalavimų, privalėdamas kiekvienais metais šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, minėtų veiksmų nesiėmė, taip pažeisdamas akcininkų teises ir padarydamas ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl G. B. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingų išvadų, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. atstovo advokato Aleksandro Vancevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė