- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-289-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00293-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3897-1040/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. J. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu (e. b. l. 1–6) prašo priteisti iš atsakovo T. J. jos naudai 217,22 Eur negrąžinto kredito, 42,8 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 216,93 Eur mokėjimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. spalio 22 d. atsakovas T. J. ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį. Atsakovui nusprendus pasiskolinti papildomai, 2012 m. spalio 31 d. buvo sudarytas 2012 m. spalio 22 d. vartojimo kredito sutarties priedas, kuris papildė 2012 m. spalio 22 d. vartojimo kredito sutartį (toliau bendrai vadinama Sutartis). Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 750 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 225,07 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas pradelsė suteiktos paskolos grąžinimo dalimis terminus ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 217,22 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 42,8 Eur bendros vartojimo kredito kainos. 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“.
3. Atsakovas T. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių (e. b. l. 57–59) ieškovės UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. J. tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ 217,22 Eur kredito sumą, 42,8 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (fiksuotas palūkanas), 23,4 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (283,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37,67 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo T. J.. Likusius ieškovės reikalavimus teismas atmetė.
5. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2012 m. spalio 22 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9938046004 bei jos 2012 m. spalio 31 d. priedas, kurių pagrindu atsakovui suteiktas 750 Eur vartojimo kreditas dvidešimt keturių mėnesių terminui su 83,51 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 124,2 proc.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, laikydamasis nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl 2013 m. sausio 12 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ Sutartį vienašališkai nutraukė. 2017 m. birželio 29 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. pranešimu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, priteisė ieškovei iš atsakovo 217,22 Eur skolą bei 42,8 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, kurias atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti.
6. Teismas, pasisakydamas dėl 260,02 Eur palūkanų už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, paskaičiuotas už 454 dienas, nurodė, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p., už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 p. nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Teismas atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat į tai, jog jis turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis, juolab, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 str. 4 d.). Teismas laikė, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. p. nustatytos palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento. Teismas vadovavosi CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ir nurodė, kad palūkanos sudaro 23,4 Eur (256,98 Eur X (0,05/100) x 180). Teismas taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanos už teismo sprendimu priteistą 283,42 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. kovo 1 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 37,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 59,53 proc. ieškinio reikalavimų).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 62–69) ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3897-1040/2018 dalyse dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ 216,93 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo bei 68,4 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas tinkamai neidentifikavo apeliantės prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Pažymėjo, jog neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apeliantės prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė.
9. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas, vadovaudamasis VKĮ 11 str. 8 d., netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 217,22 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 225,07 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 117,5 proc., per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. p. Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 117,5 proc. Apeliantė, teikdama ieškinį teismui, manė, jog nutraukus Sutartį, nėra tikslinga skaičiuoti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios išreikštos bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Apeliantė geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydama ne Sutartyje įtvirtintą 117,5 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet Sutartyje įvirtintą 80,29 proc. metinę palūkanų normą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad apeliantė geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 454 kalendorines dienas. Sutartyje įtvirtinta 117,5 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri yra beveik per pus mažesnė nei tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 str. 2 d. nurodytos normos, atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl ji teismo negalėjo būti mažinama. Be to, teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų ar netesybų atveju, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui.
10. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, kad apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas tenkintinas.
12. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis buvo priteistos mažesnės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4Finance“ ir atsakovas T. J. 2012 m. spalio 22 d. su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos 2012 m. spalio 31 d. priedą, kurių pagrindu atsakovui buvo suteiktas 750 Eur vartojimo kreditas dvidešimt keturių mėnesių terminui su 80,29 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 117,5 proc.) (e. b. l. 33–33, 34–40, 44–45, 46–52), o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti palūkanas, laikydamasis nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Byloje ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė – visą kredito sumą pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą, nėra. Atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė suteikto vartojimo kredito iki sutartyje nustatyto termino pabaigos negrąžino, bendros vartojimo kredito kainos nesumokėjo. Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisę perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei negrąžintą kreditą ir įvykdęs kitas savo pinigines prievoles ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas ieškovės reikalavimą dėl 216,93 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sumažindamas bylinėjimosi išlaidas nuo 63,4 Eur iki 37,67 Eur. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteistiną sumą, nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovui neįvykdžius prievolės, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. įgijo teisę į kompensuojamąsias palūkanas. Teismas sprendė, kad už 454 dienų laikotarpį apskaičiuota palūkanų suma yra neprotingai didelė, todėl ją mažino nuo 216,93 Eur sumos iki 23,4 Eur sumos.
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.). CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 str. 1 d. ir CK 6.213 str. 1 d. nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
17. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma 117,5 procentų. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas. Sutarties bendrųjų sąlygų (e. b. l. 34–40, 46–52) 7.1 p. nustatyta, kad atsakovui praleidus kredito ir (ar) palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos išreikštos bendra kredito kainos metine norma yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos dėl viso pradelsimo laiko pagal CK 6.874 str.1 d., VKĮ bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno (mokėjimo) palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą. Pažymėtina, jog tokios apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka kitų apeliacinių teismų formuojamai praktikai iš esmės analogiškose bylose (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-63-569/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-42-569/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-42-459/2019 ir kt.).
18. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito pelno palūkanų mažinimo, turi atsižvelgti į VKĮ 21 str. 1 d. nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016)
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršija VKĮ 21 str. (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Nagrinėjamu atveju Sutartyje įtvirtinta 117,5 proc. metinė palūkanų norma atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 str. 1 d. nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakove, nepažeidė VKĮ 21 str. nustatytų reikalavimų.
20. Ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas apskaičiavo, taikydama 80,29 proc. metinę palūkanų normą, kuri yra mažesnė nei Sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 117,5 proc. Taigi, ieškovė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas apskaičiavo už 454 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 5 metus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių sutartimi sulygtą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą bei nepagrįstai sumažino prašomų priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą iki 23,4 Eur.
21. Vartojimo kredito sutartimi ieškovė atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kitas sutartyje numatytas sumas. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Kitos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės, neatitinka vartotojų interesų, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti (CK 6.189 str. 1 d.)
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas bei nepagrįstai sprendė, kad jų dydis yra per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Apeliacinį skundą tenkinus, perskaičiuotinos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso patyrė 63,4 Eur bylinėjimosi išlaidų: 15 Eur žyminis mokestis bei 48,4 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą (e. b. l. 10, 13, 14). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškinį patenkinus visiškai, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1, 5 d.).
24. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (e. b. l. 71). Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. J. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 217,22 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 22 centų) kredito sumą, 42,8 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 80 centų) bendrą vartojimo kredito kainą (fiksuotas palūkanas), 216,93 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 93 centų) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,4 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.