Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkas A. V., skolininko sutuoktinė L. V. ir antstolis Darius Jonaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Sostinės kreditai“ pareiškimo dėl skolininko A. V. turto, kuris yra jo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine, dalies nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 1 ir 4 dalys, 667 straipsnio 2 dalis).

4. Pareiškimus kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų (pareiškimų) priėmimo dienos rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 straipsnio 2–3 dalys). Pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymo patenka į CPK 593 straipsnio taikymo apimtį, t. y. tokio prašymo nagrinėjimui taikytinos CPK 593 straipsnyje nustatytos taisyklės (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1092-803/2020, nutarties 19 punktą). Teismas nenustatė pagrindų bylą nagrinėti žodinio procese tvarka. Teismui pateikta reikalinga medžiaga iš antstolio Dariaus Jonaičio vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl esminės pareiškimui išnagrinėti faktinės aplinkybės gali būti nustatytos vadovaujantis į bylą pateiktais dokumentais. Pastebėtina ir tai, jog antstolis skolininkui 2024 m. kovo 21 d. Patvarkyme dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu sudarymo išaiškino, jog nesudarius susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis išieškotojui siūlys kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Aptarta aplinkybė, teismo vertinimu, reiškia, jog apie pradėtą procesą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje suinteresuoti asmenys (skolininkas A. V. bei skolininko sutuoktinė L. V.) žino.

5. Nustatyta, kad išieškotoja UAB „Sostinės kreditai“ antstoliui Dariui Jonaičiui priverstiniam vykdymui pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. birželio 19 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-5970-1196/2023 dėl 3 177,18 Eur piniginės prievolės (skolos) ir 143,71 palūkanų išieškojimo iš skolininko A. V.. Antstolis aptartą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdymui bei užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis, priėmęs sprendimą vykdyti:

5.1. nustatė, kad skolininkas 2019 m. liepos 17 d. sudarė santuoką su L. V.. Vedybų sutarčių registro 2024 m. balandžio 19 d. duomenimis sutarčių sudarytų skolininko vardu – nėra. Skolininko sutuoktinė gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas. Turto arešto aktu Nr. S-24-117-12186 antstolis areštavo ½ dalį darbo užmokesčio priklausančio skolininko sutuoktinei L. V.;

5.2. 2024 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-117-16737 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Kaip minėta antstolis 2024 m. kovo 21 d. Patvarkymu Nr. S-24-117-12189 skolininkui bei jo sutuoktinei pasiūlė per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas ir jo sutuoktinė į antstolio patvarkyme nurodytą siūlymą per nustatytus terminus nesureagavo.

6. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui <...> kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad vykdymo procese nustatant skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-215-684/2018, nutarties 27 punktas). CPK 667 straipsnyje įtvirtintas institutas iš esmės skirtas skolininko turto daliai bendrojoje nuosavybėje individualizuoti išieškojimo vykdymo tikslu (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1156-413/2021, nutarties 32 punktas).

7. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: i) įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; ii) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; iii) taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai). Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Nesant duomenų, jog kreditorių reikalavimams patenkinti pakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio (skolininko A. V.) nuosavybė, yra teisinis pagrindas svarstyti išieškojimo iš bendro turto sutuoktinio dalies galimybę.

8. CK 3.87 straipsnis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o aptartą bendrąją taisyklę paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

9. Teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai A. V. ir L. V. būtų nustatę kitokį, nei pagal įstatymus preziumuojamas, sutuoktiniams priklausančio turto teisinį režimą (CK 3.101–3.108 straipsniai). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. V. sutuoktinė gauna pajamas iš darbo teisinių santykių (nuo 2024 m. vasario 1 d. dirba (duomenys neskelbtini)), o kitų duomenų, kurie pagrįstų kitokį sutuoktinių turto teisinį režimą, nei preziumuojama aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, byloje nėra (tokių nenustatė ir teismas).

10. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

11. Apibendrinus aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, jog skolininko A. V. sutuoktinės L. V. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininko ir skolininko sutuoktinės) nuosavybė. Teismas sprendžia, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. V. darbo užmokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.