Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 140) straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis H. R. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir parodė, kad jokiais psichikos sutrikimais jis neserga, tačiau maždaug prieš penkerius metus yra gydytas (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jis pas jokius psichiatrus nesigydė, jokiais psichikos sutrikimais nesiskundžia, į įskaitas nėra įrašytas. Į priklausomybių ligų įskaitas nėra ir niekada nebuvo įrašytas. Su M. R. gyvena bendruose namuose, kurie įgyti santuokos metu. Žmona dar dirba, o jis pensininkas ir dar turi neįgalumą. Abu su žmona pykstasi gana dažnai. Visi pykčiai dėl buitinių dalykų. Tiek jis, tiek žmona kartais išgeria alkoholio. Su žmona jis negeria, geriau išgeria kur vienas. 2021-07-15 iš (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti atvažiavo dukra. Žino, kad buvo ketvirtadienis. Žino, kad savaitę prieš, sekmadienį, tarp jo ir žmonos buvo įvykęs konfliktas. Abu jau buvo atsigulę į lovas. Kai jis jau norėjo miegoti, žmona užsinorėjo sekso ir pradėjo jį žadinti. Jis nenorėjo ir abu apsipyko. Tada žmona jį labai negražiai išvadino ir įžeidinėjo. Jai liepė užsičiaupti, bet ji toliau jį visaip vadino. Jis nesusilaikė ir jai ranka trenkė į veidą. Žmona parkrito ant lovos. Tą patį vakarą ant jos veido nieko nematė, o kitą dieną matėsi mėlynė. Kad sudavė žmonai labai gailisi. Nuo šio įvykio jis žmonos vengia, net valgo atskirai. Jis gali gyventi namo antrame aukšte, o žmona pirmame. Prie jos tikrai daugiau nelys. Liepos 29 d. tarp jo ir žmonos jokio rimtesnio konflikto nebuvo. Jis tiesiog garsiai kalba, nes neprigirdi. Dukra galvojo, kad jis rėkia ant žmonos. Pažada prieš žmoną daugiau nesmurtauti, jos atsiprašys (b. l. 79-81).

Nukentėjusioji M. R. parodė, kad su vyru H. R. santuokoje gyvena 34 metus. Pastaruosius kelis metus vyras pasidarė piktas. Kelis kartus gydėsi (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą maždaug prieš ketverius metus. Vartoja psichotropinius vaistus (klonozapaną) ir su vaistais kartu vartoja alkoholį. Dažnai eina žvejoti, jei žvejyba nesiseka, grįžęs visą pyktį išlieja ant jos. 2021-07-29 anksti ryte vyras išėjo žvejoti. Grįžęs pavalgė ir vėl išėjo žvejoti. Apie 10.00 val. grįžęs iš žvejybos nusipirko butelį degtinės. Išgėrė kažkiek alkoholio ir išėjo į lauką. Apie 11.00 val. ji nukasė svogūnus ir buvo kieme prie garažo. Vyras atėjo ir pradėjo žodžiais kabinėtis, priekaištavo, kad ji neišplovė kibiro, kad į svečius atvažiavusi judviejų dukra sėdi, ,,ėda maistą“ ir panašiai. Ji vyrui pasakė nerėkti ir netrukdyti dukrai, nes ji dirba. Tada vyras priėjęs ją stumtelėjo rankomis. Tokiu veiksmu fizinio skausmo nesukėlė. Išgirdusi triukšmą į lauką išbėgo dukra G. R.. Tada vyras nurimo. Dieną H. R. vėl buvo išėjęs žvejoti, o grįžęs vakare vėl pradėjo žodžiais kabinėtis. Visur vaikščiojo iš paskos ir vis kartojo, kad ji tinginė, kad nesitvarko, mojavo kumščiais, bet nesudavė. Dukra, neapsikentusi tokio tėvo elgesio, iškvietė policijos pareigūnus. Anksčiau smurto atvejų jų šeimoje nėra užfiksuota. Ji tiesiog policijos pareigūnų nekviesdavo, nors vyras ne kartą yra ,,pakėlęs ranką“. Ji nori pateikti faktą ir paprašyti H. R. nubausti dėl netinkamo jo elgesio 2021-07-11 dieną, kai H. R. prieš ją smurtavo ir ją sumušė. Tą dieną H. R. nuo pat ryto žodžiais kabinėjosi, priekaištavo dėl tvarkos, dėl kitų buities reikalų. Vakare ji buvo nuėjusi pamiegoti ir atsigulė svetainėje ant lovos. Apie 20.00 val. H. R. atėjo į svetainę prie lovos. Tuo metu ji dar nebuvo užmigusi. H. R. puolė prie lovos ir užsimojo ranka suduoti, bet nesudavė. Ji šoko iš lovos, atsistojo ir ranka atstūmė H. R. nuo savęs. Tada jis nieko nesakęs rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą, į dešinės pusės smilkinį. Nuo smūgio ji pargriuvo ant sofos kietosios medinės dalies ir griūdama labai susimušė kairę krūtį. Nuo vyro smūgio į smilkinį labai skaudėjo veidą, atsirado didžiausia kraujosruva. Kraujosruva atsirado ir ant krūties. Veidą ir krūtį skaudėjo visą savaitę. Sudavęs smūgį H. R. nuėjo toliau vartoti alkoholį. Dėl sumušimo ji į medikus nesikreipė, tiesiog kentė skausmą. Ji dirbanti, bet nedarbingumo neėmė, ėjo į darbą. Apie tai, kad vyras ją sumušė, niekam nesakė. Į nieką nesikreipė, nes buvo gėda dėl tokio vyro elgesio. 2021-07-15 apie 18.15 val. pas juos atvyko dukra G. Dukra pamatė sumuštą jos veidą, veidą nufotografavo. Dukros prašė, kad ji į policiją nesikreiptų. Vėliau dukra, matydama tėvo netinkamą elgesį, neapsikentė ir 2021-07-29 iškvietė policijos pareigūnus. Tą pačią dieną M. R. buvo apžiūrėta medikų. (b. l. 1, 19-21, 23).

Liudytoja G. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir 2021-07-15 pavakary atvyko pas tėvus M. ir H. R., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Atvykusi pamatė, kad mamos veido dešinė pusė mėlyna. Paklausus, kas atsitiko, mama atsakė, kad 2021-07-11 vakare ją sumušė tėvas H. R.. Mama paaiškino, kad apie 20.00 val. jau ėjo miegoti į svetainę, o prie lovos atėjo tėvas. Kiek suprato iš mamos pasakojimo, tėvas jai priekaištavo dėl asmeninių tarpusavio santykių, o po to jai ar gulinčiai, ar tai stovinčiai smogė į veidą. Kaip mama paaiškino, nuo tėvo smūgio jai skaudėjo veidą ir atsirado didžiulė kraujosruva. Ji nufotografavo mamos veidą. Jis buvo mėlynas. Kai mama persirenginėjo matė, kad yra mėlyna jos kairė krūtis. Kokiu būdu mėlynė atsirado ant krūties mama neaiškino. Ji sakė mamai, kad reikia kviesti policijos pareigūnus, bet mama sakė, kad pati eis į policiją ir parašys pareiškimą. Kad tėvai nesutaria, ji žino jau seniai, nes dar gyvenant tėvų namuose tėvas prie mamos nuolat kabinėdavosi žodžiais, yra ją mušęs. Mama paaiškino policijos pareigūnams, kad ją tėvas sumušė 2021-07-18, bet iš tiesų ji suklydo. Ją tėvas sumušė sekmadienį, bet prieš savaitę, t. y. 2021-07-11. Jai 2021-07-15 atvykus į tėvų namus mamos veidas jau buvo mėlynas ir mama pasakojo, kad tėvas ją mušė sekmadienį (b. l. 52-54 ).

Liudytoja G. R. pateikė į bylą 2021-07-15 darytą nukentėjusiosios M. R. nuotrauką (b. l. 56-57, 59).

2021-07-29 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad M. R. apžiūros metu nustatyta dešinio paakio hematoma, kairės krūties hematoma. Preliminari diagnozė – akies voko ir periokulinės srities sumušimas (b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog H. R. byloje nustatytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei M. R.. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis pripažino, kad byloje nustatytu laiku po žodinio konflikto su sutuoktine jis ranka trenkė jai į veidą, sutuoktinė parkrito ant lovos. Tokie kaltinamojo parodymai sutampa su nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais, juos patvirtina kiti byloje esantys surinkti įrodymai – byloje pateikta fotonuotrauka, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad H. R., suduodamas smūgį į veidą sutuoktinei, nuo kurio ji krisdama krūtine trenkėsi į lovos medinę dalį, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis H. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme, tik prašė neskirti 500 Eur įmokos, nes yra pensininkas ir turi neįgalumą (b. l. 86-90). Nukentėjusiajai taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 91-92).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę H. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. H. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai, veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka (b. l. 60-62). 2016 m. buvo įrašytas į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą (b. l. 66). Kaltinamasis nedirba, yra pensinio amžiaus. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Jos dydis nustatomas atsižvelgiant į aptartų bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių visumą bei tai, kad kaltinamasis sutinka su jam prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis H. R. kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad H. R. anksčiau neteistam, intensyvios priežiūros taikymas būtų per griežta, neproporcinga jo asmenybei poveikio priemonė.

BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir H. R. asmenybę, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. R. vietoj intensyvios priežiūros paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholinius gėrimus).

BK 48 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateiktas civilinis ieškinys ir manydamas, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė taip pat darys teigiamą įtaką H. R. elgesiui ateityje, jam skiria BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį, atsižvelgiant į H. R. pensinį amžių, nustatant lygų šiame straipsnyje numatytam minimumui (5 MGL dydžio).

Taip pat, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, neatsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį, smurtinį H. R. elgesį šeimoje, teismas mano, kad H. R. būtina skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatas, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

VI. Kiti klausimai

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2021-07-30 nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-85).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

H. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams;

- įpareigoti neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per laisvės apribojimo laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti H. R. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2021-07-30 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.