Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1.2005-02-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 213 str. 1 d. 232¹ str. 3 d., 260 str. 1 d. 312 str. 2 d. (1961 LR BK redakcijos šešių metų laisvės atėmimo bausme. 2006-01-25 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas. Galutinė bausmė šeši metai laisvės atėmimo. 2006-11-24 lygtinai prieš 2 metus ir 6 mėnesius ir 20 dienų paleistas iš pataisos namų. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 138 str. 2 d., 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D., 2014-05-11 apie 4.00 val. viešoje vietoje, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė ranka 1 kartą klubo lankytojui J. Ž. į kairį petį bei sugriebęs rankomis už ausų nuvertė jį ant grindų sukeldamas J. Ž. fizinį skausmą. Po to, klubo administratoriui A. B. bandant E. D. nuraminti, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą A. B. į nosį, padarydamas A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu, kraujosruvomis ir nubrozdinimais veide, kraujosruvomis dešinio peties srityje, juosmens dešinėje pusėje, žastuose ir kairiame dilbyje. Po to, E. D. išvedant iš naktinio klubo, jis keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino aplinkiniams susidorojimu, sakydamas, ar jie žino, su kuo prasidėjo, kad jiems bus blogai, o išvesdintas iš naktinio klubo patalpų, spardė kojomis klubo duris. Šiais veiksmais E. D. pažeidė viešąją tvarką, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. B. sveikatą

Apklaustas teisme liudytojas A. Š. patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas paaiškino, kad 2014-05-11 apie 4.00 val. dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“ ir matė, kaip į klubą su mergina atėjęs E. D. ėmė konfliktuoti su K. K.. Būtent E. D. priėjo prie K. K., kuris stovėjo prie baro. Jų pokalbio jis negirdėjo, tačiau suprato, kad K. K. pokalbis nepatinka, todėl kelis kartus buvo prie jų priėjęs paklausti, ar viskas gerai. Tuo metu E. D. ir K. K. atsakė, kad viskas gerai. Netrukus K. K. išėjo iš klubo, nes matyt nenorėjo veltis į konfliktą. K. K. išėjus, E. D. liko stovėti prie baro. Netrukus jis pradėjo bendrauti su J. Ž.. Juos stebėdamas suprato, kad jie konfliktuoja, todėl jis ir A. B. kelis kartus buvo prie jų priėję ir juos ramino. Po kurio laiko pamatė, kad A. B. susikibo su E. D.. J. Ž. tuo metu nematė. Jis padėjo A. B. atitraukti nuo jo E. D., kartu išstūmė E. D. pro klubo duris, į gatvę ir užrakino duris. E. D. spardė įėjimo į klubą duris, norėdamas įeiti. Pamatė, kad A. B. veidas sužalotas, paspaudė apsaugos pultą. Liudytojas papildė, kad E. D. nuo konflikto pradžios grasino tiek jam, tiek A. B., šaukė necenzūrinius žodžius, vizualiai matėsi, kad E. D. neblaivus.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. atsiranda asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis baudžiamojo kodekso straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis baudžiamojo kodekso straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, leidžia teismui padaryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis E. D. viešoje vietoje, naktiniame klube, tyčia, iš chuliganiškų paskatų sudavė J. Ž., sugriebė jį už ausų ir numetė ant grindų, taip sukeldamas J. Ž. fizinį skausimą, bei sumušė A. B., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina teisme apklaustų nukentėjusiųjų J. Ž., A. B., liudytojų J. B., A. Š., D. B., parodymai, specialisto išvados duomenys, patvirtinantys A. B. padarytus kūno sužalojimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad pirminiuose parodymuose J. Ž. ir A. B. pakankamai detaliai įvardino E. D. veiksmus. A. B. nurodė, kad E. D. konfliktavo su J. Ž., sudavė jam kumščiu į veidą, elgėsi agresyviai, grasino susidorojimu, išmestas iš naktinio klubo spardė įėjimo duris. J. Ž. teigė, kad prie jo priėjęs nepažįstamas vyras, kaip buvo nustatyta - tai E. D., sudavė jam per petį, todėl jis nukrito ant žemės. Į teismo medikus nesikreipė, tačiau juto fizinį skausmą. E. D. atlyginus nukentėjusiesiems padarytą žalą ir bylą perdavus į teisumą, teismo posėdžio metu, nukentėjusieji pradėjo neigti ir skirtingai traktuoti tam tikras bylos faktines aplinkybes, kurias jie nurodė apklausiami ikiteisminio tyrimo metu. Nors apklausiamas teismo posėdžio metu J. Ž. ir neigė, jog E. D. jį sugriebė už ausų ir numetė nuo baro kėdės, tačiau teisme apklaustas įvykio liudytojas J. B. patvirtino, kad matė, kaip E. D. sugriebė J. Ž. už ausų ir nusviedė nuo baro kėdės (minėtą E. D. veiksmą J. Ž. atžvilgiu liudytojas netgi vaizdingai apibūdino, kad „J. Ž. E. D. buvo ant žemės nusviestas kaip paukštelis“). Minėti teisme apklausto liudytojo J. B. parodymai taip pat paneigia ir E. D. teiginius, kad prie J. Ž. ausų jis iš viso nebuvo prisilietęs. Be to, E. D. viešoje vietoje, naktiniame klube, matant kitiems naktinio klubo lankytojams ir darbuotojams sudavė smūgį į veidą klubo darbuotojui, nukentėjusiajam A. B.. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklausti įvykio liudytojai – A. Š., D. B..

Vienas iš BK 284 straipsnio 1 dalies būtinų sudėties požymių, kaip jau ir minėta, yra padariniai, t. y. šiuo atveju visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. D. atliko nevienkartinius, gana ilgą laiką besitęsusius veiksmus (būdamas viešoje vietoje, naktiniame klube, kuriame buvo tiek kiti lankytojai, tiek ir klubo darbuotojai, jis sukėlė konfliktą, panaudojo fizinį smurtą dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, prašomas palikti naktinį klubą, to nepadarė, dėl ko iš naktinio klubo buvo išvestas prievarta klubo administratorių, išsakė pastariesiems grasinančio pobūdžio teiginius, garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, vėliau spardė įėjimo į naktinio klubo duris). Atlikdamas tokius veiksmus E. D. trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdamas kitų asmenų interesus – atsipalaiduoti ir praleisti laiką naktiniame klube, dėl tokių E. D. veiksmų, nors ir nebuvo nutraukta naktinio klubo veikla, tačiau naktiniame klube, kaip nurodė teisme apklaustas liudytojas D. B., kilo panika, kas yra natūralu, kai žmonių pasilinksminimo ir atsipalaidavimo vietoje įvyksta konfliktas, pasibaigęs muštynėmis.

Kaip minėta viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų. Teismų praktikoje, analizuojant minėtus alternatyvius požymius, laikomasi pozicijos, jog įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Kasacinė instancija ne kartą pasisakė, kad įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009). Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, E. D. veiksmus, kuomet jis nemandagiai kibo prie klubo lankytojų, naudojo jų atžvilgiu fizinį smurtą, išvedamas iš klubo vartojo necenzūrinius žodžius, girdint kitiems asmenis, pagrįstai laikytina akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu. Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010)E. D., išvedamas iš klubo, taip pat išreiškė ir grasinimus („jums bus pyzda, ar žinote kas aš toks“) bei elgėsi vandališkai (spardė naktinio klubo duris), todėl akivaizdu, jog E. D. veika (vertinant jo veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes), pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Be to, iš jau aptartų byloje esančių įrodymų nustatyta ir tai, kad nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, kumščiu suduota į galvos sritį, nukentėjusiajam sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, kad E. D. fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo, dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokios objektyvios priežasties (pagrįstų asmeninių motyvų ir pan.), todėl E. D. veiksmai nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje - sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, kai kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali sutaptis dviejų nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamojo kodekso 284 str. 1 dalyje ir 138 str. 2 dalyje. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009.

Pažymėtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje yra duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji J. Ž. ir A. B. susitaikė su E. D. ir prašė nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą. Ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras, gavęs šiuos nukentėjusiųjų pareiškimus dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau prokuroro prašymas nebuvo patenkintas. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo advokatas pakartotinai prašė teismo E. D. atžvilgiu taikyti baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas, nes nukentėjusieji E. D. neturi pretenzijų, jam atleido ir su juo susitaikė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius klausimą, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad E. D. nepripažino savo kaltės, jog pažeidė viešąją tvarką bei tyčia panaudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą. Kaltinamasis teigė, kad A. B. sužalojo netyčia, o prie J. Ž. iš viso neprisilietė. Nepripažindamas savo kaltės, kaltinamasis E. D. neįvykdė baudžiamojo kodekso 38 str.1 d. 1 p. reikalavimo ir neleidžia teismui svarstyti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kita vertus, nors E. D. atžvilgiu teistumas yra išnykęs, tačiau įvertinus jo asmenybę, tai, kad jis įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos įžūliai, viešoje vietoje smogiant nukentėjusiajam A. B. į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį – galvą, be to, smūgis buvo pakankamai stiprus, nes nuo smūgio nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, pirmos instancijos teismas įsitikinęs, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad E. D. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl šiuo atveju nėra ir baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. 4 d. numatytos sąlygos.

Skirdamas E. D. bausmes teismas atsižvelgia į baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d., nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

E. D. anksčiau teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, įvykdė tyčines nesunkią ir apysunkę nusikalstamas veikas. Kaltinamasis šiuo metu dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. Kaltinamajame akte prokuroras nurodė, dvi E. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pirma, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, o antra, kad savo noru atlygino padarytą žalą. Tai, kad E. D. nusikalstamas veikas padarė neblaivus prokuroro vertinimu laikytina jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Teismas sutinka, kad žalos atlyginimas nukentėjusiesiems J. Ž. ir A. B. turi būti pripažįstama E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau teismas nesutinka su prokuroro pozicija, jog kaltinamojo atsakomybę lengvina jo kaltės pripažinimas ir nuoširdaus gailėjimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis nepripažino, kad savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir įvykdė baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatytą veiką bei nepripažino, kad tyčia J. Ž. sukėlė fizinį skausmą bei tyčia sumušė nukentėjusįjį A. B. ir jam sukėlė nesunkų kūno sužalojimą. Tokiu būdu teismas negali pripažinti, kad yra baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir, kad ji galėtų būti taikytina E. D. atžvilgiu.

E. D. teisme parodė, kad klube vartojo alkoholį, buvo lengvai apsvaigęs, tačiau save kontroliavo. Liudytojas A. Š. teisme pareiškė, kad vizualiai buvo matyti, kad E. D. buvo apsvaigęs. Nesant byloje objektyvių rašytinių įrodymų (alkotesterio parodymų), teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu E. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl teismas nepripažįsta E. D. atsakomybe sunkinčios aplinkybės, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat ją šalina iš E. D. pateikto kaltinimo, nes tai nenumatyta jam inkriminuotų nusikalstamų veikų dispozicijose.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismo nuomone E. D. baustinas baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d. sankcijose numatytomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau jo atžvilgiu taikytinos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatos. Teismo įsitikinimu kaltinamasis ir jo elgesys tam tikrą laiką turi būti stebimi ir kontroliuojami probacijos tarnybos pareigūnų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d., 310 str. teismas:

nusprendė:

E. D., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir E. D. nubausti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. E. D. 1 (vienerių) metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti E. D. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Taikyti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti E. D. sumokėti 15 MGL sumą į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.