- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-1295-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07193-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Advokatai
- Valda Grigonytė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. G. atstovės advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 29 d. apie 15.20 val. Kaune, Taikos pr. ties namu Nr. 68, važiuodamas automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nerodydamas posūkio signalo persirikiavo iš pirmos eismo juostos į trečiąją, taip privertęs kitą eismo dalyvį staiga keisti judėjimo kryptį bei greitį, taip sukeldamas pavojingą situaciją. Važiuodamas Taikos pr. – Kovo 11-osios g. žiedinėje sankryžoje iš šalutinio kelio nepraleido pirmumo teisę turinčio automobilio. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Transporto priemonė nedrausta privalomuoju draudimu. Tuo R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 82.2, 16, 226 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu R. G. pripažino padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 123 straipsnio 5 d. ir skyrė: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje – 430 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje – 8 Eur baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje – 25 Eur baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutine administracine nuobauda paskirta 430 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skunde R. G. atstovė advokatė Valda Grigonytė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir perkvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 124² str. 2 d. į ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad staigaus persirikiavimo priežastis buvo ta, kad važiuodamas jis nepastebėjo, kad pirmoje juostoje stovi automobiliai, todėl tam, kad išvengtų avarinės situacijos, staigiai persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, o tada, netrukdydamas nei vienai transporto priemonei, persirikiavo į trečią eismo juostą. R. G. pripažįsta, kad netyčia galėjo priversti kitą eismo dalyvį staiga keisti judėjimo kryptį bei greitį, taip sukeldamas pavojingą situaciją, tačiau tai nebuvo iš chuliganiškų paskatų. Nurodo, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį įjuos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. R. G. veiksmai be jokios tyčios neturėtų būti pagrindas patraukti R. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Byloje nėra įrodymų, kad R. G. tokiu savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą tai yra savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija. R. G. pripažįsta visus atliktus KET pažeidimus, tačiau kategoriškai nesutinka dėl chuliganiškų paskatų buvimo, kadangi jis pradėjo lenkimo manevrą dėl skubėjimo, tačiau tolesnius pažeidimus atliko siekdamas išvengti didesnės žalos nei ji būtų kilus neįvykdžius KET pažeidimų. Apeliaciniame skunde manoma, kad pirmos instancijos teismas aukščiau paminėtų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė bei iš esmės netyrė asmens kaltės ir chuliganiškų paskatų dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
Motyvuojamoji dalis
R. G. atstovės advokatės Valdos Grigonytės apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas iš esmės netyrė asmens kaltės ir chuliganiškų paskatų dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, todėl prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir perkvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Dėl kitų administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto, ginčo nėra.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino R. G. padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Pažymima, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
R. G. chuliganišką vairavimą apibūdina tai, kad jis Taikos pr. ties namu Nr. 68, važiuodamas automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nerodydamas posūkio signalo persirikiavo iš pirmos eismo juostos į trečiąją, taip privertęs kitą eismo dalyvį staiga keisti judėjimo kryptį bei greitį, taip sukeldamas pavojingą situaciją. Važiuodamas Taikos pr. – Kovo 11-osios g. žiedinėje sankryžoje iš šalutinio kelio nepraleido pirmumo teisę turinčio automobilio.
Nors R. G. teigia, jog lenkimo manevrą atliko dėl skubėjimo, o tolesnius pažeidimus atliko siekdamas išvengti didesnės žalos, tačiau aukštesnysis teismas vertina, jog šiuos veiksmus jis atliko ne dėl eismo būtinumo, o dėl chuliganiškų paskatų. Visa tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Liudytojas D. K. parodė, kad jis važiavo tarnybiniu automobiliu tarnybiniais reikalais. Į trečia eismo juosta iš pirmos juostos dideliu greičiu staigiai rikiavosi automobilis „Audi A3“, sukėlė avarinę situaciją, reikėjo staigiai stabdyti. Vairuotojo persirikiavimas buvo staigus, pavojingas, chuliganiškas, nerodant posūkio signalo, dėl to ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams sukėlė avarinę situaciją, kitas automobilis sustojo visiškai, nes negalėjo pravažiuoti. Toliau automobilis važiuodamas Taikos pr., įvažinėdamas į žiedinę sankryžą su V. Krėvės pr. sankirta, nepraleido vieno automobilio. Automobilis važiavo labai dideliu greičiu. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. P.. Ji parodė, kad važiavo su kolega darbo reikalais. Taikos pr. juoda „Audi A3“ prieš juos rikiavosi iš pirmos juostos į trečią, be jokių posūkių, greitai važiavo, chuliganiškai. Po to prie žiedo jis turėjo praleisti važiuojančias mašinas, net nepraleido, užkišo automobilio „Mercedes“ vairuotojui. Su kolega pasivijo, paprašė sustoti. Kolega išlipo, nuėjo prie vairuotojo, paprašę dokumentų, kurių jis neturėjo. Buvo iškviesta patrulių grupė. Aukštesnysis teismas pažymi, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir sutampantys tapusavyje. Byloje nėra nustatyta duomenų dėl liudytojų suinteresuotumo, todėl jų parodymai laikomi patikimais. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, jog tokiu savo elgesiu R. G. norėjo pabrėžti Kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, atsargumo, saugumo bei pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, todėl jis pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. G. veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų paskatų, tačiau pripažįstama, kad R. G. staigiai persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, o tada į trečia. Taip pat pripažįstama, kad netyčia galėjo priversti kitą eismo dalyvį staiga keisti judėjimo kryptį bei greitį. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog R. G. KET pažeidimus darė dėl neatsargumo, kadangi apeliaciniame skunde nurodyta, kad R. G. taip vairavo, neva siekdamas išvengti didesnės žalos, nei ji būtų kilusi neįvykdžius KET pažeidimų. Be to, aukščiau išnalizuoti liudytojų parodymai paneigia apeliacinio skunde nurodytą versiją, kad R. G. veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju R. G. veiksmai rodo akivaizdų eismo dalyvių negerbimą ir KET ignoravimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. G. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę. Teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino tai, kad R. G. ne kartą baustas už KET pažeidimus, kitus administracinius teisės pažeidimus, teistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinanti aplinkybė ta, kad per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda. Taigi teismas pagrįstai skyrė baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, šį terminą nustatant artimą sankcijos vidurkiui, bei šią nuobaudą subendrino sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose ir paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 430 Eur (keturių šimtų trisdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. G. atstovės advokatės Valdos Grigonytės apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.