Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nuketėjusiosioms-civilinėms ieškovėms priteistos žalos mokėjimo išdėstymo dalimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę, subendrintą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo ir 73 MGL baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus.

Civilinės ieškovės A. U. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir jos naudai priteista iš R. T. 1 256 Eur turtinė žala atlyginti. Taip pat civilinės ieškovės V. V. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir jos naudai priteista iš R. T. 2 373 Eur turtinei žalai atlyginti.

R. T. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6 321 Eur), uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, kuris paliktas galioti iki šio teismo nuosprendžio dalies, kuria A. U. ir V. V. naudai priteisti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.

Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. T. prašymas dėl priteistos žalos mokėjimo išdėstymo dalimis. Daugiau aplinkybių prašyme nenurodyta.

Teismo posėdžio metu R. T. nurodė, kad dabar jau registruojasi Užimtumo tarnyboje, nedirba, gyvena vienas, vaikai suaugę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (113 straipsnyje nustatyta, kad kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, todėl prašymas dėl civilinio ieškinio vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškinant šią nuostatą Lietuvos teismų praktikos yra išaiškinta, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas.

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-594/2006, 3K-7-61/2011).

Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Taigi, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nuteistasis R. T. savo prašymą iš esmės grindžia savo turtine padėtimi. Vertinant nuteistojo turtinę padėtį iš išrašo iš socialinio draudimo fondo duomenų bazės apie nuteistojo darbinę veiklą matyti, kad jis ilgą laiką niekur nedirba. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra nevedęs, išlaikytinių neturi, savo vardu registruoto kilnojamojo turto taip pat neturi. Tačiau R. T. turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant naudojimosi teisę iki šio teismo nuosprendžio dalies, kuria A. U. ir V. V. naudai priteisti civiliniai ieškiniai, įvykdymo.

Taigi nors nuteistasis neturi pajamų ir kito turto, tačiau turi nekilnojamąjį turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas civiliniams ieškiniams sumokėti. Pažymėtina ir tai, kad R. T. nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, dėl kurių jis negalėtų dirbti ar jo galimybės susirasti darbą būtų apsunkintos. Kitaip tariant, R. T. yra sveikas ir jo galimybės įsidarbinti nėra apribotos, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje, jam pradėjus dirbti, jo turtinė padėtis pagerės ir jis galės atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą.

Darytina išvada, kad nors šiuo metu R. T. dabartinė finansinė padėtis, leidžianti įvykdyti visą sprendimą iš karto, yra ribota, tačiau ji nėra tokia bloga, kuri sąlygotų būtinybę atidėti ar išdėstyti nuosprendžio dalį, susijusią su civilinio ieškinio vykdymu, kadangi, kaip minėta, yra didelė tikimybė, jog ji pagarės vos tik R. T. susiras darbą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl žalos mokėjimo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas ne tik su skolininko (nuteistojo), bet ir su kreditoriaus (nukentėjusiojo) interesais. Pažymėtina, kad nuosprendis įsiteisėjo prieš daugiau nei 1,5 metų, tai yra 2020 m. gruodžio 15 d., tačiau R. T. per visą šį laikotarpį nesistengė įsidarbinti ir atlyginti civilinėms ieškovėms bent dalį priteistos žalos, todėl šiuose R. T. veiksmuose galima įžvelgti ir piktybiškumą, susijusį su žalos atlyginimu. Pažymėtina, kad būtent dėl R. T. veiksmų nukentėjusios ir patyrė žalą, o padaręs nusikaltimą asmuo negali tikėtis gyventi taip pat patogiai, kaip gyveno iki nusikaltimo padarymo, kadangi jo patiriami nepatogumai yra jo paties veiksmų pasekmė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistojo interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad nebuvo nustatytos aplinkybės, leidžiančios priteistos žalos mokėjimus išdėstyti dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso 361 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

R. T. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.