Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovams V. S. ir K. S. dėl išlaikymo tėvui iš pilnamečių vaikų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: priteisti iš atsakovų V. S. ir K. S. po 130,00 Eur išlaikymą ieškovui L. S., mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki L. S. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka. .

1.1. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai V. S. ir K. S. yra mano pilnamečiai vaikai. Su vaikų motina M. S. santuoka yra nutraukta. Ieškovas yra senatvės pensininkas jam neterminuotai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, ieškovas yra neįgalus, jam reikalinga parama. Ieškovas neturi jokio turto, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Ieškovas gauna 276,68 Eur senatvės pensiją, kurios neužtenka net minimaliausiems ieškovo poreikiams patenkinti. Ieškovas smarkiai ligotas, jį vargina stuburo, kojų skausmas, blogėja regėjimas, vargina dusulys ir kosulys. Yra diagnozuotos tokios ligos: išeminė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas, lėtinis prieširdžių virpėjimas, stazinis širdies nepakankamumas, mišri hiperlipidemija, hipertenzinė širdies liga, su širdies nepakankamumu, lėtinis obstrukcinis bronchitas, pirminė atviro lauko glaukoma, stuburo osteochondrozė, lėtinis skausmas, apatinės nugaros dalies skausmas. Ieškovo ligoms gydyti reikia vartoti daug vaistų. Ieškovo poreikius per mėnesį sudaro: vaistams – 50–100 Eur; būsto nuoma – 70,00 Eur; būsto komunalinės išlaidos apie – 100,00 Eur per mėnesį; maistas – 120,00 Eur; rūbai, apavas – 50,00 Eur per mėnesį, kitos išlaidos (skalbimo milteliai, higienos priemonės) – apie 50,00 Eur per mėnesį; kitos nenumatytos išlaidos – apie 50,00 Eur per mėnesį; reikalinga protezuoti dantis – apytikslė suma – 500,00 Eur. Viso per mėnesį reikalinga apie 540,00 Eur suma. Ieškovas gauna 276,68 Eur per mėnesį, taigi atsakovai turėtų prisidėti prie ieškovo išlaikymo lygiomis dalimis bent po 130,00 Eur per mėnesį. Vaikais, net ir būdamas išsituokęs, rūpinosi ir juos auklėjo pagal galimybes. Mokėjo priteistą išlaikymą. Net ieškovui ir neturint darbo, vaikų išlaikymui buvo išskaičiuojama iš ieškovo neįgalumo. Vežiojo vaikus vasaros atostogų į pajūrį, vežiojo į Druskininkus, prie ežerų, žiemos metu vedė į teatrą. Savo tėvo pareigą užauginti vaikus, kad jie būtų pilnateisiai visuomenės nariai ieškovas įvykdė. Šiuo metu ieškovui negalint savimi pilnai pasirūpinti, neturint sveikatos, vaikai turėtų pasirūpinti ieškovu, tačiau to nedaro.

1.2. Ieškovas teismo posėdžių metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad neturi kur gyventi. Santuoka su atsakovų motina nutraukė tarybiniais laikais. Atsakovams tuo metu buvo 2 ir 7 metai. Nurodė, jog po santuokos nutraukimo prisidėjo prie vaikų auklėjimo, visur vežiojo. Iš bendrų namų išėjo 1994 metais, kuomet 13 metų buvo V., 8 metai K. Nuo 2003 m. ieškovas jau turėjo širdies stimuliatorių, negalėjo daug dirbti, neturėjo iš ko išlaikyti vaikų, ieškovui pačiam reikėjo pagalbos. Išlaidos sudaro apie 500,00 Eur, pajamos 350,00 Eur pensija. Iš kiekvieno atsakovo prašo po 130,00 Eur išlaikymo. Didžiąją dalį išlaidų sudaro vaistai. Gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą moka 70,00 Eur. Vaikus veždavo prie jūros kiekvieną vasarą keturis metus iš eilės, į pirtis, baseiną, žiemą į teatrą, į zoologijos sodą. Per paskutinius 5-6 metus, padėdavo K. Nuo 1994 metų V. matė vieną kartą. K. paskutinį kartą matė prieš du metus.

1.3. Ieškovo atstovė, advokatė V. L., baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog ieškovas yra senatvės pensininkas, jam neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis, yra neįgalus, jam yra reikalinga parama. Ieškovui nustatytas didelis ir platus spektras sunkių lėtinių ligų, kuriomis ieškovas serga. Akivaizdu, jog šios ligos reikalauja didesnių išlaidų vaistams, tiek apriboja galimybes pačiam ieškovui papildomai sau padėti. Taip pat, yra reikalinga tiek kojos sąnarių operacija, laukia eilėje akių operacija, yra reikalinga ir odontologų pagalba. Ieškovo turtinė padėtis yra tokia, kad ieškovas jokio turto realiai neturi, gyvena nuomojamame bendrabučio tipo kambaryje, penktame aukšte, kur dėl savo sveikatos būklės jam yra realiai sunku ir maistą užsinešti ir užlipti sudėtinga. Vienintelės pajamos yra senatvės pajamos, kurios sudaro apie 350,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog dėl ieškovo sveikatos būklės ir dėl turtinės padėties, ieškovo poreikis sudaro apie 540,00 Eur per mėnesį, atsakovai turintys pareigą išlaikyti paramos reikalingą tėvą, privalo juo pasirūpinti bent minimaliai. Žinoma, kad visų poreikių dydį realiai neįmanoma surinkti, todėl reikalauti pilnai pagrįsti išlaikymo dydį yra neracionalu, todėl ieškinyje nurodyti poreikiai yra laikyti įrodytais. Kas pasisakytina apie pačio ieškovo pareigą atsakovams kol jie buvo nepilnamečiai, atsakovas savo pareigas įvykdė. Iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, šiai dienai nėra jokio išlaikymo įsiskolinimo. Jei ieškovas būtų nemokėjęs jokio išlaikymo, toliau būtų išieškomas išlaikymo įsiskolinimas. Tokių duomenų nėra, vadinasi ieškovas pareigą materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvykdė ir įvykdė, ją net tokiu metu, kai ieškovui buvo paskirta neįgalumo pensija. Ieškovas paaiškino, jog po širdies stimuliatoriaus įdėjimo, iš neįgalumo pensijos buvo išskaičiuojamas išlaikymas. Todėl laikytina, jog ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė išlaikymo pareigą. Ieškovo galimybė bendrauti su vaikais ir paruošti juos tolimesniam gyvenimui, buvo vykdoma kol objektyviai buvo galima tą daryti, t. y. tol kol pas atsakovų mamą neapsigyveno jos draugas. Objektyviai važiuoti ir rūpintis kitokiu būdu, kai jau yra susiformavusi kita šeima, kiekvienam būtų sudėtinga. Liudytoja S. parodė, jog gautus išlaikymo pinigus ji panaudojo vaikų išlaikymui, todėl nepagrįsti atsakovų paaiškinimai, jog ieškovas neišlaikė jų.

II. Atsikirtimai į ieškinį

2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo teiginiais nesutinka. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovų motina susituokė (duomenys neskelbtini) metais, tačiau po kelių bendro gyvenimo metų ji buvo nutraukta, po to vėl sudaryta, o susilaukus dviejų sūnų, santuoka vėl buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėta civilinė byla ir priimtas sprendimas pagal atsakovų motinos M. S. ieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo. Atsakovų motina prašė teismo nutraukti santuoką, nes ieškovas gėrė, ją mušdavo, naudojo smurtą vaiko, t. y. atsakovo motinos, atžvilgiu, buvo neištikimas, neišlaikė nei atsakovų, nei jų motinos, visus pinigus išleisdavo alkoholiui. Ieškovas tokį pareikštą ieškinį pripažino ir taikytis su atsakovų motina atsisakė. Teismas sprendime nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, jo piktnaudžiavimo ir santuokinės neištikimybės.

2.1. Ieškovas po skyrybų dar kurį laiką gyveno bendruose namuose su atsakovais ir jų motina, skirtinguose kambariuose, tačiau iš esmės jokios šeimos, normalių santykių tarp ieškovo ir atsakovo, rūpinimosi atsakovais jau nebebuvo. Neilgai trukus (galimai 1992-1994 metais), ieškovas paliko namus. Atsakovui V. S. tuomet buvo (duomenys neskelbtini) metų, o Atsakovui K. S. tuomet buvo (duomenys neskelbtini) metai, jis Ieškovo iš to gyvenimo tarpsnio beveik neatsimena. Išsikėlęs ieškovas visiškai dingo iš atsakovų gyvenimo, jais nesirūpino ir nepadėjo.

2.2. Atsakovas K. S. ieškovą iš savo vaikystės pamena tik epizodiškai, iki kol pradėjo eiti į pirmą klasę, tuo tarpu Atsakovas V. S. Ieškovą prisimena geriantį ir smurtaujantį tiek prieš jį, tiek ir prieš mamą. Nuo tada, kai ieškovas išėjo iš namų, atsakovai su ieškovu visiškai nebendravo, nebuvo jokio ryšio, jokių susitikimų. Ieškovo teiginiai, kad jis atsakovais rūpinosi, juos auklėjo, veždavo vasaros atostogų į pajūrį, į Druskininkus, prie ežerų, į teatrą nėra visiškai teisingi. Ieškovas atsakovus po skyrybų, kol dar gyveno bendruose namuose ir nebuvo dingęs, galimai vieną kartą buvo nuvežęs prie jūros, tai galėjo būti 1990-1994 metų laikotarpis, tačiau po 1994 metų ieškovas visiškai nebedalyvavo atsakovų gyvenime nei jų vaikystėje, nei paauglystėje, nei baigus mokyklą. Atkreipiame teismo dėmesį, kad atsakovų nuvežimas prie jūros 1990-1994 metų laikotarpiu, negali būti laikomas tinkamu tėvo pareigų vykdymu, kai po 1994 metų ieškovas dingo ir su atsakovu V. S. ryšio nepalaiko iki šiol, o su atsakovu K. S. susitiko tik atsakovo K. S. iniciatyva praėjus 20 (dvidešimčiai) metų. Tėvas savo pareigas vaikams turi vykdyti ne vieną ar du kartus per gyvenimą, o nuo pat gimimo iki bent jau vaikų pilnametystės, bendravimas, moralinė ir materialinė parama turi būti nuolatinė, o šiuo atveju to nebuvo.

2.3. Atsakovų žiniomis, ieškovas po 1994 metų gyveno su kita moterimi ir jos vaikais, taigi iš esmės rūpinosi ne atsakovais, o visai kita šeima ir ne savo vaikais. Atsakovas K. S. ieškovą iš vaikystės pamena tik epizodiškai, Ieškovas iš esmės jo neaugino, tuo tarpu atsakovas V. S. iki tėvų skyrybų bei tėvo išėjimo 1994 metais, prisimena ne gražų bendravimą, šeimą, ieškovo paramą ir auklėjimą, o tik ieškovo smurtą, jo keliamą baimę ir girtuokliavimą, todėl atsakovai kategoriškai nesutinka, jog Ieškovas būtų tinkamai atlikęs kokias nors savo kaip tėvo pareigas bei dabar galėtų reikalauti paramos.

2.4. Antra, ieškovas meluoja teigdamas, kad geranoriškai teikė atsakovams išlaikymą. Ieškovas ne tik nebendravo su atsakovais, tačiau jais nesirūpino ir finansiškai. Pasak atsakovų motinos, ieškovas pats išlaikymo vaikams niekada neteikė. Kurį laiką po skyrybų, kol dar ieškovas nebuvo išėjęs iš bendrų namų, išlaikymas buvo išieškomas per ieškovo darbovietę, tačiau ieškovui išėjus iš namų, pakeitus darbą ar galimai visai oficialiai nebedirbus, joks išlaikymas atsakovams nebuvo skiriamas ir išieškomas.

2.5. VSDFV duomenimis, atsakovų motinai išlaikymas (alimentai) buvo pervedami tik nuo 2004-11-01 iki 2005-09-30 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-08-31. Tai vėlgi nebuvo išlaikymas, kuri ieškovas savo vaikams būtų skyręs geranoriškai, išlaikymas nurodytu laikotarpiu buvo nuskaičiuotas nuo ieškovo atlyginimo arba jam suradus darbą, arba iš neįgalumo pašalpos, nes buvo susikaupusios skolos dėl neteikto išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovų motina dėl ieškovo kaltės išsiskyrė, kai atsakovui K. S. buvo vos (duomenys neskelbtini) metų, o Atsakovui V. S. – (duomenys neskelbtini) metai, o ieškovas dar kurį laiką pagyvenęs bendruose namuose nuo 1992-1994 metų išėjo iš namų ir visiškai pradingo, epizodiškai išieškota išlaikymo skola (pvz. 2004-2005 metais, kuomet Atsakovui K. S. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o Atsakovui V. S. buvo (duomenys neskelbtini) metai), niekaip negali būti vertinamas kaip tinkamas tėvo pareigų vykdymas bei pilnavertis atsakovų išlaikymas.

2.6. Trečia, atsakovas V. S. su ieškovu po jo išėjimo 1992-1994 metais visiškai nebendravo, kadangi buvo patyręs psichologinį ir fizinį smurtą, o ir pats ieškovas jo neieškojo ir noro bendrauti nerodė, jokios paramos, nei materialinės, nei moralinės, neteikė. Tuo tarpu atsakovas K. S., ieškovo iš savo vaikystės beveik neatsiminė, ieškovas su juo taip pat nebendravo, neieškojo, jokios paramos neteikė, tačiau atsakovas K. S., norėjo su juo susitikti ir bendrauti. 2014 metais atsakovas K. S., sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pats susirado Ieškovą, parodė ieškovui savo sūnų (ieškovo vaikaitį) bei tikėjosi su ieškovu palaikyti ryšį. Tačiau ieškovas, užuot nuoširdžiai bendravęs, džiaugęsis sūnumi ir anūku, atsakovą K. S. vertino tik kaip naudos šaltinį bei pradėjo reikalauti pinigų. Atsakovas K. S. atidavė ieškovui skalbimo mašiną ir televizorių, kelis kartus pagal savo išgales pervedė ieškovui pinigų (mokėjimai pridedami), bandė su ieškovu bendrauti ir jam padėti, tačiau santykiai nesiklostė, o galiausiai ir visai nutrūko, nes ieškovo tikslas buvo ne bendravimas su sūnumi, o materialinės gerovės siekimas. Kai Atsakovas K. S. nebepervedė ir nebedavė ieškovui pinigų, neberodė iniciatyvos su juo bendrauti, teismui buvo pateiktas šis ieškinys su reikalavimu jau iš kiekvieno sūnaus priteisti konkrečią pinigų sumą per mėnesį.

2.7. Esamoje situacijoje ieškovas po 1994 metų, kai iš vis pradingo, išėjo iš namų, iki kol atsakovai buvo nepilnamečiai, jais nesirūpino, jų neauklėjo, neprižiūrėjo, net nerodė noro bendrauti, neteikė nei moralinės, nei tinkamos materialinės paramos. Tol, kol ieškovas gyveno santuokoje su atsakovų motina bei kelerius metus po santuokos nutraukimo, jis taip pat netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas. Teismo sprendime skyrybų byloje užfiksuotas ieškovo girtuokliavimas, neištikimybė, t. y. kitaip tariant – nesirūpinimas šeima. Tuo tarpu prieš atsakovą V. S. ieškovas smurtavo, atsakovas V. S. aiškiai prisimena ir ieškovo girtuokliavimą, ir jo smurtą, todėl manome, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja teisinis pagrindas atleisti abu atsakovus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą tėvą.

2.8. Ieškovas teigia, kad gauna 276,68 Eur senatvės pensiją, tačiau į bylą yra pateikta 2019 m. rugsėjo 24 d. pažyma apie ieškovui iki 2019 m. rugsėjo 30 d. mokėtos senatvės pensijos dydį. Duomenų, kokią ieškovas pensiją gauna 2020 metais nėra pateikta, todėl ieškovo nurodytas pensijos dydis gali būti netikslus, jo gaunamos mėnesinės pajamos gali būti didesnės negu nurodoma ieškinyje. Ieškovas turėtų pateikti į bylą aktualius duomenis apie gaunamą pensiją. Antra, Ieškovas nurodė neturintis nekilnojamojo turto, todėl gyvenantis nuomojamose patalpose, už kurias moka 70,00 Eur nuomą, o dar 100,00 Eur skiria būsto komunalinėms išlaidoms apmokėti. Atkreipiame dėmesį, kad Ieškovas į bylą nepateikė nei būsto nuomos sutarties, nei sąskaitų už komunalines paslaugas, todėl jo teiginiai apie per mėnesį būsto išlaikymui patiriamas 170,00 Eur išlaidas nėra pagrįsti. Antra, Ieškovas nurodė neturintis nekilnojamojo turto, todėl gyvenantis nuomojamose patalpose, už kurias moka 70,00 Eur nuomą, o dar 100,00 Eur skiria būsto komunalinėms išlaidoms apmokėti. Atkreipiame dėmesį, kad ieškovas į bylą nepateikė nei būsto nuomos sutarties, nei sąskaitų už komunalines paslaugas, todėl jo teiginiai apie per mėnesį būsto išlaikymui patiriamas 170,00 Eur išlaidas nėra pagrįsti. Ieškovo teigimu vaistams jis išleidžia apie 50-100 Eur per mėnesį. Vėlgi atkreipiame dėmesį, kad jokių įrodymų tokiai sumai pagrįsti, pvz. vaistinių kvitų, Ieškovas nepateikė. Be to, ieškovui kai kurie vaistai yra kompensuojami, todėl Ieškovas turėtų aiškiai nurodyti kiek ir kokių nekompensuojamųjų vaistų ir už kokią tiksliai sumą jis įsigyja per mėnesį.

2.9. Ieškovas nurodo, kad jam reikalinga protezuoti dantis, tam reikia skirti 500,00 Eur. Pažymime, kad šiuo metu galioja nustatyta dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarka. Pagal šią tvarką teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto, turi asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius. Priklausomai nuo dantų būklės, pensininkams, nedarbingiems arba iš dalies darbingiems asmenims yra kompensuojama iki 560,34 Eur arba iki 1 724,10 Eur sumos. Ieškovo į bylą pateiktame medicinos išraše nurodyta, kad protezavimo kaina sudarytų apie 500,00 Eur, todėl manytina, kad visa ši suma ieškovui gali būti kompensuojama PSDF biudžeto, ir jos jis neturėtų priskirti prie savo išlaidų.

2.10. Negana to, atsakovai turi rūpintis, prižiūrėti bei finansiškai padėti savo motinai M. S., kuri viena juos užaugino. Ji taip pat turi sveikatos problemų, turi nustatytą neįgalumą, yra sulaukusi pensinio amžiaus. M. S. atsakovus tinkamai auklėjo, rūpinosi, išlaikė, jų niekuomet nepaliko, su atsakovais ir jų šeimomis nuolat bendrauja, palaikomi šilti ryšiai. Priešingai nei ieškovas, atsakovų motina prieš atsakovus nesmurtavo, negirtuokliavo, tinkamai vykdė savo, kaip motinos, pareigas, todėl atsakovai prioritetą teikia pasirūpinti savo motina, o ne juos palikusiam, neauklėjusiam, neteikusiam nei moralinės, nei materialinės paramos ieškovui.

2.11. Jeigu teismas manytų, jog ieškovas tinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas iki atsakovų pilnametystės ir nėra pagrindo atsakovų atleisti nuo pareigos išlaikyti nedarbingą ieškovą, bei spręs klausimą, ar ieškovui reikalinga parama, tuomet pirmiausia ieškovas turėtų pateikti aktualią informaciją apie gaunamą senatvės pensiją, o po to įrodymais pagrįsti tokias savo išlaidas kaip nuoma, komunaliniai mokesčiai, išlaidos vaistams ir pan. Ieškinyje pateikti ieškovo skaičiavimai yra deklaratyvūs, neįrodyti, todėl jų nepatikslinus nėra pagrindo teigti, kad ieškovui reikalinga tokio dydžio parama, kaip jis nurodo. Atsakovai neginčija, kad ieškovas turi sveikatos problemų, kad jo senatvės pensija nėra didelė, tačiau atkreipiame dėmesį, kad ieškovas niekada nenorėjo bendrauti su atsakovais, juos paliko ir jų neaugino, neteikė išlaikymo, o prieš atsakovą V. S. netgi smurtavo. Atsakovui K. S. inicijavus bendravimą, siekė iš jo gauti tik materialinės naudos, todėl neatmestina tikimybė, kad šis ieškinys taip pat yra materialinės gerovės siekis, o ne prašymas padėti patenkinti minimalius poreikius.

2.12. Teismo posėdžio metu, atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovai su ieškiniu nesutinka, nurodė du nesutikimo motyvus, t. y. ieškovas nevykdė tėviškųjų pareigų savo vaikų atžvilgiu bei ieškovas neturi tokių išlaidų apie kurias jis šneka, arba jis jų neįrodinėja. Priešingai, atsakovų padėtis yra tokia, jog jiems patiems reikia savo gyvenimus kurti, savo šeimas išlaikyti ir dar išlaikyti savo motiną, kuri juos užaugino.

2.13. Atsakovas K. S. nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Nemano, jog tai būtų teisinga tiek jo, tiek jo žmonos, vaiko atžvilgiu. Atsakovas pamena, jog buvo prie jūros, tačiau pamena, jog jį užaugino, ir į pirmą klasę išleido ir išauklėjo motina. Atsakovo šeimos išlaidos sudaro 1 500,00 Eur. Turi banko paskolą būstui, taip pat paskolą būsto remontui. Atsakovas nepamena, kad ieškovas jį išlaikytų ar kažkiek auklėtų. Atsakovas padeda savo motinai, kadangi jaučia pareigą, nes motina jį užaugino. Atsakovo pajamos siekia apie 2 000,00 Eur. Nurodė, jog ieškovui anksčiau pervesdavo pinigų, jei paprašydavo.

2.14. Atsakovas V. S., nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Nurodė, jog pagrindiniai atsiminimai susiję su ieškovu yra jo smurtas tiek prieš jį, tiek prieš jo motiną, triukšmas, barniai. Ieškovas gerdavo tiek, kad nesiorientuodavo realybėje. Po to, kai ieškovas dingo, atmosfera namuose pasikeitė. Atsakovas nurodė, jog ėjo į (duomenys neskelbtini) klasė, kuomet ieškovas išėjo iš namų. Vėliau augino motina, mokykloje padėdavo, pietus duodavo. Tapęs pilnamečiu su tėvu nebendravo, žinojo, kad brolis šiek tiek bendrauja. Atsakovas padeda motinai, kadangi ji užaugino, daug davė, stengėsi. Atsakovas nurodė, jog jo šeimos pajamos apie 2 000,00 Eur, o išlaidos sudaro apie 1 000,00 Eur.

2.15. Atsakovų atstovas, advokatas Justinas Borevičius baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog ieškovas neteikė jokios nei finansinės nei moralinės paramos. Priešingai ieškovas smurtavo prieš atsakovą V. S., o po to palikęs namus apskritai nebendravo su vaikais. Atsakovas K. S. nurodė, jog buvo viena kelionė į Palangą, kurią atsakovas atsimena. Atsakovas V. S. nurodė, jog nuo 1994 metų, vieną kartą pats savo iniciatyva buvo susiradęs ieškovą. Daugiau jokio bendravimo nebuvo. Yra teigiama, jog ieškovas išlaikymą mokėjo. Apklausiant liudytoją M. S., matyti, jog tris metus iki santuokos nutraukimo momento, ji tris metus be jokio dokumento eidavo į ieškovo darbovietę ir ten kažkas jai išskaitydavo. Tiek atsakovai, tiek liudytojas Š., parodė, jog atlyginimo dieną, ieškovas atlyginimo namo neparnešdavo, nurodydavo, jog tai pametė, tai kažkas jį pavogė. SODRA tik 2004 metais, 10 mėnesių ir 2009 metais 8 mėnesius išskaičiuodavo iš ieškovo, turime 18 mėnesių per visą šį laikotarpį ir tai ši suma būdavo išskaičiuojama jau tada kai V. S. buvo pilnametis, kitaip tariant – įsiskolinimas. Formaliai, aiškinant, jog pas antstolį nėra jokių dokumentų, tai yra teisinis neraštingumas iš atsakovų mamos pusės, kadangi akivaizdžiai matosi, jog moteris negali paaiškinti, kur tie teismo dokumentai ir ar išlaikymas buvo priteistas ar nebuvo priteistas. Tą teismo dokumentą kurį esame radę archyve, ten lyg ir nėra priteistas išlaikymas. Kaip tuo metu 1990 metais buvo priteisinėjamas išlaikymas sunku prisiminti. Turime įrodinėti ne dokumentais, ne tai ar antstolis išieško ar ne išieško, o ieškovas pats turi paaiškinti kokiu būdu mokėjo išlaikymą. Jis juk sako, kad ne tai kad nemokėjo, o nebendravo, jis nematė tų vaikų nuo 1994 metų, vieną matė vieną kartą, kito apskritai nematė iki 2014 metų, kol pats atsakovas susirado tėvą. Ieškovas nevykdė savo pareigų savo vaikams. Ieškovo pajamos – nors ieškinyje nurodė, kad gauna 276,00 Eur, bet paaiškėjo, jog pensija šiuo metu 356,00 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 100,00 Eur skiria komunalinėms išlaidoms, pagal pateiktus dokumentus matyti, jog 50,00 Eur, 60,00 Eur žiemos metu, 30,00 Eur vasaros metu, tai yra ne 100,00 Eur. Kaip galima neturėti komunalinių išlaidų dokumentų? Ieškovas nurodė, jog yra mistinė nuoma už 70,00 Eur, šios išlaidos yra neįrodytos. Ieškovas teigia, jog vaistams išleidžia 50-100 Eur per mėnesį, iš pateiktų dokumentų matyti, jog per visus kalendorinius metus yra virš 100,00 Eur, bet ne per mėnesį. Nurodo, jog 50,00 Eur rūbams ir batams, dokumentų nėra pateikta. Išlaidos ieškovo apie 160,00 Eur per mėnesį, o pajamos apie 360,00 Eur per mėnesį. Pats neauginęs ir neišlaikęs atsakovų, ieškovas reikalauja, jog jie jam mokėtų pinigus.

III. Liudytojų parodymai

3. Teismo posėdžio metu liudytoja M. S. parodė, kad ieškovas smurtavo prieš vaikus. Išlaikymą mokėjo tris metus, vėliau nebe. Vaikus užaugino viena, padėdavo mama ir vyresnysis sūnus J. Paskutinį kartą ieškovą matė 1993 metais. Su vaikais ieškovas niekada nebendraudavo.

4. Liudytojas J. Š. nurodė, kad atsakovus pažįsta, jie jo broliai. Ieškovas yra jo patėvis. Patėvis šeimoje atsirado, kai liudytojui buvo (duomenys neskelbtini) metų. Su atsakovais ieškovas elgėsi blogai, ieškovas nuolat girtuokliaudavo. Teko matyti, kad ieškovas smurtaudavo tiek prieš atsakovų motiną. Nuo 1993 metų, ieškovo nebematė. Padėjo išlaikyti atsakovus. Atsakovus išlaikydavo, tiek jis, tiek atsakovų motina. Ieškovas finansiškai nepadėdavo išlaikyti atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovai V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) ir K. S., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovo L. S. vaikai (e. b. l. 19).

5.1. Byloje esantis ištuokos liudijimas patvirtina, jog L. S. ir M. S. buvo sudarę santuoką, kurią nutraukė, įrašas apie tai metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10). Byloje esanti 2019 m. rugsėjo 24 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog L. S. senatvės pensija laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė 276,68 Eur (e. b. l. 11). Iš 2019 m. sausio 29 d. pažymos apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog L. S. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybėje iki 2020 m. sausio 29 d. (e. b. l. 12). Iš Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. spalio 7 d. rašto dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad L. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (e. b. l. 13). Iš Valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. spalio 11 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie transporto priemones, matyti, kad L. S. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (e. b. l. 15). Iš 2019 m. spalio 3 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog L. S., per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. nebuvo paskirta ir išmokėta.

5.2. Iš 2019 m. spalio 17 d. Viešosios įstaigos Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad L. S. centre gydosi nuo 2002 m., pacientas du kartus patyrė miokardo infarktą (2003 m., ir 2015 m.), 2003 metais dėl širdies ritmo sutrikimo implantuotas elektrokardiostimuliatorius, kuris 2004 m. buvo pakeistas. 2015 m. stenuotos širdies kraujagyslės, pacientą vargina stuburo, kojų skausmas, blogėja rega, vargina dusulys bei kosulys, diagnozuotos lėtinės ligos (e. b. l. 17).

5.3. Byloje esantis Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. lapkričio 30 d. raštas apie M. S. ir L. S. bylas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog Vilniaus miesto Lenino rajono teismo 1987 m. – 1990 m. alimentinių išieškojimų bylų abėcėlinėse rodyklėse M. S. ir L. S. civilinė byla dėl alimentų priteisimo neįrašyta (e. b. l. 44). Taip pat byloje pateiktas Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo buvo nutraukta L. S. ir M. S. santuoka (e. b. l. 45-46) Iš pateiktos SODROS informacijos apie M. S. išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., matyti, kad nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d., taip pat nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., atsakovų motinai, M. S., buvo mokama išmoka įvardinta kaip alimentai (e. b. l. 49-67).

5.4. Byloje pateikti „Swedbank“, akcinės bendrovės išrašai, apie K. S. atliktus mokėjimus L. S., iš kurių matyti, kad atsakovas K. S. 2014 m. gegužės 18 d. pervedė 397,20 Lt (mokėjimo paskirtis – tėvui vaistams nusipirkti), taip pat 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. atliko pavedimus – 80,00 Eur sumoje (mokėjimo paskirtys – pavedimas šeimos nariams; pavedimas šeimos nariams, su gimtadieniu).

5.5. Atsakovai taip pat, pateikė, K. S. vaiko gimimo liudijimą, kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. neįgaliojo pažymėjimą, darbingumo lygio pažymą, kuriais grindžiami atsakovų (-o) poreikiai (e. b. l. 71-78).

Dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnio nuostatomis, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

8. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba neįgalieji. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad ieškovas yra neįgalus pensininkas, nėra. Kita vertus, dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama, vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan. Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Juolab, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis reglamentuoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

10. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo pajamas sudaro 276,68 Eur senatvės pensija, visgi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovo pensija sudaro 356,12 Eur. Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog jam per mėnesį reikalinga 540,00 Eur suma, t. y. vaistams – 50–100 Eur; būsto nuomai – 70,00 Eur; būsto komunalinėms išlaidos apie – 100,00 Eur per mėnesį; maistas – 120,00 Eur; rūbai, apavas – 50,00 Eur per mėnesį, kitos išlaidos (skalbimo milteliai, higienos priemonės) – apie 50,00 Eur per mėnesį; kitos nenumatytos išlaidos – apie 50,00 Eur per mėnesį Taip pat ieškovas nurodė, jog reikalinga 500,00 Eur suma būsimoms dantų protezavimo išlaidoms.

11. Tačiau ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų apie realiai išleidžiamas pinigines lėšas jo poreikiams tenkinti. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 100,00 Eur kas mėnesį skiria būsto komunalinėms išlaidoms apmokėti, tačiau iš jo pateikiamų kvitų matyti, jog žiemos metu, mėnesiui reikalinga išlaidų suma neviršija 64,42 Eur, o pavasario metu šios išlaidos neviršijo 40,64 Eur.

12. Byloje nėra duomenų apie šiuo metu realiai išleidžiamas lėšas maisto produktams, aprangos, higienos, buities priemonėms ar pan. Ieškovo pateikiami kvitai apie išlaidas vaistams neatitinka, jo nurodomų aplinkybių ieškinyje. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog kiekvieną mėnesė išleidžia po 50–100 Eur, tačiau iš pateiktų kvitų, nei karto minėta suma vaistams neviršijo 30,49 Eur. Taip pat, ieškovas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių, jog būsto nuomai per mėnesį, būtent išleidžiama 70,00 Eur suma. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog ieškovas iš gaunamos pensijos, galimai sumoka 70,00 Eur nuoma, apie 60,00 Eur mokesčių kai kuriais mėnesiais, 30,00 Eur vaistams, taigi išleidžia apie 160,00 Eur. Likusi dalis pensijos (196,00 Eur) lieka maistui ir higienos priemonėms nusipirkti, kai kuriais mėnesiais rūbams ar batams pirkti ar neplanuotoms išlaidoms padengti.

13. Byloje nepateikta pakankamai duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodomas 540,00 Eur pragyvenimo išlaidas, papildomų lėšų poreikį, dedamas pastangas gauti socialines paramas. Pripažintina, kad ieškovas atitinka tik vieną iš būtinų sąlygų išlaikymui iš vaikų reikalauti – yra nedarbingas pensinio amžiaus žmogus, o atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, daroma išvada, kad, nors ieškovo gaunamos pajamos ir yra nedidelės, ieškovas nurodomo paramos reikalingumo ir trūkstamos lėšų pragyventi dalies – po 130,00 Eur iš kiekvieno atsakovo, dydžio sumos – neįrodė.

14. Atmestinas ir ieškovo atstovės išsakytas argumentas, jog atsižvelgiant į tai, kad visų poreikių dydį realiai neįmanoma surinkti, todėl reikalauti pilnai pagrįsti išlaikymo dydį yra neracionalu, ir ieškinyje nurodyti poreikiai yra laikyti įrodytais. Teismas pažymi, kad negali būti tokios situacijos, kai ieškovas reikalauja išlaikymo iš vaikų, nepateikęs jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-371-856/2020. Ieškovo pateikti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovui neužtenka pragyvenimui jo gaunamų pajamų. Taigi, darytina išvada, jog nors ieškovo pajamos (356,12 Eur) yra nedidelės, ieškovas nurodomo paramos reikalingumo ir trūkstamos lėšų pragyventi dalies – po 130 Eur iš kiekvieno atsakovo - neįrodė.

15. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovas nuo 1994 metų, negyveno kartu su savo nepilnamečiais vaikais. Šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas. Ieškovas nurodė, jog anksčiau rūpinosi vaikais vežė juos prie jūros, vesdavo į teatrą ir t. t. Atsakovas K. S. nurodė, jog pamena epizodą prie jūros, tačiau tiek abu atsakovai, tiek ir byloje apklausti liudytojai apibendrinant nurodė, jog ieškovas nesirūpino jais, neteikė išlaikymo, neprisidėjo prie jų auklėjimo.

16. Ieškovas teismui nepateikė pakankamai įrodymų, bei iš byloje esančių įrodymų negalima spręsti, kad jis reguliariai išlaikė savo vaikus. Nors iš šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų tikėtina, kad ieškovas tam tikru laikotarpiu galėjo prisidėti piniginėmis lėšomis, daiktais prie atsakovų gerovės, tačiau tai nelaikytina reguliariu išlaikymu. Juolab, pats ieškovas nurodė, jog nuo 1994 metų, (atsakovams esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) vaikų nematė, išskiriant vieną epizodą, kuomet V. S. buvo sutikęs tėvą, jo darbovietėje, bei neturėjo iš ko teikti išlaikymo, kadangi jam pačiam nuo 2003 metų buvo reikalinga pagalba.

17. Atkreiptinas dėmesys, jog reikšminga yra ir tai, kad tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, ieškovo, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, ieškovas turėjo pareigą atsakovus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas atsakovams visapusiškai vystytis. Kartu pažymėtina, jog tėvui gauti iš vaikų išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukę pilnametystės vaikai yra parengiami savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Todėl šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusiais pilnamečiais visuomenės nariais pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku tinkamai rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.

18. Teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos labiau tikėtina, jog ieškovas nevykdė savo, kaip tėvo, pareigos auklėti, ugdyti vaikus ir išlaikyti juos materialiai, todėl darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, taigi, jis neturi teisės reikalauti paramos iš atsakovų vadovaudamasis CK 3.205 straipsnio nuostatomis (CK 3.206 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 8,84 Eur., Ieškinį atmetus ir ieškovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290–291, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.