Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-875/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
1A-310-875/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernesta Montvidienė, Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
M. D.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-875/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04302-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.1; 1.2.14.10.1; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui,nuteistojo M. D. gynėjai advokatei Irmai Bekerei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir iš M. D. priteista 932,66 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2021 m. vasario 1 d. apie 1.00 val. iš nepilnai aptvertos, nesaugomos statybinės aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 46,61 Eur vertės statybinį karutį, 45 Eur vertės 1,2 m³ putų polistirolo plokštes „(duomenys neskelbtini) 50 mm storio, 72,38 Eur vertės kėlimo mechanizmą su virve ir kabliu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 139,40 Eur vertės trijų metrų ilgio kopėčias, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 163,99 Eur turtinę žalą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 139,40 Eur turtinę žalą bei pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvejas kopėčias, įeinančias į dvejas pastolių komplektacijas, kurių kiekvienos vertė – 396,63 Eur, bet šių kopėčių nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam nepavyko jų atskirti nuo pastolių.

1.1. Be to, jis nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: 2021 m. vasario 1 d. apie 1.00 val. įėjęs į nepilnai aptvertą, nesaugomą statybinę aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsindamas pagrobti svetimą turtą – siekdamas atskirti ir nuimti nuo dviejų pastolių komplektų dvejas kopėčias, sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvejas pastolių su paklotais ir kopėčiomis komplektacijas po 396,63 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 793,26 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo sušvelninti jam paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat prašo jo skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo M. D. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo M. D. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Apeliantas kelia tik jam skirtos bausmės klausimą, prašo sumažinti bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

7. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. D. paskyrė laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. D. paskyrė laisvės atėmimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1/3 sumažinęs subendrintą bausmę, galutinę bausmę M. D. paskyrė laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

9. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. D. bausmes ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bendrinimo taisyklių.

10. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą matyti, kad teismas atsižvelgė į M. D. nusikalstamų veikų pobūdį – padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje būdamas teistas (1 t. b. l. 120-137). Svarbu tai, kad dominuoja nusikaltimai nuosavybei pagal BK 178 straipsnį, kas rodo, kad nuteistasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų ir teismų skiriamos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo resocializacijai nepadarė. Be to, M. D. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, taip pat dominuoja svetimo turto vagystės (1 t. b. l. 145-156). Sodros duomenimis, M. D. nedirba (1 t. b. l. 159), registruojasi Užimtumo tarnyboje (1 t. b. l. 158). Tai, kad M. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, kadangi nuteistojo M. D. nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių nebepakanka. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkio bausmę. Įvertinus nuteistojo M. D. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta, dar labiau jos švelninti ar daryti išvados, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo.

11. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), kadangi M. D. asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. D. atžvilgiu pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio nuostatų taikymą), tai formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, apeliantas anksčiau jau teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nedirba, galimai pragyvena iš nusikalstamų veikų, kadangi jos susijusios su svetimo turto vagystėmis, taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, todėl nėra ir pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. D. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos, paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis), todėl tenkinti nuteistojo skundą ir dar labiau švelninti jo teisinę padėtį pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

14. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nuteistajam M. D. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. Zakrasas, tarnybos pakeistas į advokatę I. Bekerę. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. rugsėjo 30 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 108 Eur išlaidų.

16. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam M. D. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga apeliacinio skundo nagrinėjimui, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. D. valstybės naudai 108 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas