Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, II-945-1108/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-24
Bylos Nr.: II-945-1108/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01619-2021-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. B.
Institucija: Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius
Advokatai: Saulius Majauskas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-945-1108/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01619-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.10.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybės traukiamam asmeniui A. B. (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių būdu) ir jo atstovui advokatui Sauliui Majauskui,

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovei Teisės ir rizikų valdymo skyriaus patarėjai Aidai Stankevičiūtei-Klimavičienei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. atstovo advokato Sauliaus Majausko skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės Ritos Rumbaitienės 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1103-2021, ROIK: 20123290700, panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos A. B. atžvilgiu nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. (toliau ir – pareiškėjas) Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau ir – Institucija) vyriausiosios specialistės Ritos Rumbaitienės 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1103-2021, (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 450 Eur dydžio bauda. A. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad Lietuvos transporto saugos administracijos inspektoriai (duomenys neskelbtini) kelyje, Kauno rajone, 2020 m. rugsėjo 21 d. sustabdė ir patikrino transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią vairavo K. N., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidžiant privalomus teisės aktų reikalavimus buvo vežamas neuždengtas birus krovinys dėl transporto priemonėje neįrengto brezento ar kitos tvirtinimo įrangos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencijuotos įmonės transporto vadybininkas A. B., būdamas atsakingu už įmonėje vykdomas krovinių vežimo ir (ar) pakrovimo veiklas bei tinkamą krovinių pritvirtinimą ar uždengimą neužtikrino, kad įmonėje dirbančiam vairuotojui vežant birų krovinį, jis būtų uždengtas pagal teisės aktų reikalavimus, nes minėtoje transporto priemonėje nebuvo tvirtinimo priemonių, kuriomis įmonės vairuotojas galėtų uždengti gabenamus birius krovinius. Buvo pažeistas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai) 10.1 papunktis ir 34 punktas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su nutarimu nesutinka – jo atstovas advokatas Saulius Majauskas teismui pateikė skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Skundu taip pat prašoma teismo kreiptis į administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 112–119 straipsniuose nustatyta tvarka dėl ištyrimo, ar norminio administracinio teisės akto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 2BE-264 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ir – Įsakymas) 2 punktas („Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d.“) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai.

Skunde cituojamas Reikalavimų 34 punktas, numatantis, kad „Palaida įranga, pvz., juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi būti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams. Kai yra vežami birūs kroviniai – jie turi būti uždengti“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šio punkto pakeitimas priimtas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-264 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“, paskelbtu teisės aktų registre 2020 m. rugpjūčio 20 d., kurio 2 punkte Reikalavimų pakeitimų įsigaliojimas numatytas nuo 2020 m. rugsėjo 1 dienos. Pareiškėjo ir jo atstovo įsitikinimu, Įsakymo dalis, nustatanti naujo Reikalavimų 34 punkto pakeitimo įsigaliojimą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. yra priimta neteisėtai, kadangi Įsakymo įsigaliojimo terminas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytam imperatyviam reikalavimui atidėti teisės akto įsigaliojimą ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus jo paskelbimo dienos. ABTĮ numatyta speciali norminių administracinių teisės aktų ir kt. teisės aktų teisėtumo patikrinimo tvarka. Skunde pažymima, kad pats pareiškėjas neturi teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti prašymo, kad būtų ištirtas Įsakymo dalies atitikimas Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą, turi teisę ir asmenys, kuomet jie mano, kad jų saugomi interesai yra pažeisti. Jei bylą nagrinėjantis teismas įžvelgia tokio prašymo pagrįstumą ir teisėtumą ir jeigu norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas nėra priskirtas to teismo kompetencijai, jis turi teise sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis i administracini teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtu būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (ABTĮ 114 straipsnis). Remiantis paminėtomis ABTĮ nuostatomis skunde reiškiamas prašymas skundą nagrinėjančiam teismui pateikti administraciniam teismui prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Toks prašymas grindžiamas pareiškėjui ir jo atstovui kylančiomis abejonėmis dėl ypač trumpo Įsakymo įsigaliojimo termino (dėl Reikalavimų 34 punkto pakeitimo) neatitikimo Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, tuo tarpu Reikalavimų pakeitimai buvo priimti 2020 m. rugpjūčio 20 d. Įsakymu, o Įsakymo Įsigaliojimo data numatyta 2020 m. rugsėjo 1 dieną. Skunde teigiama, kad toks staigus teisės akto pakeitimo įsigaliojimas, nesilaikant imperatyvių teisės akto pakeitimo terminų (pakeitimas įsigaliojo per 12 kalendorinių dienų, o skaičiuojant darbo dienomis – per 7 darbo dienas) prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, skundžiamas nutarimas negalėjo būti surašytas, o Reikalavimų 34 punktas negalėjo įsigalioti anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos, t. y. administracinę atsakomybę užtraukiantys punktai negalėjo įsigalioti anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 20 dieną. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Institucijos interneto svetainėje visiems greitai pasiekiamoje puslapio skiltyje „Naujienos“ apie tokį Reikalavimų pasikeitimą ir Įsakymo priėmimą, nebuvo pranešta. Toks staigus Reikalavimų pakeitimas galimai pažeidžia ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą principą – pagarbos asmens teisėms ir laisvėms bei to paties straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą sistemiškumo principą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Įmonės atsakingas asmuo, sužinojęs apie planuojamus Reikalavimų pakeitimus, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad bet kokie ūkinę veiklą reguliuojantys norminių teisės aktų pasikeitimai įsigaliotų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jo paskelbimo dienos, sudarant pakankamai laiko susipažinti su priimtais pakeitimais ir pertvarkyti ūkinės veiklos vykdymą. Šiuo atveju turėjo būti taikomas bent minimalus 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, siekiant įgyvendinti Įsakymu pasikeistą Reikalavimų 34 punktą neparalyžiuojant įmonės vykdomos veiklos. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, akivaizdu, kad per 12 kalendorinių dienų, o skaičiuojant darbo dienomis – per 7 darbo dienas, įmonė objektyviai neturėjo galimybės pakeisti birius krovinius gabenančių transporto priemonių kitomis, atnaujinti savo automobilių parką ar patobulinti senas krovinius gabenančias transporto priemones taip, kad jos pilnai atitiktų pasikeitusį teisės akto reikalavimą. Toks staigus Reikalavimų pakeitimas, neteisėtai ir nepagrįstai pareikalautų nutraukti vykdomą ūkinę veiklą. Institucijos priimtas Reikalavimų pakeitimas, tapo objektyviai neįmanomas įvykdyti ir atėmė galimybę tinkamai pasirengti jo įsigaliojimui. Įmonė dėl aukščiau išdėstytų objektyvių priežasčių per trumpą laiką (12 k. d./ 7 d. d.) negalėjo pritaikyti savo vykdomos birių medžiagų pervežimo veiklos pagal Įsakymu pakeistas Reikalavimų 34 punkto nuostatas ir turėjo teisėtą lūkestį į minimalų Teisėkūros įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo taikytino teisės akto priėmimo iki jo įsigaliojimo. Dėl to, įmonei kilo teisinės pasekmės, t. y. vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, įmonės atsakingam asmeniui A. B. surašytas ir administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas nutarimas, kuriais asmenys pripažinti padarę administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 1 ir 7 dalyse. Įvertinus įmonei kilusias neigiamas teisines pasekmes ir nustačius, kad šis norminis administracinis aktas negali būti taikomas nuo priėmimo dienos, t. y., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., teismas turėtų panaikinti skundžiamą nutarimą.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas pareiškėjo atžvilgiu priimto skundžiamo nutarimo neteisėtumas yra tai, kad Įsakymas, kuriuo buvo pakeistas Reikalavimų 34 punktas, yra neteisėtas, kadangi, pareiškėjo manymu, turėjo įsigalioji ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jo oficialaus paskelbimo dienos, t. y. ne anksčiau nei 2021 m. lapkričio 20 d., tuo tarpu Įsakymo 2 dalyje numatyta, kad jis įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 dieną. Siekiant tinkamai įvertinti paminėtą skundo argumentą, Institucijos nuomone, svarbu nustatyti, ar Įsakymu pakeistas Reikalavimų 34 punktas, numatant aiškią pareigą birius krovinius uždengti, turi būti laikomas kaip keičiantis ir (ar) nustatantis naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, kadangi tik tokiu atveju yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad toks teisės aktas turi įsigalioti ne anksčiau nei po trijų mėnesių nuo teisės akto oficialaus paskelbimo datos. Atsiliepime nurodoma, jog Įsakymu pakeistas Reikalavimų 34 punktas buvo išdėstytas taip: „Palaida įranga, pvz., juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi būti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams. Kai yra vežami birūs kroviniai – jie turi būti uždengti“. Ankstesnėje Reikalavimų 34 punkto redakcijoje nebuvo įtvirtinta aiški ir nekvestionuojama pareiga vežant birius krovinius juos privalomai uždengti, t. y. Reikalavimų 34 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) numatė, kad „Palaida įranga, pvz., juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi būti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams “. Institucijos nuomone, Įsakymu pakeičiant Reikalavimų 34 punktą iš esmės tik buvo sukonkretinta, kaip reikia vežti birius krovinius, kad saugumas būtų visiškai užtikrintas ir nekeltų pavojaus aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Įtvirtinus tokį pakeitimą subjektams atsirado aiškumas, kaip turi būti vežami birūs kroviniai, tokiu būdu išvengiant galimo netinkamo teisės akto bei iš jo kylančios pareigos krovinius vežti taip, kad nebūtų keliamas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, interpretavimo, galimai nepagrįsto ir nevienodo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Atsiliepime pažymima, kad skunde nepateikiama nei vieno teisinio argumento, kodėl toks Reikalavimų 34 punkto papildymas laikytinas reikalavimu, nustatančiu naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą. Institucijos vertinimu, skunde nepagrįstai apsiribojama ekonominio, finansinio pobūdžio argumentais, t. y. nurodoma, kad norint tinkamai įgyvendinti tokį reikalavimą (vežti birius krovinius juos uždengus) yra reikalingas turimos įrangos, automobilių parko atnaujinimas, darbuotojų apmokymas, o tai įmonei būtų didelė finansinė našta, kuriai reikalinga iš anksto pasiruošti, susiplanuoti įsipareigojimus ir investicijas. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą uždengti birius krovinius pareiškėjas laiko keičiančiu ir (ar) nustatančiu naują teisinį reguliavimą ūkio subjekto veiklai. Atsiliepime su tokia pozicija nesutinkama. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, Reikalavimų 34 punkto papildymas nėra reikalavimas turėti tam tikras papildomas licencijas, leidimus, kurių reikėtų norint vežti birius krovinius ir kuriems reikėtų specialaus pasiruošimo ir papildomo termino reikalavimams įgyvendinti, kas galėtų būti laikoma reikalavimu, nustatančiu naują ūkio subjekto veiklos vykdymo teisinį reguliavimą. Tam, kad būtų galima vežti birius krovinius, nėra numatyti papildomi reikalavimai pačios ūkio subjekto veiklos vykdymui, o tik sukonkretinta, kaip reikia vežti birius krovinius, kad saugumas būtų visiškai užtikrintas ir nekeltų pavojaus aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Pastebima, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad teisės aktas, keičiantis ar nustatantis ūkio subjekto veiklos teisinį reguliavimą turi būti naujas. Taigi, net jeigu būtų galima laikyti, kad reikalavimas vežant birius krovinius juos uždengti gali būti laikomas reikalavimu keičiančiu ir (ar) nustatančiu ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, turėtų būti nustatyta, kad toks reikalavimas yra visiškai naujas. Tuo tarpu reikalavimas saugiai vežti birius krovinius galiojo visuomet, tik buvo palikta diskrecijos teisė asmenims pasirinkti, kokiu konkrečiu būdu bei priemonėmis šią jiems tenkančią pareigą įgyvendinti. Atsiliepime akcentuojama, kad Reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės) nuostatomis ir Europos Komisijos 2014 m. gegužės 8 d. Europos geriausios patirties gairėmis „Krovinių tvirtinimas kelių transporto priemonėse“ (ISBN 978-92-79-43651-2), EN 12195-1, EN 12640, EN 12642, EN 12195-2, EN 12195-3, EN 12195-4, ISO 1161, ISO 1496, EN 283, EN 12641, EUMOS 40511, EUMOS 40509 standartais bei yra privalomi krovinių siuntėjams, krovėjams ir vežėjams ir kitiems su krovinių vežimu susijusiems asmenims. Dar iki įsigaliojant Reikalavimų 34 punkto pakeitimui, Kelių eismo taisyklių 208 punkte buvo numatyta, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos (Kelių eismo taisyklių 208.4 papunktis); nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių (Kelių eismo taisyklių 208.5 papunktis). Kelių eismo taisyklių 209 punkte numatyta, kad „Jeigu krovinio padėtis ir būklė transporto priemonėje neatitinka KET 208 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti. Vadovaujantis išdėstytu atsiliepime daroma išvada, kad nors iki 2020 m. rugsėjo 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas (įskaitant, bet neapsiribojant Reikalavimais) nenumatė aiškios pareigos uždengti vežamus birius krovinius, tačiau numatė pareigą birius (o taip pat ir visus kitus) krovinius vežti su tokiam vežimui tinkama transporto priemone, jį išdėsčius ir pritvirtinus taip, kad būtų užtikrintas maksimalus eismo saugumas, nekeliamas pavojus transporto priemonėms, eismo dalyviams ir (arba) kitiems kroviniams. Tai, iš esmės, reiškia, kad visi krovinių vežimo dalyviai (šiuo atveju akcentuotinas vežėjas) turėjo pareigą pasirūpinti, kad dalyvaudami krovinio vežimo procese turėtųjų vežamiems kroviniams pritaikytas transporto priemones, įrangą, taip pat, kad gebėtų atrinkti ir pritaikyti konkrečiam kroviniui tinkamą ir saugų krovinių išdėstymo ir (ar) tvirtinimo būdą. Atsiliepime pažymima, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai teisės aktu teisinis reguliavimas yra nustatomas ūkio subjektams. Tuo tarpu Reikalavimų 34 punkto pareiga yra nustatoma ne tik ūkio subjektui, bet visiems krovinių vežimo dalyviams (siuntėjams, krovėjams ir vežėjams), t. y. bet kuriam eismo dalyviui, dalyvaujančiam krovinių vežimo procese, o ne tik ūkio subjektui. Institucija nurodo, jog Įsakymo 3 punkte nenumatyta, kad šis įsakymas turi būti skelbiamas Institucijos svetainės skiltyje „Naujienos“, tuo tarpu teisės aktai yra talpinami Institucijos svetainės skiltyje „Teisės aktai”, kurioje kiekvienas suinteresuotas asmuo gali susipažinti su teisės aktais pagal Institucijos veiklos sritis. Kelių transporto teisės aktų skiltyje ir buvo patalpintas Įsakymas, kuris dar iki jo įsigaliojimo buvo oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre. Pareiškėjas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas, atsakingas už krovinių vežimo veiklą, turėjo pareigą sekti teisės aktų, susijusių su krovinių vežimu, pakeitimus, todėl tai, kad tariamai Institucija apie Reikalavimų pakeitimus neinformavo savo svetainės skiltyje „Naujienos“ šios bylos nagrinėjimui neturi jokios teisinės reikšmės. Atsiliepime daroma išvada, jog Institucija, priimdama Įsakymą, neturėjo pareigos taikyti Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyto įsigaliojimo termino. Atitinkamai, Institucija numatydama, kad Įsakymas įsigalioja po 12 kalendorinių dienų nuo jo oficialaus paskelbimo neviršijo savo įgaliojimų ir jai priskirtos kompetencijos. Institucijos manymu, nesant jokios abejonės dėl Įsakymo, kaip norminio administracinio akto teisėtumo, Pareiškėjo prašymas kreiptis į administracinį teismą ABTĮ 112–119 straipsniuose nustatyta tvarka dėl ištyrimo, ar norminis administracinis teisės aktas Įsakymas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, turėtų būti atmetamas. Institucijos įsitikinimu, nėra jokių pagrindų, kuriais remiantis skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Birių krovinių vežimo faktas jų neuždengus yra užfiksuotas vairuotojui surašytu protokolu, fotonuotraukomis, o tai patvirtina, kad Pareiškėjas neįvykdė jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkui, tenkančios pareigos užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis vairuotojas vežtų birų krovinį taip, kaip numato teisės aktų reikalavimai, t. y. jį uždengus. Atsižvelgiant į tai atsiliepime daroma išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde pateiktą prašymą panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Jis papildomai paaiškino, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes mano, jog nepažeidė Kelių eismo taisyklių – krovinys neteršė kelio ir nedulkėjo, buvo vežamas transporto priemone, kuri yra gamykliškai pagaminta be tento. Tam, kad pritaikyti tokią transporto priemonę krovinių gabenimui su tentu yra sudėtingi procesai, tam reikalingi inžineriniai sprendimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių parkas yra didelis – 17 transporto priemonių, todėl palaipsniui pradėjo įrengti transporto priemonėse tentus – parengti vieną transporto priemonę užtrunka apie mėnesį laiko ir kainuoja 1000-1200 Eur. Įmonė specializuojasi žvyro, skaldos gabenime – kitokių krovinių negabena. Automobilių parko pritaikymas Reikalavimų 34 punkto pakeitimui užtruko praktiškai metus laiko. Transporto priemones, kurios nepritaikytos vežti birius krovinius, t. y. kurios neturi tentų, tenka naudoti tuose objektuose, kur nereikalauja tentavimo, tai vidiniai pervežimai karjeruose, kur mašina neišvažiuoja į kelius. Jam nėra žinoma, ar kitos įmonės, užsiimančios birių krovinių pervežimu, susidūrė su sunkumais dėl Reikalavimų 34 punkto pakeitimo. Apie ruošiamą Reikalavimų 34 punkto pakeitimą jam nieko nebuvo žinoma – apie jį sužinojo, kuomet buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už nutarime nurodytą administracinį nusižengimą bei kuomet buvo nubaustas vairuotojas. Mano, kad Reikalavimų 34 punkto pakeitimas yra nelogiškas, nes kartais tokius krovinius kaip žvyras, skalda, gruntas saugiau yra vežti be tento, nes kartais tentas kaip tik kelia papildomą pavojų, pvz., kai vairuotojams tenka taisyti kelyje pasislinkusį tentą ir pan. Šis pakeitimas padarė ir šiai dienai daro didelį poveiki įmonei, kadangi įmonė turi keisti vos ne visą parką, nukentėjo įmonės veiklos pelningumas. 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. Reikalavimų 34 punkto pakeitimo įsigaliojimo dieną, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo automobilį, į kurio komplektaciją įėjo tentas. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad pareiškėjas, skundžiamas nutarimas yra vienintelis atvejis, kai jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnį už naujos redakcijos Reikalavimų 34 punkto pažeidimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Saulius Majauskas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai pažymėdamas, kad formaliai Rekomendacijų 34 punktas, jo nauja redakcija, buvo pažeista, tačiau 2020 m. rugsėjo 21 d., t. y. administracinio nusižengimo padarymo dieną, Rekomendacijų 34 punkto pakeitimas negalėjo ir neturėjo galioti. Pripažinus, kad Įsakymo įsigaliojimo data nepagrįstai buvo numatyta 2020 m. rugsėjo 1 d., pagrindų taikyti pareiškėjui administracinę atsakomybę nėra ir čia kalbama apie ūkio subjektų teisėtus lūkesčius. Iš esmės įmonėms nebuvo nustatytas pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie pasikeitusio teisinio reglamentavimo, reikalingas susirasti naujų būdų ir priemonių uždengti transporto priemones tentais, apmokyti darbuotojus, kaip saugiai reikia uždengti – tai yra laiko, finansiniai kaštai ir kiti organizaciniai iššūkiai. Pažeidimo dieną yra darytos krovinio nuotraukos – iš spalvotų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad birus krovinys yra drėgnas, ir kad jis pakrautas nesiekiant bortų viršaus, t. y. gabenamas nekeliant jokio pavojaus aplinkai. Kiek jam žinoma, tai vienintelis atvejis, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, dėl naujos redakcijos Reikalavimų 34 punkto pažeidimo.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pareiškėjo skundo ribose. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. ANK 459 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

A. B. skundžiamu nutarimu traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjui skundžiamu nutarimu pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį paskirta 450 Eur dydžio bauda už tai, kad Lietuvos transporto saugos administracijos inspektoriai (duomenys neskelbtini) kelyje, Kauno rajone, 2020 m. rugsėjo 21 d. sustabdė ir patikrino transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią vairavo K. N., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidžiant privalomus teisės aktų reikalavimus buvo vežamas neuždengtas birus krovinys dėl transporto priemonėje neįrengto brezento ar kitos tvirtinimo įrangos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencijuotos įmonės transporto vadybininkas A. B., būdamas atsakingu už įmonėje vykdomas krovinių vežimo ir (ar) pakrovimo veiklas bei tinkamą krovinių pritvirtinimą ar uždengimą neužtikrino, kad įmonėje dirbančiam vairuotojui vežant birų krovinį, jis būtų uždengtas pagal teisės aktų reikalavimus, nes minėtoje transporto priemonėje nebuvo tvirtinimo priemonių, kuriomis įmonės vairuotojas galėtų uždengti gabenamus birius krovinius. Nutarime nurodoma, kad buvo pažeistas Reikalavimų 10.1 papunktis ir 34 punktas.

Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi Reikalavimų 10.1 punkto redakcija numatė krovinio vežėjo ir (ar) vairuotojo pareigą parinkti krovinio vežimui tinkamą transporto priemonę, užtikrinti, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, o tvirtinimo įranga – tinkama naudoti. Tuo tarpu administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi Reikalavimų 34 punkto redakcija numatė, kad palaida įranga, pvz., juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi būti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams. Kai yra vežami birūs kroviniai – jie turi būti uždengti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Įsakymą, kuriuo buvo pakeistas Reikalavimų 34 punktas, Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius priėmė 2020 m. rugpjūčio 20 d., jo 2 punktu nustatydamas, kad Įsakymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 dieną. Tuo tarpu iki 2020 m. rugsėjo 1 d. galiojo Reikalavimų 34 punkto redakcija, numačiusi, kad palaida įranga, pvz., juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi būti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams.

Kaip matyti iš skundo argumentų, o taip pat iš pareiškėjo ir jo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, byloje nėra ginčijamos skundžiamu nutarimu nustatytos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 7 dalyje, aplinkybės. Tiek pats pareiškėjas, tiek jo atstovas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone buvo vežamas neuždengtas birus krovinys ir tuo buvo pažeistas Reikalavimų 34 punktas, numatantis, kad vežami birūs kroviniai turi būti uždengti. Skunde nutarimo teisėtumas ginčijamas motyvuojant tuo, kad Įsakymo (kuriuo buvo pakeistas Reikalavimų 34 punktas) 2 punktas „Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d.“ prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai. Pareiškėjo ir jo atstovo įsitikinimu, Reikalavimų 34 punkto nauja redakcija nusižengimo padarymo metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 21 d., negalėjo būti taikoma pareiškėjo atžvilgiu – Reikalavimų 34 punkto pakeitimas negalėjo įsigalioti anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos, t. y. administracinę atsakomybę užtraukiantys punktai negalėjo įsigalioti anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 20 dieną.

Skundu prašoma teismo kreiptis į administracinį teismą ABTĮ 112–119 straipsniuose nustatyta tvarka dėl ištyrimo, ar Įsakymo, t. y. norminio administracinio teisės akto, 2 punktas („Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d.“) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, tuo tarpu Reikalavimų pakeitimai buvo priimti 2020 m. rugpjūčio 20 d. Įsakymu, o Įsakymo Įsigaliojimo data numatyta 2020 m. rugsėjo 1 dieną. Skunde teigiama, kad toks staigus teisės akto pakeitimo įsigaliojimas, nesilaikant imperatyvių teisės akto pakeitimo terminų (pakeitimas įsigaliojo per 12 kalendorinių dienų, o skaičiuojant darbo dienomis – per 7 darbo dienas) prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai. Skunde taip pat nurodoma, kad įmonės atsakingas asmuo, sužinojęs apie planuojamus Reikalavimų pakeitimus, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad bet kokie ūkinę veiklą reguliuojantys norminių teisės aktų pasikeitimai įsigaliotų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jo paskelbimo dienos, sudarant pakankamai laiko susipažinti su priimtais pakeitimais ir pertvarkyti ūkinės veiklos vykdymą. Šiuo atveju turėjo būti taikomas bent minimalus 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, siekiant įgyvendinti Įsakymu pakeistą Reikalavimų 34 punktą ir neparalyžiuojant įmonės vykdomos veiklos. Skunde pažymima, kad per 12 kalendorinių dienų, o skaičiuojant darbo dienomis – per 7 darbo dienas, įmonė objektyviai neturėjo galimybės pakeisti birius krovinius gabenančių transporto priemonių kitomis, atnaujinti savo automobilių parką ar patobulinti senas krovinius gabenančias transporto priemones taip, kad jos pilnai atitiktų pasikeitusį teisės akto reikalavimą.

Teismas aukščiau nurodytus skundo motyvus vertina kritiškai. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Tuo tarpu Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kuria remiamasi skunde, yra numatyta specialioji norma, numatanti, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Būtina sąlyga Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies, t. y. specialiosios normos, taikymui – teisės aktai turi būti keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą.

Teismo posėdžio metu ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus teismui nekyla abejonių, kad tiek reikalavimas vežti birius krovinius uždengtus, tiek ir atsakomybė už šio reikalavimo pažeidimą buvo taikoma dar iki Reikalavimų 34 punkto pakeitimo, kuriuo šis reikalavimas buvo įvardintas tiesiogiai, įsigaliojimo. Institucija į bylą pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dar iki Reikalavimų 34 punkto pakeitimo buvo traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį už tai, kad birūs kroviniai buvo vežami neuždengti: 2019 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR_P-3950-2019 su administraciniu nurodymu surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui P. Š. (b. l. 83–92), 2020 m. sausio 28 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR_P-207-2020 su administraciniu nurodymu surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui E. L. (b. l. 76–82), o 2020 m. balandžio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR_P-949-2020 su administraciniu nurodymu surašytas pačiam pareiškėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkui A. B. (b. l. 93–95). Visais trimis atvejais administraciniai nurodymai buvo įvykdyti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nei vienu atveju neginčijo aplinkybės, kad turėjo pareigą vežti birų krovinį uždengtą ir kad šią pareigą pažeidė, tuo padarydami ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Iš paminėtų administracinių nusižengimų protokolų turinio matyti, kad iki Reikalavimų 34 punkto pakeitimo įsigaliojimo, reikalavimas vežti birius krovinius uždengtus buvo traktuojamas kaip skirtinguose teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo krovinius vežti saugiai dalis (pvz., Kelių eismo taisyklių 208 punktas, 209 punktas, Reikalavimų 10.1 punktas ir kt.). Tačiau iki Reikalavimų 34 punkto pakeitimo krovinių patikrinimą atliekantiems pareigūnams buvo palikta diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar traukti asmenį administracinėn atsakomybėn už biraus krovinio vežimą jo neuždengus, ar ne. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog Įsakymu į Reikalavimų 34 punktą įrašant, kad birūs kroviniai turi būti vežami uždengti, nebuvo nei pakeistas, nei nustatytas naujas ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinis reguliavimas. Be to, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, besispecializuojančioje birių krovinių vežime, būtinybė keisti savo transporto priemonių parką, pritaikant turimas transporto priemones birių krovinių vežimui juos uždengus, kilo dar iki Įsakymo priėmimo, tačiau akivaizdu, kad įmonė šią būtinybę ignoravo, tokiu būdu prisiimdama visas galimas neigiamas tokio neveikimo pasekmes.

Skundo motyvai, kad dėl tokio staigaus Reikalavimų pasikeitimo iškilo grėsmė įmonei nutraukti vykdomą ūkinę veiklą, kad Reikalavimų pakeitimui turėjo būti taikomas bent minimalus 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, tam kad Įsakymu pakeistas Reikalavimų 34 punktas būtų įgyvendintas neparalyžiuojant įmonės vykdomos veiklos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl Reikalavimų 34 punkto pakeitimo, įsigaliojusio 2020 m. rugsėjo 1 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo ženkliai apsunkinta, kad dėl to reikšmingai sumažėjo šios įmonės apyvarta, kad įmonė negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Kaip paaiškino teismo posėdžio metu pareiškėjas, skundžiamas nutarimas yra vienintelis atvejis, kai jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnį už naujos redakcijos Reikalavimų 34 punkto pažeidimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad naujos redakcijos Reikalavimų 34 punkto pažeidimas buvo pavienis atvejis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nekilo didesnių sunkumų taikant šią nuostatą kasdienėje veikloje.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nei vienas ūkio subjektas, užsiimantis birių krovinių pervežimu, nesikreipė į Inspekciją su prašymu atidėti Įsakymo įsigaliojimo datą, nepateikė Inspekcijai duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių neturės galimybės savo veikloje vadovautis Reikalavimų 34 punkto pakeitimu nuo jo įsigaliojimo datos. Be to, Institucija į bylą pateikė duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo Įsakymo įsigaliojimo datos, iki 2020 m. lapkričio 20 d., t. y. iki datos, kada, pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, turėjo įsigalioti Įsakymas, buvo užfiksuoti 98 ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atvejai, iš kurių tik 21 padarytas pažeidžiant naujos redakcijos Reikalavimų 34 punktą ir tik dėl vieno iš šių atvejų buvo teikiamas skundas (b. l. 69–75). Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad Reikalavimų 34 punkto pakeitimu nebuvo nei keičiamas, nei nustatomas naujas ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinis reguliavimas ir ūkio subjektams nekilo didesnių sunkumų nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jį įgyvendinant savo veikloje.

Aukščiau nustatytos aplinkybės paneigia skunde išdėstytas abejones dėl Įsakymo 2 punkto („Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d.“) atitikties įstatymui. Teismui nekyla jokių abejonių dėl minėto norminio administracinio akto, todėl pareiškėjo atstovo prašymas kreiptis į administracinį teismą ABTĮ 112–119 straipsniuose nustatyta tvarka dėl ištyrimo ar norminio administracinio teisės akto – Įsakymo 2 punktas („Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d.“) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, netenkintinas. Kadangi abejonės dėl Įsakymo 2 punkto teisėtumo yra vienintelis motyvas, kuriuo remiantis skunde ginčijamas nutarimo teisėtumas, teismui nenustačius pagrindo kreiptis į administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka dėl ištyrimo ar norminio administracinio teisės akto – Įsakymo 2 punktas neprieštarauja įstatymui, nėra pagrindo tenkinti ir skunde reiškiamo prašymo panaikinti nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl paties administracinio nusižengimo padarymo fakto ir dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 7 dalyje. Skundžiamu nutarimų pareiškėjui paskirtos baudos dydis byloje nebuvo ginčijamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo padaryto nusižengimo atžvilgiu nėra kritiškas (iš pareikėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad pareiškėjas kritiškai vertino ne savo priešingą teisei elgesį, o patį Reikalavimų 34 punkto pakeitimą), atsižvelgiant į tai, kad netinkamo birių krovinių gabenimo atvejai įmonėje, kurioje pareiškėjas eina transporto vadybininko pareigas, kartojasi, manytina, kad pareiškėjui skundžiamu nutarimu pagrįstai paskirta sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkančio dydžio bauda.

Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo atstovo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atstovo advokato Sauliaus Majausko skundo netenkinti.

Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės Ritos Rumbaitienės 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1103-2021, ROIK: 20123290700, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė