- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- I3-4997-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00284-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- B. Z.
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. V.,
2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje mišriu nuotolinio vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Z. patikslintą skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. Z. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu (b. l. 25-27) teismo prašo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. raštą (sprendimą) Nr. (4.1.9. E) D3-746 „Dėl valstybinės žemės įsigijimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorių organizuoti teritorijos – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą, prijungiant prie jo 0,0324 ha ploto laisvą valstybinės žemės sklypą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nuo 1994 m. nuosavybės teise priklauso namų valda, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 0,0359 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Greta jos žemės sklypo yra laisvas valstybinės žemės 0,0324 ha plotas, kuris patenka į Akmenos upės apsauginę 25 metrų zoną, pavasarį potvynių metu jis užliejamas, tame žemės sklype leidžiama tik ūkinė veikla, nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo. Be to, nėra galimybės į minėtą žemės sklypą įrengti atskirą įvažiavimą, patekti į jį būtų galima tik per jos (pareiškėjos) žemės sklypą.
Minėtą žemės sklypą ilgą laiką faktiškai naudojo buvę šios namų valdos savininkai. Jai (pareiškėjai) buvo leista naudotis minėtu laisvu žemės plotu iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ji 2007 m. kreipėsi į tuometinę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydama duoti sutikimą rengti detaliojo plano projektą, prisijungiant minėtą žemės sklypą. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ji 2021 m. sausio 27 d. Administracijai pateikė analogišką prašymą ir pažymi, kad minėtas žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Skundžiamu Raštu jos prašymas netenkintas. Pareiškėjos teigimu, minėtas Raštas pažeidžia jos teises, interesus ir teisėtus lūkesčius.
Atsiliepimas
Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) atsiliepimu (b. l. 43-46) prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, jog pareiškėja 2021 m. sausio 27 d. Administracijai pateiktame prašyme nurodė, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0359 ha žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme pateikė informaciją, kad iš 1997 m. žemės sklypo plano matyti, jog nurodytas šiuo metu laisvas valstybinės žemės plotas buvo priskirtas minėtam gyvenamajam namui, kad esant dviem namo bendrasavininkams, viena iš buvusių namo savininkių valstybinės naudotos žemės sklypo dalies iš valstybės neišsipirko. Pareiškėjai įsigijus visą gyvenamąjį namą, buvo suteiktas leidimas naudotis šia neišpirkta žeme. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, leidimas naudotis šia žeme buvo nutrauktas. Pareiškėja prašė leisti atstatyti buvusį prie namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotą, priskiriant laisvą valstybinę žemę (0,03 ha), kurią pageidavo iš valstybės įsigyti.
Nagrinėjant pareiškėjos prašymą Administracijos specialistai nustatė, kad pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suformuotas 0,0359 ha ploto žemės sklypas. Šalia esantis laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Kretingos skyriaus sprendimu naudojo žemės ūkio veiklai, nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jame nėra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypas nėra įsiterpęs, kadangi ribojasi su laisva valstybine žeme ir šiame plote galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Pažymi, kad į šį žemės plotą yra galimybė patekti servitutiniu keliu, kuris suprojektuotas žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nurodžius teisinius pagrindus bei faktines aplinkybes, Rašte pareiškėjai paaiškinta, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėja neturi galimybės be aukciono įsigyti laisvos valstybinės žemės, esančios šalia jos žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
Rašte pareiškėjai pateikta informacija apie tai, kad šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento - Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrojo plano, patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniuose teritorija, kurią prašoma prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), numatyta bendram viešam naudojimui. Pareiškėjai taip pat pateikta informacija apie planuojamus Bendrojo plano pakeitimus, pažymint, kad parengtuose Bendrojo plano keitimo sprendiniuose minėta teritorija priskirta intensyviai naudojamų želdynų zonai, tai yra bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, prašydama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo prie jos žemės sklypo būtų prijungiamas laisvas valstybinis žemės sklypas, kadangi buvo aišku, kad jis yra netinkamas suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirą žemės sklypą, nes yra ne tik Akmenos upės apsaugos zonoje, bet ir užliejamoje vietoje. Administracija jos prašymo 2014 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (4.1.9)-D3-1585 ,,Dėl žemės ploto prisijungimo“ netenkino, nurodydama pareiškėjai prašymo netenkinimo teisinius pagrindus ir paaiškindama, kad norimas prisijungti žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Pareiškėja su prašymu prijungti laisvą valstybinės žemės sklypą kreipėsi dar 2011 m. rugpjūčio 19 d. Atsakydama į šį prašymą, Administracija 2011 m. spalio 17 d. raštu Nr. (6.23)-D3-4210 ,,Dėl prašymo“ nurodė, kad šalia pareiškėjos žemės sklypo ribos esantis laisvos žemės plotas negali būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu, nes jis nėra įsiterpęs. Pažymi, kad pareiškėja ne kartą informuota apie tai, kad pagal teisės aktus Administracija negali tenkinti jos prašymo dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo prie jos turimo žemės sklypo.
Nesutinka su pareiškėjos motyvais, kad į valstybinės laisvos žemės plotą nėra galimybių įrengti įvažiavimo kelio, kad patekti į šį sklypą galima tik per pareiškėjos sklypą, kuriame vietos įrengti kelią nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020-05-19 sprendimu Nr. 14SK-801-(14.14.110E.), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020-06-12 sprendimu Nr. 14VĮ-257-(14.14.2E.). Servituto plotas - 116.00 kv. m.
Pateikė teismui ištrauką iš Kretingos mieto Bendrojo plano, informaciją susijusią su Bendrojo plano keitimo viešinimu, ištrauką iš Bendrojo plano keitimo sprendinių, aiškinamąjį raštą bei žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį prie Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. 71730 (duomenys neskelbtini).
Nesutinka su pareiškėjos nuomonė, jog tai, kad jai buvo leista laikinai naudotis ginčo žemės sklypu ir leidimas nebuvo pratęstas, sudaro prielaidas laisvos valstybinės žemės įsigijimui be aukciono. Pareiškėjos pasvarstymai apie leidimą statybai laisvame valstybinės žemės plote bei kliūčių ieškojimą dėl to, kad neleisti prijungti ginčo valstybinės žemės laisvo ploto prie pareiškėjos jau turimo sklypo, vertintini kritiškai, nes kaip nurodyta anksčiau, ši teritorija Bendrojo plano keitimo sprendiniuose priskirta intensyviai naudojamų želdynų zonai, tai yra bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija.
Nurodo, jog pareiškėja 2021 m. balandžio 22 d. kreipėsi su prašymu į Kretingos rajono savivaldybės merą, kad ginčo sklype būtų leista pastatyti jos sūnaus R. Z. kūrinį. Prašyme nurodoma, R. Z. yra menininkas, jo darbai puošia Klaipėdos miesto erdves. Gautas prašymas kelia abejonių dėl patikslintame skunde keliamų reikalavimų, nes meno kūrinys Kretingos rajono gyventojus turėtų džiuginti bendro naudojimo erdvėje, kas ir numatyta Bendrojo plano keitimo sprendiniuose.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu (b. l. 99-101) prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog gretimybėje prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 5634-0008-0542, esantis nesuformuotas valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes yra su privažiavimu (kelio servitutas 0,0031 ha tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nesuformuotame žemės sklype nėra pareiškėjai ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančių statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, todėl Pareiškėja neturi galimybės be aukciono įsigyti pageidaujamos valstybinės žemės. Mano, kad Administracijos 2021 m. vasario 17 d. sprendimas „Dėl valstybinės žemės įsigijimo“ yra teisėtas, argumentuotas ir pagrįstas.
Papildomai informuoja, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato laikino naudojimo nesuformuotuose žemės sklypuose mieto teritorijoje.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė savo patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės palaikė savo institucijų atsiliepimus ir prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 17 d. sprendimo (rašto) Nr. (4.1.9. E) D3-746 „Dėl valstybinės žemės įsigijimo“, kuriuo atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir prisijungimo prie namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja išvestiniu skundo reikalavimu prašo įpareigoti Administracijos direktorių organizuoti teritorijos – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą, prijungiant prie jo 0,0324 ha ploto laisvą valstybinės žemės sklypą.
VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenis pareiškėjai B. Z. nuosavybės teise priklauso 0,0359 ha kitos paskirties žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. 5634-0008-0542, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-57).
Pareiškėja 2021 m. sausio 27 d. pateikė Administracijai prašymą dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir prisijungimo prie namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).
Administracija 2021 m. vasario 17 d. raštu Nr. (4.1.9. E) D3-746 „Dėl valstybinės žemės įsigijimo“ (b. l. 4-5) netenkino pareiškėjos prašymo, nes prašomas suformuoti kaip įsiterpęs laisvas valstybinės žemės sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 2 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui.
Įsiterpusio žemės sklypo sąvoka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018). Visos trys Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios. Tai reiškia, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka gali būti parduodami tik tie laisvos valstybinės žemės plotai, kurie atitinka visas tris aptariamas sąlygas, o jų neatitiktis nors vienai iš nurodytų sąlygų reikštų, kad tokie laisvos valstybinės žemės plotai negalėtų būti pripažinti turinčiais įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, dėl ko jie negalėtų būti suformuoti ir parduoti be aukciono (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-268-261/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalia pareiškėjos namų valdos esantis žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame nėra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Šių aplinkybių neginčija ir pareiškėja. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad į valstybinės laisvos žemės plotą nėra galimybių įrengti įvažiavimo kelio, kad patekti į šį sklypą galima tik per pareiškėjos sklypą, o jame vietos įrengti kelią nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku - nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 14SK-801-(14.14.110E.), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 14VĮ-257-(14.14.2E.); servituto plotas - 116.00 kv. m. Minėtas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, numatytos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, nes jis ribojasi su laisva valstybine žeme, į šį žemės plotą yra galimybė patekti servitutiniu keliu. Aplinkybė, kad pareiškėjai laikinai buvo leista naudotis minėtu žemės sklypu (b. l. 52-53), nėra reikšminga, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato miesto teritorijoje laikino žemės naudojimo nesuformuotuose žemės sklypuose. Pareiškėjos teiginiai, kad pavasarį potvynių metu minėtas žemės plotas užliejamas šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl įsiterpusio žemės sklypo. Be to, Kretingos miesto Bendrojo plano sprendiniuose teritorija, kurią prašoma prijungti prie pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), numatyta bendram viešam naudojimui.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Analizuojant skundžiamo Rašto turinį, konstatuotina, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Raštą priėmė kompetentingas administravimo subjektas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011), todėl teismas dėl kitų pareiškėjos patikslinto skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo priėmimui.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 17 d. raštą „Dėl valstybinės žemės įsigijimo“, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl valstybinės žemės įsigijimo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos patikslintas skundas dalyje dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį pareiškėjos reikalavimą, netenkinamas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo organizuoti teritorijos – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą, prijungiant prie jo 0,0324 ha ploto laisvą valstybinės žemės sklypą. Taigi, pareiškėjos patikslintas skundas dėl visų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, išlaidas dėl ginčui aktualių dokumentų gavimo ir skundų teismui siuntimo (b. l. 123-126).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas, netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos B. Z. patikslintą skundą.
Netenkinti pareiškėjos B. Z. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.