- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- A-880-821/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00284-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- B. Z.
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Z. patikslintą skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja B. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. raštą (sprendimą) Nr. (4.1.9. E) D3-746 „Dėl valstybinės žemės įsigijimo“ (toliau – ir Raštas), ir įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorių organizuoti teritorijos – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą, prijungiant prie jo 0,0324 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypą (toliau – ir Laisvas sklypas).
2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Pareiškėjai nuo 1994 m. nuosavybės teise priklauso namų valda, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,0359 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Greta jos žemės sklypo yra laisvas valstybinės žemės 0,0324 ha plotas, kuris patenka į Akmenos upės apsauginę 25 metrų zoną, pavasarį potvynių metu jis užliejamas, tame žemės sklype leidžiama tik ūkinė veikla, ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo. Be to, nėra galimybės į Laisvą sklypą įrengti atskirą įvažiavimą, patekti į jį būtų galima tik per pareiškėjos žemės sklypą.
2.2. Laisvą sklypą ilgą laiką faktiškai naudojo buvę pareiškėjos namų valdos savininkai. Pareiškėjai buvo leista naudotis Laisvu sklypu iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja 2007 m. kreipėsi į tuometinę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydama duoti sutikimą rengti detaliojo plano projektą, prisijungiant Laisvą sklypą prie pareiškėjos namų valdos sklypo. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėja 2021 m. sausio 27 d. Administracijai pateikė analogišką prašymą.
2.3. Laisvas sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Atsakovas skundžiamu Raštu pareiškėjas prašymo netenkino, šis Raštas pažeidžia pareiškėjos teises, interesus ir teisėtus lūkesčius.
3. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėja 2021 m. sausio 27 d. Administracijai pateikė prašymą leisti atstatyti buvusį prie namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotą, priskiriant jam laisvą sklypą (0,03 ha), kurią pageidavo iš valstybės įsigyti.
3.2. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą Administracijos specialistai nustatė, kad pastatams (duomenys neskelbtini)., eksploatuoti suformuotas 0,0359 ha ploto žemės sklypas. Šalia esantis laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Kretingos skyriaus sprendimu naudojo žemės ūkio veiklai, nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jame nėra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypas nėra įsiterpęs, kadangi ribojasi su laisva valstybine žeme, ir šiame plote galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Į Laisvą sklypą yra galimybė patekti servitutiniu keliu, kuris suprojektuotas žemės sklype (duomenys neskelbtini). Rašte pareiškėjai buvo paaiškinta, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėja neturi galimybės be aukciono įsigyti laisvos valstybinės žemės, esančios šalia jos valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
3.3. Administracija skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, kad šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano, patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322, (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniuose teritorija, kurią prašoma prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), numatyta bendram viešam naudojimui. Pareiškėjai taip pat pateikta informacija apie planuojamus Bendrojo plano pakeitimus, pažymint, kad parengtuose Bendrojo plano keitimo sprendiniuose minėta teritorija priskirta intensyviai naudojamų želdynų zonai, tai yra bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija.
3.4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja su prašymais organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo prie jos valdomo žemės sklypo būtų prijungiamas laisvas valstybinis žemės sklypas, į atsakovą kreipėsi ir 2011 m., ir 2014 m., ir pareiškėja ne kartą informuota apie tai, kad pagal teisės aktus Administracija negali tenkinti jos prašymo dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo prie jos turimo žemės sklypo, kadangi Laisvas sklypas neatitinka teisės aktuose nurodyto įsiterpusio žemės sklypo požymių.
3.5. Administracija nesutiko, kad į Laisvą sklypą nėra galimybių įrengti įvažiavimo kelio, ir patekti į šį sklypą galima tik per pareiškėjos sklypą, kuriame vietos įrengti kelią nėra, ir nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į Laisvą sklypą.
Atsiliepimas
3.6. Atsakovas nesutiko, kad aplinkybė, jog pareiškėjai buvo leista laikinai naudotis Laisvu sklypu, ir leidimas nebuvo pratęstas, sudaro prielaidas laisvos valstybinės žemės įsigijimui be aukciono, bei pažymėjo, kad ši teritorija (Laisvas sklypas) Bendrojo plano keitimo sprendiniuose priskirta intensyviai naudojamų želdynų zonai.
Šalies argumentai
3.7. Pareiškėja 2021 m. balandžio 22 d. kreipėsi su prašymu į Kretingos rajono savivaldybės merą, kad Laisvame sklype būtų leista pastatyti jos sūnaus R. Z. kūrinį, tačiau šis prašymas kelia abejonių dėl patikslintame skunde keliamų reikalavimų, nes meno kūrinys Kretingos rajono gyventojus turėtų džiuginti bendro naudojimo erdvėje, kas ir numatyta Bendrojo plano keitimo sprendiniuose.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė, kad gretimybėje prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 5634-0008-0542, esantis nesuformuotas valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes yra su privažiavimu (kelio servitutas 0,0031 ha tarnaujantis daiktas) per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nesuformuotame žemės sklype nėra pareiškėjai ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančių statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėja neturi galimybės be aukciono įsigyti pageidaujamos valstybinės žemės. Administracijos 2021 m. vasario 17 d. sprendimas „Dėl valstybinės žemės įsigijimo“ yra teisėtas, argumentuotas ir pagrįstas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato laikino naudojimo nesuformuotuose žemės sklypuose mieto teritorijoje.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,0359 ha kitos paskirties žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. 5634-0008-0542, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2021 m. sausio 27 d. pateikė Administracijai prašymą dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir prisijungimo prie namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Administracija 2021 m. vasario 17 d. raštu Nr. (4.1.9. E) D3-746 „Dėl valstybinės žemės įsigijimo“ netenkino pareiškėjos prašymo, nes prašomas suformuoti kaip įsiterpęs laisvas valstybinės žemės sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
7. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalių, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 punkto nuostatomis, aktualia teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui.
9. Teismas nustatė, kad šalia pareiškėjos namų valdos esantis Laisvas sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame nėra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad į Laisvą sklypą nėra galimybių įrengti įvažiavimo kelio, kad patekti į šį sklypą galima tik per pareiškėjos sklypą, o jame vietos įrengti kelią nėra, kadangi nustatė, jog į Laisvą plotą patenkama naudojant kelio servitutą.
10. Teismas konstatavo, kas Laisvas sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, numatytos Vyriausybės nutarime Nr. 692, nes jis ribojasi su laisva valstybine žeme, į šį žemės plotą yra galimybė patekti servitutiniu keliu. Teismas kaip nereikšminą vertino aplinkybę, jog pareiškėjai laikinai buvo leista naudotis minėtu žemės sklypu, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato miesto teritorijoje laikino žemės naudojimo nesuformuotuose žemės sklypuose, taip pat aplinkybę dėl Laisvo sklypo užliejimo pavasarinių potvynių metu. Teismas pažymėjo, kad Kretingos miesto Bendrojo plano sprendiniuose teritorija, kurią prašoma prijungti prie pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), numatyta bendram viešam naudojimui.
11. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Raštą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Teismas konstatavo kad nagrinėjamoje byloje nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti Administracijos 2021 m. vasario 17 d. rašto, todėl netenkinus šio pareiškėjos prašymo, atmestinas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo organizuoti teritorijos – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą, prijungiant prie jo 0,0324 ha ploto laisvą valstybinės žemės sklypą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos prašymą priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
III.
12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti: panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. raštą Nr. 4.1.9. E) D3-746 ir įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorių organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant prie jo 0,0324 ha ploto laisvą valstybinės žemės sklypą.
13. Pareiškėja nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
13.1. Teismas objektyviai neįvertino visų bylos ir ginčo aplinkybių visumos, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
13.2. Laisvas sklypas patenka į Akmenos upės apsauginę 25 metrų zoną, todėl jame suformuoti atskiro žemės sklypo neįmanoma, o Kretingos rajono savivaldybės administracijos ketinimai Bendrojo plano keitimo sprendiniuose šį sklypą priskirti bendro naudojimo erdvių intensyviai naudojamų želdynų teritorijai neatitinka protingumo kriterijų, kadangi sklypas kiekvienais metais yra užliejamas potvynio.
13.3. Pareiškėja pažymi nuo 2007 m. teikusi prašymus dėl Laisvo sklypo prijungimo prie greta esančio pareiškėjos valdomo žemės sklypo, bei nurodo, kad kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku – buvo nustatytas tik 2020 m. gegužės 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 14SK-801-(14.14.110E), jis nustatytas tik tam, kad nebūtų pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo.
Atsiliepimas
14. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo, kad Administracijos pozicija dėl Laisvo sklypo prijungimo prie pareiškėjos turimo žemės sklypo yra aiški ir nuosekli nuo 2011 m., pareiškėjai ne kartą buvo paaiškinta, kad Laisvas sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, bei nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėja neturi galimybės be aukciono įsigyti laisvos valstybinės žemės, esančios šalia žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teiginiai dėl kelio servituto nustatymo tikslo yra nepagrįsti.
14.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti. NŽT pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, bei pažymi, jog tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. Rašto (sprendimo) Nr. (4.1.9. E) D3-746, kuriu atsisakyta organizuoti teritorijos – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą, prijungiant prie jo 0,0324 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Laisvas sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, todėl Administracija pagrįstai atsisakė organizuoti teritorijos – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą, ir prijungti prie jo Laisvą sklypą.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, bei Laisvo sklypo kaip valstybinės žemės sklypo, neatitinkančio įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, traktavimu.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
19. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai.
20. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija) 10 straipsnio 4 dalis nustatė, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014, 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018). Visos trys Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios.
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr.eA-251-552/2018). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos aukščiausiasis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018)
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju šalia pareiškėjos namų valdos esantis Laisvas sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, numatytos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, nes jis ribojasi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, į Laisvą sklypą yra galimybė patekti servitutiniu keliu, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 14SK-801-(14.14.110E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 14VĮ-257-(14.14.2E), t. y. į jį galima formuoti kaip atskirą sklypą, šis Laisvas sklypas yra stačiakampio formos (t. y. jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai).
25. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Laisvas sklypas patenka į Akmenos upės apsauginę zoną, todėl jame neįmanoma suformuoti atskiro sklypo.
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo tikslu, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, išsaugota migracinių koridorių funkcija, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis ir jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, užtikrinta visuomenės teisė naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis, išskiriamos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal šiuo metu galiojančio Kretingos miesto bendrojo plano sprendinius laisvos valstybinės žemės teritorija, kuri apima ir prašomą prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)Laisvą sklypą, numatyta bendram viešam naudojimui. Parengtuose Bendrojo plano keitimo sprendiniuose minėta teritorija priskirta intensyviai naudojamų želdynų zonai, tai yra bendro naudojimo erdvių, želdynų teritorija. Teisėjų kolegija pažymi, jog servitutinis kelias, kuriuo patenkama į minimą valstybinės žemės teritoriją, buvo nustatytas planuojant šios teritorijos naudojimą viešoms reikmėms, todėl nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad šis servitutinis kelias buvo nustatytas siekiant apriboti pareiškėjos galimybes įsigyti Laisvą sklypą.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos nurodyta vienintelė aplinkybė – kad Laisvas sklypas negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką bei kitas nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja turi subjektinę teisę į Laisvą sklypą. Atkreiptinas dėmesys, jog Nacionalinė žemės tarnyba, 2020 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 14SD-1502(14.14.104.) atsakydama į pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai naudoti Laisvą sklypą, pažymėjo, kad minima teritorija nėra pažymėta valstybinės žemės fondo žemės planuose kaip laisva valstybinė žemė, ir ši teritorija nėra numatyta žemės ūkio veiklai vykdyti. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog laisvos valstybinės žemės teritorija, kurioje yra Laisvas sklypas, yra numatyta (suplanuota) kitoms reikmėms.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neatitinka teisės aktuose nustatytų sąlygų dėl kitos paskirties žemės sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka, kadangi Laisvas sklypas, prašomas prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio sklypo sąlygų, jame nėra pareiškėjai ar kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Minėtų išvadų nepaneigia pareiškėjos nurodomi apeliacinio skundo argumentai, kad Laisvas sklypas pavasarį yra užliejamas vandens ir jį paskirti bendram naudojimui neracionalu ir kt.
30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos B. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.