Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., žinodamas apie 2018 m. spalio 23 dienos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir pagal šį teismo sprendimą turėdamas pareigą nuo 2018-06-25 mokėti lėšas J. P. savo vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį iki D. B. pilnametystės, išlaikymo išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiais nuo 2019-11-01 iki 2019-11-04 ir nuo 2021-08-09 2022-03-16 nemokėdamas lėšų D. B. išlaikymui, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. kaltė įrodoma jo paties, liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. B. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Gali paaiškinti, kad su J. P. turi mažametį sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta yra su motina. Apie santykius su J. gali pasakyti tik tiek, kad ji piktybiškai trukdo jam su sūnumi bendrauti, anksčiau, kol sirgo onkologine liga, manipuliavo liga, ir kur jis besikreiptų dėl bendravimo su sūnumi problemų visur atsitrenkdavo kaip į sieną. Priėmė sprendimą kurį laiką, kol sūnus pats paaugs ir pats supras, kas yra ir kaip, būti atokiau nuo sūnaus, nes nenori, kad dėl jų santykių su jo mama, sūnui būtų daroma psichologinė trauma. Su sūnumi bendrauja minimaliai, nueina per jo gimtadienius į jo mokyklą, pasveikina, trumpai pabendrauja. Labai nori su sūnumi ryšio ir bendravimo ir labai tikisi, kad ateityje taip ir bus. Kadangi po sūnaus gimimo kartu su J. negyveno, 2015 metais J. prisiteisė išlaikymą jų sūnaus išlaikymui po 130 eurų, kurį jis mokėjo be jokių problemų. 2018 metais, datų jis tiksliai sukonkretinti negali, nes neprisimena, J. vėl kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sumos padidinimo ir teismas jos ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš jo po 180 eurų kas mėnesį, nors J. prašė ir daugiau – 250 ar 300 eurų, tikslios sumos dabar nepamena. Nuo alimentų perteisimo jis jų beveik kaip ir nemokėjo, kelis kartus, kiek prisimena, pats vežė pinigus pas antstolį, nes J. kreipėsi į juos dėl išieškojimo. Tuo metu, kai jam buvo perteisiamas išlaikymas, jis buvo registruotas darbo biržoje, kurioje beveik visą tą laikotarpį iki dabar ir buvo registruotas. Iš darbo biržos kažkada, labai seniai, yra gavęs kažkokias išmokas, alimentus ir mokėjo tais laikotarpiais, kai išmokas gaudavo iš biržos. Jis yra išsiėmęs individualios veiklos pažymą verstis apdailos darbais, santechnika, tačiau darbo dabar pagal tai negauna, nes dabar sunku yra su užsakymais, darbai yra sustoję dėl pandemijos ir karo Ukrainoje. Vienu laikotarpiu buvo savo iniciatyva išsibraukęs iš darbo biržos, nes gavosi ten taip, kad per darbo biržos siuntimą planavo lankyti kursus, gauti vairuotojo pažymėjimą vairuoti sunkvežimius, o paskui jam nebeleido, nes baigėsi kvotos, todėl ir išėjo. Darbo biržoje jam buvo siūlomi darbai, bet buvo labai primityvūs, kur dirbi kiaurą dieną ir gauni 400 eurų, jie visi buvo fiziniai, o kadangi turi problemų su nugaros skausmais, tai ir atsisakė. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena iš žmonos R. B. gaunamų pajamų. Jokio savo turto neturi, važinėja senais savo žmonos automobiliais, savo automobilio neturi. Tikrai nėra taip, kad tyčia ir sąmoningai slėptų savo turtą ar pajamas tam, kad nemokėtų lėšų vaiko išlaikymui, pats supranta, kad tai jo kaip tėvo pareiga, tačiau dabar jo gyvenime sunkus periodas materialine prasme. Jei kada J. po alimentų padidinimo pasakė ar parašė, kad specialiai jai dabar nemokės tų alimentų, tai gavosi iš tuometinės emocijos, juolab, kad ir ji sąmoningai viską daro, kad pakenkti jam. Suvokia ir supranta, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Tikrai negalvojo, kad bus tokios pasekmės. Pasižada, pagal galimybes, nuo dabar mokėti išlaikymą sūnui D. ir po truputį dengti susidariusį įsiskolinimą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jam yra išaiškinta, kaip bausmė jam geriausiai tiktų viešieji darbai.

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. B. yra mažamečio sūnaus D. B., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, tėvas. Su vaiko tėvu gyveno kažkiek kartu, po to išsiskyrė ir, kadangi vaiko tėvas vengė prisidėti prie sūnaus išlaikymo, 2015 metų rudenį, datos tiksliai neprisimena, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl išlaikymo priteisimo. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. B. buvo priteistas išlaikymas vaikui po 130 Eur. Tada buvo viskas kaip ir gerai, kaip ir mokėjo reguliariai. Pasikeitus vaiko poreikiams, 2018 metų vasarą kreipėsi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra padidinimo. 2018 m. spalio 23 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė naują sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9500-251/2018, išlaikymo suma buvo padidinta ir iš sūnaus tėvo priteista sūnaus išlaikymui mokėti po 180 Eur per mėnesį. Tas supykdė M. ir jis pradėjo piktybiškai vengti reguliariai ir laiku mokėti išlaikymą vaikui, kartais mokėjo kas antrą mėnesį. Vis turėjo jį raginti. Paprašytas padengti praleistus mokėjimus bei skolą, susidariusią po naujo teismo sprendimo, M. atsisakė, SMS žinutėse nurodydamas, kad nesijaučia esąs skolingas ir nesiruošia mokėti jai - tai jis akcentuoja, jo suvokimu lyg ir moka jai, o ne jų mažamečio sūnaus išlaikymui. 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigoje dėl susidariusios skolos dėl sūnaus išlaikymo ir išlaikymo nemokėjimo pastoviai ir laiku kreipėsi į antstolę Giedrę Vasiliauskaitę, nes jis aiškiai teigė, kad tos skolos jai nemokės, vis prikaišiojo, kad galės gyventi iš valstybės pinigų. 2019-01-01 buvo susidariusi 377 Eur skola. Nuo to laiko paskutinis M. mokėjimas buvo 2019 m. sausio mėnesį 180 Eur, tačiau ši suma buvo už 2018 metų gruodį. Daugiau jis pats geranoriškai nemokėjo, per visą tą laikotarpį antstolė vykdė išieškojimą ir iš jo sąskaitos keletą kartų nurašė išlaikymą, nes jis kurį laiką stovėjo darbo biržoje ir gavo išmokas, iš kurių antstolė ir nurašė. M. teigia, kad neturi iš ko mokėti, tačiau keliauja po užsienį su dabartine sutuoktine R. B.. M. B. išlaikymo sūnui visiškai neteikia nuo 2021 m. balandžio mėnesio, t. y. jau daugiau kaip metus laiko. M. B. vykdo veiklą, tikėtina, kad gauna pajamų, tačiau tai slepia. M. dirba apdailininku – statybininku ar panašų darbą, apie jo darbinę veiklą yra daug įrodymų pateikta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, kad jis dirba ir gauna pajamas, tik jų nenurodo. Nuo 2019 m. sausio mėnesio M. mato važinėjant su vis kitu automobiliu. Antstolės teigimu, M. B. savo vardu turto neturi, t. y. nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Turtą galimai registravo dabartinės sutuoktinės, tuo metu buvusios R. Č. vardu ir mamos I. B. vardu. M. (jo šeima) įsigijo naują butą, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus D. ne kartą yra užsiminęs, kad M. ir jo sutuoktinė R. turi nusipirkę žemės sklypą ir statosi namą, buvo nusivežę sūnų jo parodyti. Antstolės teigimu visas turtas buvo registruojamas R. B., buvusios Č. vardu nuo 2019 m. iki sudarė santuoką (ji jos žiniomis užregistruota (duomenys neskelbtini)). M. B. ne kartą siūlė kreiptis dėl mediacijos, kad išspręsti vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku klausimus. Pirmą kartą jis sutiko, bet kai reikėjo pasirašyti prašymą, atsisakė, o jai pateikus prašymą dėl mediacijos sutikimo neparašė. 2022-05-28 dar kartą parašė asmeninę žinutę M. , siūlydama spręsti ginčą mediacijos pagalba, atsakymo negavo, bet mato, kad žinutę perskaitė ir ją ignoravo. Nuo praėjusių metų vasaros ji nutraukė sūnaus bendravimą su tėvu, nes po bendravimo su tėvu vaikas pastoviai suserga, jam yra emocinis sirgimas, iš karto sukyla temperatūra, skrandžio rūgštingumas. Visą šią situaciją žino vaiko teisių apsaugos skyrius, specialistai apklausė vaiką ir palaikė tą jų situaciją, nes būdavo tokie epizodai, kad tėvas pasiima sūnų savaitgaliui ir pats su juo nebūna, nes išvažiuoja dirbti, sūnus būdavo su M. B. sutuoktine, o veždamas sūnų namo, liepdavo sūnui meluoti jai, kad visą savaitgalį sūnus leido su tėvu, dėl ko sūnus patirdavo didžiulį stresą, nes nenorėdavo jai meluoti.

2022-06-13 J. P. pareiškime nurodyta, kad M. B. nuo 2018 metų pradėjo vilkinti 2018-10-23 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą teikti išlaikymą mažamečiui sūnui D. B., o nuo 2021 m. balandžio mėnesio, t. y. jau daugiau kaip metus jo visiškai neteikia. M. B. vengia išlaikyti sūnų D. B..

2018-10-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu iš M. B. nepilnamečiui vaikui D. B. priteistas 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018-06-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš antstolės Giedrės Vasiliauskaitės pateiktos išlaikymo paskaičiavimo lentelės ir vykdomosios bylos Nr. 0112/18/01403 kopijos matyti, kad M. B. įsiskolinimas yra 3537,81 eurų.

Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių miesto skyriaus pateiktų duomenų matyti, jog M. B. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gavo išmokas.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo M. B. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis M. B. vengė vykdyti savo pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, požymius.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Kaltinamasis M. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė mažamečiui. M. B. neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam įstatyme numatytą ir prokurorės siūlomą viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė M. B. sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė kaltinamajam M. B. nebuvo paskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. B. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią M. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

M. B. išaiškinti, kad: 1) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; 2) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 6 dalį, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas; 3) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių, jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti M. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.