Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų T. B., G. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. spalio 15 d. rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovų ieškinį laikė nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų

9. Konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 29 punktas).

10. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

11. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas neneigia, kad teismo nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, jam buvo tinkamai išsiųsta, tačiau laiko, jog terminas trūkumams pašalinti turėjo būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieškovas peržiūrėjo šią nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

14. Pažymėtina, kad pats ieškovas iniciavo teismo procesą naudojantis EPP sistema, todėl turėjo pareigą domėtis jo iškeltos bylos eiga. Be to, CPK 175¹ straipsnio 10 dalis nustato, kad procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma ne procesinio dokumento peržiūrėjimo diena (kaip nurodo ieškovas atskirajame skunde), o po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Kaip matyti, ieškovų ieškinys teisme gautas 2025 m. gruodžio 8 d., o 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai ir 7 dienų terminas jiems pašalinti. Kadangi ieškovas yra EPP sistemos vartotojas, minėta nutartis ieškovui buvo išsiųsta 2025 m. gruodžio 19 d. per EPP. Vadinasi, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, procesiniai dokumentai ieškovui laikytini įteiktais 2025 m. gruodžio 22 d. Dėl šios priežasties ieškovui terminas trūkumams pašalinti pagal įstatymą baigėsi 2025 m. gruodžio 29 d., todėl teismas, nustatęs, jog ieškovas nepašalino trūkumų, kurie sudaro kliūtis tolimesnei proceso eigai, turėjo teisę priimti skundžiamą 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Priešingai, nei nurodo ieškovas, pašalinti ieškinio trūkumus jis turėjo pareigą iki 2025 m. gruodžio 29 d., tačiau teismui iki nurodytos datos jokių duomenų nepateikė. Matyti, kad ieškovas prašymą dėl trūkumų šalinimo pateikė 2026 m. sausio 2 d., t. y. jau po teismo ginčijamos nutarties priėmimo. Tačiau įstatymas nenumato galimybės šalinti trūkumus po to, kai teismas pagrįstai ir teisėtai (dėl laiku nepašalintų trūkumų) nusprendžia procesinį dokumentą laikyti nepaduotu.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas per neapdairumą galbūt iš pradžių neatsidarė ir (ar) nepamatė nutarties dėl trūkumų šalinimo, rodo, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Kitaip tariant, aplinkybė, kad ieškovas galbūt laiku neperskaitė gautų procesinių dokumentų, yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri negali būti vertinama kaip svarbi ir nepriklausanti nuo jo valios priežastis. Tai, kad ieškovas savo neveikimu, turėdamas aktyvią LITEKO VEP paslaugų paskyrą, būdamas paslaugų gavėju galbūt per aplaidumą sukūrė sau neigiamas pasekmes, nereiškia, kad dėl to turi būti pažeidžiami proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principai, nukrypstama nuo įprastų proceso normų ir taisyklių, juolab kai ieškovas buvo informuotas apie trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas net ir nepateikė teismui įrodymų, kad 2025 m. gruodžio 22 d. jis nesusipažino su nutartimi, nustatančia terminą trūkumams pašalinti. Be to, jei ieškovui dėl objektyvių priežasčių nepakako laiko teismo nustatytiems trūkumams pašalinti, jis galėjo prašyti teismą pratęsti terminą šiems veiksmams atlikti, tačiau to nepadarė ir trūkumus ėmėsi šalinti tik po to, kai teismas nusprendė paduotą ieškinį laikyti nepaduotu. Vadinasi, per teismo nustatytą terminą ieškovui trūkumų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškovo ieškinys laikomas nepaduotu, tai neužkerta kelio ieškovams pakartotinai, ištaisius teismo nustatytus trūkumus, vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris atitiktų bendruosius procesiniams dokumentams bei specialiuosius ieškiniui keliamus reikalavimus.

Dėl kitų klausimų ir procesinės bylos baigties

17. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2026 m. sausio 2 d. AB „SEB“ bankas mokėjimo nurodymą, 2026 m. sausio 2 d. trūkumų šalinimą – ieškinio tikslinimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo priimti ieškovo pateiktų naujų įrodymų, kadangi, kaip minėta, įstatymas nenumato galimybės šalinti ieškinio trūkumus po to, kai teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendžia ieškinį laikyti nepaduotu. Trūkumai turi būti šalinami per teismo nustatytą terminą, o ne tada, kada ieškovas sugalvoja tai daryti.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą