- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 2YT-9139-595/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00355-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2PK, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3PK VPS, antstolė I. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriame nurodo, kad jis skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, - nuteistasis, neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių prekių yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Nurodo, kad Lietuvos aukščiausiais teismas 2016-03-23 nutartyje yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Skundžiamu atveju nurodo, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne M. T. nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Prašo panaikinti antstolės I. B. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Tuo atveju jei buvo nurašytos lėšos, prašo sugrąžinti šias lėšas arba panaikinti šių lėšų areštą.
Antstolė I. B. 2017-01-04 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad ji vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0011/13/05862, Nr. 0011/13/06203, Nr. 0011/13,07416, 0011/13/07952, 0011/14/05485, 0011/14/06224 dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojų Vilniaus apskrities VPK 2PK naudai, Vilniaus apskrities VPK 3 PK naudai, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, A. V., V. B. naudai. Nurodė, kad skolininkas skundžia 2016-11-10 jos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2016-11-10 patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Antstolė nurodė, kad skolininko siūloma CPK normų interpretacija šiuo atveju pažeistų išieškotojo interesus ir lūkesčius. Nurodė, kad priimdama skundžiamus patvarkymus ji vadovavosi CPK 624 str. 2 d. 5 p., 688 str. 1 d.. CPK 739 str. yra nurodyti pagrindai, iš kokių piniginių sumų negalima išieškoti. Jei nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Per nustatytą terminą nepateikus šių dokumentų nurašytos lėšos išmokamos CPK 753 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 85, 86, 87 punktuose nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui pateikti, skundas turi būti paduodamas per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Vykdomojoje byloje nebuvo pateikta duomenų apie CPK 739 str. numatytų lėšų gavimą. Taigi, pagrindo naikinti patvarkymus nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į skundą nurodė, kad skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti. Palaiko antstolės argumentus dėl skundo nepagrįstumo, prašo skundą atmesti.
Suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2P, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3PK VPS nepateikė atsiliepimų į skundą.
Pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str. – 443 str., 513 str., 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolės I. B. kontoroje yra vykdomos Vykdomosios bylos Nr. Nr. 0011/13/05862, Nr. 0011/13/06203, Nr. 0011/13,07416, 0011/13/07952, 0011/14/05485, 0011/14/06224 dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojų Vilniaus apskrities VPK 2PK naudai, Vilniaus apskrities VPK 3 PK naudai, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, A. V., V. B. naudai.
Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl 2016-11-10 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bei patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Bylose nėra duomenų, kada skolininkui buvo įteikti skundžiami patvarkymai. Skundas dėl patvarkymų gautas 2017-01-03. Remiantis CPK 512 str. skundas dėl antstolio veiksmų turi būti paduotas per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundą pareiškėjas antstolei pateikė 2017-01-03, t.y. nepraleidęs įstatymo nustatyto 90 dienų naikinamojo termino skundui paduoti. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas nagrinėtinas iš esmės.
Skolininkas skundžia antstolės 2016-11-10 priimtus patvarkymus (Vykdomosios bylos Nr. 5485/14, b.l. 41, 39).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, vadovaudamasi LR CPK 733-743, 2016-11-10 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1-323064 Marijampolės pataisos namus įpareigojo iš skolininko S. B. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. 2016-11-10 patvarkymu Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigų sąskaitoje Nr. S1-323045 antstolė, vadovaudamasi CPK 688 str., areštavo 11 832,84 Eur skolos pinigines lėšas skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, pavedant areštuotas lėšas pervesti į antstolio sąskaitą. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad iš skolininko buvo išieškotos kokios nors lėšos.
Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti antstolės 2016-11-10 patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, t.y. panaikinti piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA areštą, jei lėšos buvo nurašytos CPK 733-734 str. str. pagrindu, t.y. kaip darbo užmokestis, prašo remtis CPK 736 str. išskaitų iš tokių pajamų reglamentavimo tvarka bei grąžinti nepagrįstai nurašytas lėšas. Iš skundo turinio nustatyta, kad iš esmės pareiškėjas remiasi LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016.
Teismas pažymi, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (2005 m. spalio 27 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1 p. - 93.6 p). CPK 733–743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų; jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 739 str. nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. T.y. negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausiančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ar pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. Taigi, nustatyta, kad galiojančios įstatymo normos nedraudžia vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taigi, antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 str.). Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstolei būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tuo labiau vykdomosios bylos duomenimis iš pareiškėjo jokių lėšų nebuvo išieškota. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui, įrodinėjančiam, kad antstolei skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, areštuotos ir ieškotos lėšos viršija MMA ir t.t. (remiantis LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016), tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.) (LAT 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-420-267/2016).Tačiau šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo, jų konkrečiau teismui nenurodė, o tik abstrakčiai motyvuojant pateikė skundą, kuriame nurodė, jog pažeidžiamos jo teisės remiantis teismų praktika, kadangi areštuotos lėšos viršijant MMA, nors vykdomosios bylos duomenimis antstolė iš šios skolininko sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nėra išieškojusi jokių lėšų. Teismas pažymi ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numato, kad areštuojant skolininko pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba kad areštuotos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tuo atveju, jeigu skolininkas Spendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numatytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Nors skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, tačiau vykdomosios bylos duomenimis jis nepateikė antstolei tinkamų duomenų apie jo Marijampolės pataisos namų sąskaitoje esančias lėšas bei jų kilmę, be to, kaip minėta, vykdomųjų bylų duomenimis jokių lėšų iš skolininko ir nebuvo išieškota.
Pareiškėjas savo skunde rėmiasi CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės (MMA). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016). Taigi, išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.
Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad iš jo buvo išieškotos piniginės lėšos, kad lėšos, esančios Marijampolės pataisos namų sąskaitoje patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 str.). Kaip jau buvo pažymėta, teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas. Be to, pareiškėjas, ginčydamas antstolės 2016-11-10 patvarkymą, remdamasis CPK 668 str. 1 d. įtvirtintu draudimu išieškoti iš skolininko sumos, neviršijančios vieno MMA, nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje sąskaitoje esanti suma neviršija vieno MMA bei patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjo teiginiai laikytini neįrodytais, nepagrįstais (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų analize, nėra pagrindo išvadai, kad antstolė I. B., priimdama 2016-11-10 patvarkymus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Pažymėtina ir tai, kad LR Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja bausmes atliekančių asmenų materialinį buitinį aprūpinimą. Šiame kodekse nustatyta, kad bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nemokamai nuteistieji aprūpinami drabužiais ir avalyne, gauna maistą, gydymą (LR Bausmių vykdymo kodekso 173 str.). Taigi, atliekantiems bausmę nuteistiesiems įstatymas garantuoja ir užtikrina minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Kaip minėta, įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje. Todėl remiantis išdėstytu, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas, vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-292 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.