- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2507-470/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00376-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- R. U.
- Suinteresuotas asmuo
- A. U.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. U. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu A. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. U. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina O. U., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po savo sutuoktinio, pareiškėjo tėvo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui, kaip įstatyminiam O. U. įpėdiniui, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjui valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad O. U. ir J. U. yra jo tėvai, kurie santuokoje susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo R. U. ir A. U.. Tėvas J. U. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjo tėvai J. U. ir O. U. nuosavybės teise 1999-04-16 įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas O. U. vardu ir jame abu gyveno. Po vyro mirties O. U. jame toliau liko gyventi bute. Po tėvo mirties abu sūnus mamos naudai žodiniu susitarimu perleido savo teisę į tėvo palikimą ir per nustatytą įstatymu 3 mėnesių terminą pas notarą nesikreipė nei dėl paveldėjimo atsisakymo, nei dėl paveldėjimo priėmimo, manydami, kad mama viską susitvarkys savo ruožtu. Mama visą laiką po J. U. mirties gyveno ir naudojosi butu, mokėdama komunalinius mokesčius, jį prižiūrėjo, esant reikalui remontavo bei tvarkė, tokiu būdu jį valdydama, t. y., faktiniu valdymu priėmė po J. U. mirties likusį turtą. Motina O. U. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjas R. U. su broliu A. U. įgijo teisę į mamos O. U. palikimą ir susitarė, kad butas lieka R. U.. A. U. pas notarą atsisakė mamos palikimo, o pareiškėjas 2023-02-07 kreipėsi į Alytaus 5-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, tačiau paaiškėjo, jog mama O. U. po vyro J. U. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą nebuvo kreipusis, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo liudijimo neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. U. yra J. U. ir O. U. sūnus, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas. Pareiškėjo tėvas J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo tėvo J. U. mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po J. U. mirties šiuo turtu rūpinosi jo sutuoktinė, pareiškėjo motina O. U., naudojosi butu, jame esančiais daiktais, juo rūpinosi, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Pareiškėjo motina O. U. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. U. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota O. U. teisė įgyti visas teises į palikimą. O. U. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). O. U. testamento nepaliko. Alytaus miesto 5-ajame notaro biure yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į O. U. palikimą.
Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jo motinos O. U. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinio J. U. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis butu, jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad O. U. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad O. U. po sutuoktinio J. U. mirties priėmė jo turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas R. U. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,64 Eur, kurios priteisiamos iš pareiškėjo valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo R. U. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) motina O. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas R. U. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos O. U. palikimą.
Priteisti iš pareiškėjo R. U. 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.