- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- I1-2631-811/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00803-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės pataisos namai
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. (V. L.) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje (toliau – Marijampolės PN) ir teigia, kad jam nėra sudaroma galimybė bendrauti su laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose atliekančia sutuoktine E. L. - paskambinti telefonu, vaizdo skambučiu. Teigia, kad pareiškėjas Marijampolės PN 2019 m. liepos 12 d. prašyme Nr. 49/07KB2-515 prašė suteikti galimybę paskambinti telefonu ar vaizdo skambučiu žmonai, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokios galimybės nėra. Nurodo po to kreipęsis ir žodžiu, ir raštu, tačiau netenkinus pareiškėjo prašymo, jis 2021 m. sausio 18 nurodo pateikęs skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), tačiau teigia negavęs atsakymo į jį. Teigia iki šiol negalintis paskambinti sutuoktinei ir bendraujantis tik laiškais. Vadovaujasi Bausmių vykdymo kodeksu(toliau – BVK) ir teigia turintis teisę paskambinti savo žmonai, nes dėl pandemijos pasimatymai nėra galimi. Nurodo gyvenantis nežinioje, nematantis ir negirdintis savo žmonos, labai išgyvenantis, patiriantis depresiją, dvasinę skriaudą, todėl teigia patyręs neturtinę žalą (b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Pateiktame atsikirtime nurodo nesutinkantis su atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepimais (b. l. 35-37).
Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vadovaujasi BVK 55, 73-75, 79-80, 85-86, 91 straipsniais, 102 straipsnio 1 dalimi ir 152 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), 37 punktu ir teigia, kad Kalėjimų departamentas nei reglamentuoja, nei sudaro sąlygas, nei suteikia ar nesuteikia galimybes konkretiems nuteistiesiems skambinti telefonu. Todėl Kalėjimų departamentas neatliko ir negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su jo teise paskambinti telefonu, ir kuriais pareiškėjui galėtų būti padaryta žala.
Pabrėžia, kad pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad Kalėjimų departamentas neatsakė į pareiškėjo 2021 m. sausio 18 d. skundą, neatitinka tikrovės, nes į šį jo skundą pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta Kalėjimų departamento 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2S-826 „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Teigia, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Mano, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (b. l. 19-22).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Marijampolės PN atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems teisė skambinti realizuojama pagal BVK 73-75, 102 straipsnių, Taisyklių 124, 125, 127 punktų, Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašą (toliau - ir Tvarkos aprašas).
Pažymi, kad vadovaujantis minėtu Tvarkos aprašu, vaizdo skambutis įmanomas tik per elektroninio pašto adresą, nes paslaugą teikianti įmonė nurodytu elektroninio pašto adresu nusiunčia specialiai sugeneruotą nuorodą, prie kurios prisijungia pokalbio dalyvis ir turi galimybę gauti vaizdo skambutį. Kadangi pareiškėjo žmona neturėjo elektroninio pašto adreso, vaizdo skambutis pareiškėjui nebuvo suteiktas (b. l. 9-12).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2021 m. sausio 18 d. jam nebuvo užtikrinta teisė telefonu ir vaizdo konferencijos būdu bendrauti su Panevėžio pataisos namuose kalinčia žmona.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 12 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas leisti bendrauti vaizdo skalmbučiu su žmona E. L., esančia Panevėžio pataisos namuose, ir pranešti pareiškėjui apie vietą ir laiką (b. l. 15). Marijampolės PN 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 4.19-588 atsakė pareiškėjui, kad vaizdo skambutis jam nebus suteiktas, nes pareiškėjo žmona neturi teisės naudotis elektroniniu paštu, kuris yra reikalingas suteikiant vaizdo skambutį (b. l. 16).
Pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas suteikti galimybę vaizdo skambučiu susisiekti su Panevėžio pataisos namuose esančia pareiškėjo žmona (b. l. 29-30). Kalėjimų departamentas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2S-826 atsakė pareiškėjui, kad Marijampolės PN administracija užtikrina pareiškėjui galimybę naudotis vaizdo skambučiu ir jis gali skambinti visiems asmenims, kurie neatlieka laisvės atėmimo bausmės. Tuo pačiu nurodė, kad šiuo metu nėra techninių galimybių dviems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims kalbėtis telefonu, tačiau 2020 m. paskelbtas naujas viešasis pirkimas, kurio techninėje specifikacijoje numatyta sąlyga ir techninės galimybės naudotis telefonijos paslaugomis tarpo dviejų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų (b. l. 26-27).
Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 55, 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalyje įtvirtinos nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygos: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d., ir redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – Taisyklės) 124 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėtis telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Pažymėtina, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.
Nors pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl jam nesudarytos galimybės bendrauti su laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose atliekančia sutuoktine E. L. - paskambinti telefonu, vaizdo skambučiu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui siųstuose prašymuose nekėlė ginčo dėl jam nesuteiktos galimybės paskambinti telefonu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl pokalbių telefonu su kitoje įkalinimo įstaigoje kalinčia žmona. Iš į bylą pateikto Kybartų pataisos namų išduotų pokalbių kortelių T+ apskaitos žurnalo išrašo matyti, kad pareiškėjui 2019 m. vasario 4 d. išduota pokalbių kortelė T+ (b. l. 17-18).
Pažymėtina, kad nuteistųjų teisės skambinti telefonu realizavimas visų pirma siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška paskambinti atitinkamam asmeniui. Nenustačius, kad kalinamas asmuo savo valią dėl skambinimo telefonu arba vaizdo konferencijos būdu atitinkamam jo pasirinktam asmeniui išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, negalima konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018, 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-135-756/2019).
Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas turtinės žalos atlyginimo prašo iš Kalėjimų departamento. Skirtingai, nei nurodo pareiškėjas, Kalėjimų departamentas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2S-826 atsakė pareiškėjui į jo 2021 m. sausio 18 d. prašymą. Pareiškėjas minėto Kalėjimų departamento atsakymo neskundė. Jokių neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, susijusių su jo teise paskambinti kitoje įkalinimo įstaigoje esančia pareiškėjo žmona, pareiškėjas nenurodo, todėl nėra pagrindo konstatuoti Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu.
Nenustačius valstybės institucijos – Kalėjimų departamento, iš kurio pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.