Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

A. P. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–11) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai (toliau – atsakovė, darbdavė, akademija), prašydama pripažinti darbo santykius 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties pagrindu pas atsakovę neterminuotais ir besitęsiančiais iki šiol, 2020 m. rugsėjo 1 d. terminuotą darbo sutartį niekine ir negaliojančia, jos atleidimus iš darbo pas atsakovę pagal viršininko 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. P-938 ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. P-876 neteisėtais, grąžinti ją į docentės pareigas pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį, priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2006 m. balandžio 11 d. su atsakove sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. DS-1107, kurios pagrindu pradėjo eiti akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigas, darbo sutartis kelis kartus buvo pratęsta, tame tarpe paskutiniam penkių metų terminui 2011 metais jai laimėjus konkursą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (toliau – MSĮ); jai laimėjus antrą konkursą pagal MSĮ, 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė su ja sudarė dar vieną darbo sutartį Nr. DS-2124, kurios pagrindu ji pradėjo eiti tas pačias akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigas, vadovaujantis MSĮ 72 straipsnio 4 dalimi, t. y. antrą kartą iš eilės laimėjus konkursą toms pačioms dėstytojo pareigoms eiti, darbo sutartis buvo sudaryta neterminuota; akademijos viršininko 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-837 ji, kaip atitinkanti profesoriui keliamus reikalavimus, buvo perkelta dviem metams į akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorės pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., ieškovės teigimu, faktiškai atsakovė vienašališkai 2016 m. neterminuotą darbo sutartį pripažino terminuota ir nustatė darbo sutarties galiojimo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; 2020 m. rugpjūčio 17 d. akademijos viršininkas pasirašė įspėjimą Nr. IS-636 dėl jos atleidimo iš darbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d.; atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. P-938 atleido ją pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 69 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas pasibaigus terminui), taip dar kartą patvirtindama, kad 2016 m. sudarytą darbo sutartį pripažino terminuota; 2020 m. rugsėjo 1 d. su atsakove sudarė trečią terminuotą darbo sutartį Nr. DS-2374, pagal kurią buvo priimta dirbti į akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovės teigimu, visais darbo laikotarpiais pas atsakovę jos darbo pobūdis nesikeitė: jos pagrindinis dėstomasis dalykas nuo 1994 m. buvo etika, o 2018–2021 m. laikotarpiu, t. y. vykdant profesorės pareigas, studijų dalykas etika ir studijų dalykas nacionalinis saugumas, taip pat 2018–2021 m. laikotarpiu ji, kaip to reikalauja pareiginės funkcijos, rengė ir publikavo mokslinius straipsnius, susijusius su dėstomaisiais dalykais, vadovavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos užsakomajam moksliniam projektui, organizavo mokslinius renginius, vadovavo studentų baigiamiesiems darbams. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. akademijos viršininko įsakymu Nr. P-876 nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. ji buvo atleista iš darbo pagal DK 69 straipsnio 1 dalį. Pabrėžė, kad ji nepertraukiamai buvo išdirbusi akademijoje beveik 27 metus, už savo darbą ir profesionalumą ne kartą buvo skatinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos vadovybės, apdovanota medaliu „Už uolų dabą“, labai gerai vertinama studentų atsiliepimuose, tačiau išeitinių išmokų negavo, kaip ir įspėjimo apie atleidimą iš darbo. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. vasario mėn. ji buvo išrinkta trejų metų kadencijai į akademijos darbo tarybą, kurioje vykdė tarybos sekretorės pareigas ir aktyviai gynė akademijos darbuotojų interesus, tačiau apie jos atleidimą 2020 m. rugpjūčio 31 d. akademija neinformavo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pagal DK 168 straipsnio 3 dalį; ji buvo atleista iš darbo praėjus 6 mėn. po pasibaigusios jos kadencijos atsakovės darbo taryboje. Paaiškino, kad darbdavei liepus, savo 2018 m. liepos 5 d. prašyme, manydama, kad tik laikinai pakeis savo darbo funkciją, prašė pagal atsakovės padiktuotą tekstą nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. perkelti į profesorės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį dvejiems metams, tačiau atsakovė net ir savo pačios formuluoto prašymo neįvykdė, kadangi jokia atskira nauja terminuota 2 metų laikotarpiui darbo sutartis, kaip susitarimas raštu (DK 43 straipsnis), profesorės pareigoms nebuvo sudaryta, buvo prašyta perkelti nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., o perkelta nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., be to, įsakymo preambulėje buvo vadovaujamasi DK 46 straipsniu (darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva) 1 ir 4 dalimis, tačiau pačiame įsakyme neužsimenama apie darbo sutarties sąlygų keitimą, taip siekiant ją suklaidinti ir paslėpti ketinimą transformuoti esamą darbo sutartį į terminuotą, o pasibaigus terminui – ją atleisti. Mano, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme turėjo būti vadovaujamasi ne DK 46 straipsnio 1 ir 4 dalimis, o DK 45 straipsniu – darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva. Pabrėžė, kad pasibaigus dvejų metų laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., ji turėjo grįžti į ankstesnes pareigas ir tęsti darbą docentės pareigose; prašo vadovautis DK 6 straipsnio 2 dalimi ir neaiškias darbo sutarties nuostatas aiškinti jos (darbuotojos) naudai. Paaiškino, kad prieš 2020 mokslo metų pradžią darbdavės iniciatyva ji antrą kartą buvo priversta rašyti prašymą „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“, kurį darbdavė traktavo kaip prašymą sudaryti naują darbo sutartį, kurio esmė – jos sutikimas laikinai pakeisti tiesioginę darbo vietą iš Humanitarinių mokslų katedros į kitą darbdavės struktūrinį padalinį – Pasaulio politikos mokslininkų grupę toms pačioms profesorės pareigoms dvejiems metams arba iki konkurso, tuo tarpu su pavėlavimu, jau faktiškai prasidėjus darbo santykiams, išleistame akademijos viršininko 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakyme, ji priimta vos vienerių metų laikotarpiui, taip ji buvo faktiškai priversta 2020 m. rugsėjo 1 d. pasirašyti perteklinę, šiuo atveju visiškai jai nenaudingą ir nereikalingą terminuotą darbo sutartį, užuot darbdavei savo sumanymą įforminus kaip darbo sąlygų pakeitimą vadovaujantis DK 45 straipsnio nustatyta tvarka. Mano, kad teisiniu požiūriu 2020 m. rugsėjo 1 d. terminuotą darbo sutartį yra pagrindas vertinti kaip niekinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.225 straipsnio prasme; prašo pripažinti 2020 m. darbo sutartį Nr. DS-2374 niekine CK 1.78 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.90 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais. Teigė, kad ji pagal išsilavinimą nėra teisininkė, ji pasitikėjo personalo darbuotojų profesionalumu ir sąžiningumu, ji praktiškai neturėjo jokio pasirinkimo nepasirašyti darbo sutarties Nr. DS-2374, kadangi mokslo metai jau buvo prasidėję, ji buvo skubinama personalo darbuotojų, norėjo tęsti darbą, o sutarties sąlygų nenaudingumas paaiškėjo tik vėliau, kai ją atleido, atsakovė piktnaudžiavo savo teise sudarinėti terminuotas darbo sutartis. Nurodė, kad jos atžvilgiu nuolat vyko mobingas, o darbo sutartys buvo neteisėtai forminamos kaip terminuotos bei galiausiai paskutinė darbo sutartis nutraukta, tokie akademijos veiksmai pakenkė jos, kaip darbuotojos, reputacijai, sukėlė šoką, nuolatinę įtampą, netikrumo jausmą, baimę dėl ateities perspektyvų bei finansinės situacijos, fizinį ir dvasinį skausmą, ženklų sveikatos pablogėjimą – informacija apie 2016 m. darbo sutarties nutraukimą jai sukėlė hipertenziją ir odos būklės pablogėjimą, dėl kurios ji 2020 m. rugpjūčio pabaigoje buvo priversta kreiptis į šeimos gydytoją ir gydytoją dermatologą, jai buvo išrašyti kraujo spaudimą mažinantys, antialerginiai ir dermatologiniai vaistai, 2020 m. spalio mėnesį, jai buvo diagnozuota rankos mononeuropatija, skirtas ilgalaikis medikamentinis ir fizioterapinis gydymas, 2021 m. rugpjūčio pabaigoje, sužinojus apie 2020 m. darbo sutarties nutraukimą, jai prasidėjo širdies negalavimai, atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad šiuos negalavimus sąlygojo nervinė įtampa ir stresas, jai buvo išrašyti raminamieji ir širdies darbą gerinantys vaistai, šiuo metu neturi darbo, dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių siekia 3 000 Eur neturtinės žalos prisiteisimo.