Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti darbo santykius 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties pagrindu neterminuotais ir besitęsiančiais iki šiol; 2) pripažinti 2020 m. rugsėjo 1 d. terminuotą darbo sutartį niekine ir negaliojančia; 3) pripažinti ieškovės atleidimus iš darbo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pagal viršininko 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. P-938 ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. P-876 neteisėtais ir grąžinti ieškovę į docentės pareigas pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį; 4) iš atsakovės ieškovės naudai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje iš esmės nurodė, kad:

1.1. 2006 m. balandžio 11 d. su atsakove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. DS-1107, kurios pagrindu ieškovė pradėjo eiti akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigas. Darbo sutartis kelis kartus buvo pratęsta, tame tarpe paskutiniam penkių metų terminui 2011 m. jai laimėjus konkursą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (toliau – MSĮ).

1.2. Jai laimėjus antrą konkursą pagal MSĮ, 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė su ja sudarė dar vieną darbo sutartį Nr. DS-2124, kurios pagrindu ji pradėjo eiti tas pačias akademijos Humanitarinių mokslų katedros docentės pareigas, vadovaujantis MSĮ 72 straipsnio 4 dalimi, t. y. antrą kartą iš eilės laimėjus konkursą toms pačioms dėstytojo pareigoms eiti, darbo sutartis buvo sudaryta neterminuota.

1.3. Akademijos viršininko 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-837 ji, kaip atitinkanti profesoriui keliamus reikalavimus, buvo perkelta dviem metams į akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorės pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovės teigimu, faktiškai atsakovė vienašališkai 2016 m. neterminuotą darbo sutartį pripažino terminuota ir nustatė darbo sutarties galiojimo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

1.4. Paaiškino, kad darbdavei liepus, savo 2018 m. liepos 5 d. prašyme, manydama, kad tik laikinai pakeis savo darbo funkciją, prašė pagal atsakovės padiktuotą tekstą nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. perkelti į profesorės pareigas pagal terminuotą darbo sutartį dvejiems metams. Mano, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme turėjo būti vadovaujamasi ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 46 straipsnio 1 ir 4 dalimis, o DK 45 straipsniu – darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva. Taip pat pačiame įsakyme neužsimenama apie darbo sutarties sąlygų keitimą, taip siekiant ją suklaidinti ir paslėpti ketinimą transformuoti esamą darbo sutartį į terminuotą, o pasibaigus terminui – ją atleisti. Pabrėžė, kad pasibaigus dvejų metų laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., ji turėjo grįžti į ankstesnes pareigas ir tęsti darbą docentės pareigose. Atsižvelgiant į tai, prašo vadovautis DK 6 straipsnio 2 dalimi ir neaiškias darbo sutarties nuostatas aiškinti jos (darbuotojos) naudai.

1.5. 2020 m. rugpjūčio 17 d. akademijos viršininkas pasirašė įspėjimą Nr. IS-636 dėl ieškovės atleidimo iš darbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. P-938 atleido ją pagal DK 69 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas pasibaigus terminui), taip dar kartą patvirtindama, kad 2016 m. sudarytą darbo sutartį pripažino terminuota.

1.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. vasario mėn. ji buvo išrinkta trejų metų kadencijai į akademijos darbo tarybą, kurioje vykdė tarybos sekretorės pareigas ir aktyviai gynė akademijos darbuotojų interesus. Tačiau apie jos atleidimą 2020 m. rugpjūčio 31 d. akademija neinformavo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pagal DK 168 straipsnio 3 dalį; ji buvo atleista iš darbo praėjus 6 mėn. po pasibaigusios jos kadencijos atsakovės darbo taryboje.

1.7. 2020 m. rugsėjo 1 d. su atsakove sudaryta trečia terminuota darbo sutartis Nr. DS-2374, pagal kurią buvo priimta dirbti į akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės profesoriaus pareigas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

1.8. Paaiškino, kad prieš 2020 mokslo metų pradžią darbdavės iniciatyva ji antrą kartą buvo priversta rašyti prašymą „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“, kurį darbdavė traktavo kaip prašymą sudaryti naują darbo sutartį, kurio esmė – jos sutikimas laikinai pakeisti tiesioginę darbo vietą iš Humanitarinių mokslų katedros į kitą darbdavės struktūrinį padalinį – Pasaulio politikos mokslininkų grupę toms pačioms profesorės pareigoms dvejiems metams arba iki konkurso. Tuo tarpu su pavėlavimu, jau faktiškai prasidėjus darbo santykiams, išleistame akademijos viršininko 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakyme, ji priimta vos vienerių metų laikotarpiui, taip ji buvo faktiškai priversta 2020 m. rugsėjo 1 d. pasirašyti perteklinę, šiuo atveju visiškai jai nenaudingą ir nereikalingą terminuotą darbo sutartį, užuot darbdavei savo sumanymą įforminus kaip darbo sąlygų pakeitimą vadovaujantis DK 45 straipsnio nustatyta tvarka. Mano, kad teisiniu požiūriu 2020 m. rugsėjo 1 d. terminuotą darbo sutartį yra pagrindas vertinti kaip niekinę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.225 straipsnio prasme. Ieškovė pagal išsilavinimą nėra teisininkė, ji pasitikėjo personalo darbuotojų profesionalumu ir sąžiningumu, ji praktiškai neturėjo jokio pasirinkimo nepasirašyti darbo sutarties Nr. DS-2374, kadangi mokslo metai jau buvo prasidėję, ji buvo skubinama personalo darbuotojų, norėjo tęsti darbą, o sutarties sąlygų nenaudingumas paaiškėjo tik vėliau, kai ją atleido.

1.9. Ieškovės teigimu, visais darbo laikotarpiais pas atsakovę jos darbo pobūdis nesikeitė: jos pagrindinis dėstomasis dalykas nuo 1994 m. buvo etika, o 2018–2021 m. laikotarpiu, t. y. vykdant profesorės pareigas, studijų dalykas etika ir studijų dalykas nacionalinis saugumas, taip pat 2018–2021 m. laikotarpiu ji, kaip to reikalauja pareiginės funkcijos, rengė ir publikavo mokslinius straipsnius, susijusius su dėstomaisiais dalykais, vadovavo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos užsakomajam moksliniam projektui, organizavo mokslinius renginius, vadovavo studentų baigiamiesiems darbams.

1.10. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. akademijos viršininko įsakymu Nr. P-876 nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. ji buvo atleista iš darbo pagal DK 69 straipsnio 1 dalį. Pabrėžė, kad ji nepertraukiamai buvo išdirbusi akademijoje beveik 27 metus, už savo darbą ir profesionalumą ne kartą buvo skatinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos vadovybės, apdovanota medaliu „Už uolų dabą“, labai gerai vertinama studentų atsiliepimuose, tačiau išeitinių išmokų negavo, kaip ir įspėjimo apie atleidimą iš darbo.