- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 1-934-409/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00087-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- H. G.
- Advokatai
- Martynas Pečiulis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. G. 2013 m. kovo 2 d. apie 9.45 val. Šiauliuose, Statybininkų gatvėje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį OPEL SINTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas nuo Gardino-Tilžės-Statybininkų gatvių sankryžos link Statybininkų gatvėje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją E. R. ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai E. R. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas veide, kairės momeninės srities sumušimas, galvos smegenų sumušimas su kraujosruvomis po kietuoju bei voratinkliniu smegenų dangalais, kairio žastikaulio kaklelio lūžis, kairio stipinkaulio tipinės vietos lūžis su alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimu, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kairio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžis, kairės blauzdos abiejų kulkšnių bei dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis; dėl šių sužalojimų išsivystė sunkus šokas, dėl kurio E. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisme kaltinamasis H. G. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2013 m. kovo 2 d. apie 10 val. važiavo savo automobiliu „Opel Sintra“ Gardino gatve link Statybininkų gatvės. Sankryžoje su Tilžės gatve užsidegė žalias šviesoforo signalas, todėl nepristabdęs pervažiavo Tilžės gatvę ir įvažiavo į Statybininkų gatvę. Greičio neviršijo, važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Baigdamas pervažiuoti Gardino-Tilžės-Statybininkų gatvių sankryžą, pastebėjo prie Statybininkų gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos dešinėje pusėje ant šaligatvio stovinčio žmogaus siluetą. Nuo jo vairuojamo automobilio priekio iki pėsčiųjų perėją žyminčio zebro likus apie 3 ar 5 metrus, pastebėjo, kaip jam iš dešinės pusės greitu ėjimo tempu į važiuojamąją dalį išėjo pėsčioji. Jis staiga suko vairą į dešinę pusę ir stabdė automobilį. Kelio danga buvo slidi, automobilis pradėjo slysti ir kairės pusės priekiu kliudė pėsčiąją. Pėsčioji užgriuvo ant variklio dangčio, o po to nukrito ant asfalto. Sustabdęs automobilį, pribėgo prie pėsčiosios ir paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie įvykį. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko ir nukentėjusioji buvo sužalota dėl jo kaltės, nes nebuvo pakankamai atidus ir laiku nestabdė savo automobilio. Labai gailisi dėl įvykio. Norėjo susitaikyti su nukentėjusiąja, bet nepavyko. Nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos atlygino ir pasižada atlyginti visą neturtinę žalą, kurios dydį nustatys teismas. Prašo jį atiduoti pagal laidavimą pusseserei L. M..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo H. G. kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-03-02 apie 10 valandą ėjo iš Lieporių turgelio namo, tai yra, į (duomenys neskelbtini) namą. Ėjo link miesto centro pusės. Kai artėjo prie Statybininkų gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos, apsidairė, sustojo. Matė, kad nei iš dešinės, nei iš kairės pusės atvažiuojančių automobilių nebuvo, tad greitu ėjimo tempu įžengė į pėsčiųjų perėją. Daugiau nieko nebepamena. Pabudo ligoninėje, reanimacijos skyriuje, kur buvo diagnozuoti daugybiniai sužalojimai. Dėl patirtų sunkių sužalojimų eismo aplinkybių neatsimena (1 t., 53-54 b. l.).
Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-03-02 apie 9.40 val. automobiliu TOYOTA AVENSIS vežė savo mamą L. N. į darbą. Mama sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje. Iš Grinkevičiaus gatvės pasuko į kairę - į Statybininkų gatvę ir artėjo link Tilžės gatvės. Priartėjęs prie netoli Statybininkų ir Tilžės gatvės sankryžos esančios pėsčiųjų perėjos, prisistabdė, nes stabtelėjo prieš STOP ženklą. Važiavo Statybininkų gatve pirma eismo juosta, dešiniau važiuojamosios dalies krašto. Priekyje jo važiuojančių automobilių nebuvo, iš dešinės pusės einančių pėsčiųjų per pėsčiųjų perėją irgi nebuvo. Nepastebėjo ir automobilių, važiuojančių priešingos krypties eismo juosta. Iki pėsčiųjų perėją žyminčio zebro buvo likę apie 3 ar 4 metrų atstumas, kai mama sušuko: ,,Jėzus Marija“. Tuomet pasukęs galvą į kairę pastebėjo, kaip priešingos krypties eismo juosta važiavęs automobilis kliudė moterį. Moteris nuo smūgio pakilo į orą ir apsivertė ore. Pėsčioji nukrito jo važiavimo krypties antroje eismo juostoje, daugiau per vidurį. Automobilis, kuris kliudė moterį, jau buvo užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, kai partrenkė pėsčiąją. Būtent tuo momentu jis pamatė ir pėsčiąją, ir priešingos krypties eismo juosta važiuojantį automobilį. Iki tol pats nei einančios pėsčiosios, nei iš priešingos krypties atvažiuojančio automobilio nematė. Po smūgio pastebėjo, kad automobilis staiga sustojo. Automobilis sustojo nutolęs apie 5 m už pėsčiųjų perėjos, žiūrint automobilio, kliudžiusio pėsčiąją, važiavimo kryptimi. Už automobilio, kliudžiusio pėsčiąją, galo daugiau važiuojančių automobilių nebuvo. Kokiu greičiu važiavo automobilis, kuris kliudė pėsčiąją, pasakyti negali, nes matė tik patį smūgį. Iš kur pėsčioji ėjo, taip pat tiksliai negali pasakyti, nes nematė. Tik žino, kad jam iš dešinės pėsčiųjų nebuvo. Pastebėjo, kaip iš sustojusio automobilio, kliudžiusio moteriškę, vairuotojo pusės išlipo vyras. Daugiau žmonių, važiuojančių nurodytu automobiliu, nematė. Nurodytas vairuotojas priėjo prie pėsčiosios. Vairuotojas skambino specialiosioms tarnyboms apie įvykusį eismo įvykį. Tada jam automobilio vairuotojas pasakė, kad bus jo liudininkas, sakė, jog moteris ėjo per raudoną. Negali pasakyti, koks degė priekyje šviesoforo signalas, kai Statybininkų gatve artėjo prie sankryžos su Tilžės gatve. Įvykis įvyko esant giedrai dienai, švietė skaisčiai saulė, matomumas buvo geras, kelio danga – asfaltas buvo sausa, slidu nebuvo. Kokiu atstumu pėsčioji buvo nutolusi nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint jo važiavimo kryptimi, kai ji buvo kliudyta automobilio, negali pasakyti. Pasirodė, kad pėsčioji buvo kliudyta daugiau automobilio viduriu, bet ir to tiksliai pasakyti negali. Negali pasakyti ir kokiu atstumu nuo kairiojo važiuojamosios kelio dalies krašto buvo nutolęs automobilis, nes dėmesys buvo sutelktas į pėsčiąją. Po susidūrimo pats iš karto sustojo šalia STOP linijos, už jos ar prieš, negali pasakyti. Tas pėsčiąją kliudęs automobilis, po susidūrimo, sustojo kelio kairės pusės pakraštyje. Atsimena, kad kelio kairės pusės kelkraštyje buvo suledėjusio sniego, tačiau kokio pločio jis buvo, nurodyti tiksliai negali. Moteris ant asfalto gulėjo šalia juostos, kuri skiria priešingos krypties eismo juostas, apie keletą metrų nutolusi nuo kairiame kelio pakraštyje sustojusio automobilio priekio link Grinkevičiaus gatvės. Iki atvykstant policijos pareigūnams, automobilis iš įvykio vietos judintas nebuvo (1 t., 39-40, 41-42 b. l.).
Liudytoja L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-03-02 apie 9.40 val. važiavo sūnaus vairuojamu automobiliu TOYOTA AVENSIS į darbą. Važiavo Grinkevičiaus gatve link Statybininkų gatvės. Tų gatvių sankryžoje turėjo sukti į kairę, į Statybininkų gatvę. Minėtoje sankryžoje sustojo, nes reikėjo praleisti du važiavusius automobilius, važiavusius iš kairės. Juos praleidę, patys sukosi į kairę. Artėjo link sankryžos su Tilžės gatve. Atsimena, kad skaisčiai švietė saulė, slidu nebuvo, bet buvo drėgna. Priekyje pastebėjo, kad mirkčioja žalias šviesoforo signalas, todėl jos sūnus važiuoti neskubėjo, nes turėjo važiuoti tiesiai, link Gardino gatvės. Sūnaus važiavimo greitis galėjo būti apie 20-30 km/h. Likus iki pėsčiųjų perėjos apie 10 metrų, išgirdo trenksmą ir pasukusi galvą į kairę pastebėjo kaip pėsčioji atsitrenkia į automobilio priekį, pakyla į orą. Sūnus iš karto sustabdė automobilį. Pėsčioji po smūgio nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, panašiai per vidurį, netoli jų automobilio priekinio rato. Jos sūnus, prieš įvykstant susidūrimui, važiavo arčiau dešinio važiuojamosios kelio dalies krašto. Priekyje jų kitų važiavusių automobilių nebuvo. Nebuvo automobilių ir važiavusių priešinga jiems kryptimi. Kai pastebėjo į automobilio, važiavusio priešinga kryptimi, priekį atsitrenkiančią pėsčiąją, ji tuo metu į važiuojamąją kelio dalį buvo įžengusi apie porą metrų ir ėjo arčiau pėsčiųjų perėją žyminčio zebro ribos, arčiau Tilžės gatvės pusės. Mano, kad automobilis, kuris kliudė pėsčiąją, važiavo tiesiai, nuo Gardino gatvės pusės. Saulė buvo skaisti ir galėjo akinti pėsčiąją kliudžiusio automobilio vairuotoją. Pėsčiąją kliudęs vairuotojas po susidūrimo išlipo lauk ir priėjo prie nukentėjusiosios. Tas pats vairuotojas paminėjo, kad jie bus jo liudininkai, kad pėsčioji ėjo degant raudonam šviesoforo signalui. Daugiau asmenų, einančių per tą pėsčiųjų perėją, nebuvo. Pėsčioji buvo apsirengusi tamsiai, buvo užsidėjusi tamsios spalvos kailinę kepurę (1 t., 44-46, 47-48 b. l.).
Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-03-02 apie 9.40 val. viena ėjo Tilžės gatvės šaligatviu nuo namų pusės - Sondeckio gatvės, link Statybininkų gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos. Likus iki pėsčiųjų perėjos apie 40 metrų pastebėjo, kaip ant automobilio priekio kažkas užkrito. Pirmiau išgirdo garsą, o po to pamatė susidūrimą. Prieš įvykstant susidūrimui nei pėsčiosios, nei to automobilio nematė. Kitų asmenų, einančių per tą pėsčiųjų perėją, nebuvo. Automobilis, ant kurio variklio dangčio buvo kažkas užkritęs, pravažiavo pėsčiųjų perėją ir už jos sustojo. Po susidūrimo vairuotojas išlipo iš automobilio, nuėjo prie to asmens, kurį kliudė. Kai priėjo arčiau įvykio vietos, pastebėjo, kad automobilis kliudė moterį, kuri gulėjo ant gatvės, nuo automobilio nutolusi apie 2 metrus. Automobilio vairuotojas kito automobilio, kuris važiavo nuo Grinkevičiaus gatvės pusės, vairuotojui pasakė, kad pėsčioji ėjo per raudoną. Kliudęs moterį automobilis turėjo judėti nuo Tilžės gatvės pusės. Tikslios jo judėjimo krypties nurodyti negali. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, automobilis, kliudęs moterį, judintas nebuvo. Pats vairuotojas tikrino pėsčiosios pulsą. Medikai pėsčiąją išsivežė. Diena buvo saulėta, negali pasakyti, kokia buvo asfalto būklė (1 t., 49-51 b. l.).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog H. G. parodė vietą, esančią Statybininkų gatvėje 0,1 metro atstumu nuo Statybininkų gatvės krašto ir 0,2 metro atstumu iki pėsčių perėjos krašto, kur pirmą kartą pamatė stovinčio žmogaus siluetą; taip pat parodė vietą, esančią 8,8 metro atstumu nuo Tilžės gatvės krašto ir 0,2 metro atstumu iki Statybininkų gatvės krašto, kur buvo jo automobilio priekis, kai jis pirmą kartą pamatė pėsčiąją; taip pat parodė vietą, esančią Statybininkų gatvėje 2,5 metro atstumu nuo Statybininkų gatvės krašto ir 6,7 metro atstumu iki pėsčiųjų perėjos krašto, kur buvo jo vairuojamo automobilio priekis, kai pėsčioji greitu ėjimo tempu išėjo į kelio važiuojamąją dalį; taip pat parodė vietą, esančią Statybininkų gatvėje 2,9 metro atstumu nuo Statybininkų gatvės krašto ir 0,2 metro atstumu iki pėsčiųjų perėjos krašto, kur buvo pėsčioji, kai ją partrenkė; taip pat parodė vietą, esančią Statybininkų gatvėje 3,5 metro atstumu nuo Statybininkų gatvės krašto ir 10,30 metro atstumu iki pėsčiųjų perėjos krašto, kur nukrito pėsčioji po partrenkimo (1 t., 90-94 b. l.).
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta eismo įvykio vieta, esanti Šiauliuose, Statybininkų gatvėje, prie Statybininkų-Tilžės gatvių sankryžos, apžiūros metu sudarytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota (1 t., 13-23, 23-26 b. l.).
Transporto priemonės apžiūros protokole ir papildomos automobilio apžiūros protokole nurodyti automobilio OPEL SINTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio H. G., išoriniai sugadinimo požymiai: apgadintas variklio dangtis ir priekinis žibintas; nustatyta, jog padangų būklė atitinka techninius reikalavimus, kojinio stabdžio, rankinio stabdžio, vairo mechanizmai techniškai tvarkingi (1 t., 27-28, 29-32 b. l.).
Iš medicininės apžiūros akto ir alkotesterio parodymų matyti, kad H. G. eismo įvykio metu buvo blaivus (1 t., 108, 109 b. l.).
Ekspertizės akte Nr. EKG 52(130)/14(01) nurodyta, kad E. R. 2013-03-02 eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas veide, kairės momeninės srities sumušimas, galvos smegenų sumušimas su kraujosruvomis po kietuoju bei voratinkliniu smegenų dangalais, kairio žastikaulio kaklelio lūžis, kairio stipinkaulio tipinės vietos lūžis su alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimu, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, kairio šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžis, kairės blauzdos abiejų kulkšnių bei dešinio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis. Nurodytų sužalojimų pasėkoje išsivystė sunkus šokas. Dėl sužalojimų pasėkoje išsivysčiusio sunkaus šoko E. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai nustatyta remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.15 punktų bei šių taisyklių komentaro 16 a punktu (1 t., 124-126 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. 11Š-70 (13) nurodyta, nurodytomis aplinkybėmis automobilio OPEL SINATRA vairuotojas H. G., važiuodamas jo paties nurodytu 30-40 km/val. greičiu, iškilus grėsmei eismo saugumui - pėsčiajai E. R. įžengus į Statybininkų g. važiuojamąją kelio dalį per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją automobilio atžvilgiu iš dešinės, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiąją ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., 130-134 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. 11Š-144 (13) nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pėsčioji E. R. per Statybininkų g. ėjo greitu tempu, o automobilio OPEL SINATRA vairuotojas H. G. iki eismo kilimo važiavo ne didesniu nei 50 km/val. greičiu, tai automobilio OPEL SINATRA vairuotojo H. G. veiksmai – iškilus grėsmei eismo saugumui, pėsčiajai E. R. įžengus į Statybininkų g. važiuojamąją kelio dalį per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją automobilio atžvilgiu iš dešinės, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiąją E. R. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., 138-141 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. 11Š-211 (13) nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pėsčioji E. R. per Statybininkų g. ėjo vidutiniu greitu tempu (iš užduoties: iki susidūrimo vietos nuėjo minimalų – 2,4 m atstumą), o automobilio OPEL SINATRA vairuotojas H. G. iki eismo kilimo važiavo ne didesniu nei 45 km/val. greičiu, tai automobilio OPEL SINATRA vairuotojo H. G. veiksmai, – pėsčiajai E. R. įžengus į Statybininkų g. važiuojamąją kelio dalį per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją automobilio atžvilgiu iš dešinės, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiąją E. R. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., 144-147 b. l.).
Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2013-03-02 apie 9.45 val. buvo minus 4?C, per naktį iškrito apie 1 cm aukščio sniego, atmosferos reiškinių nebuvo, ant žemės fiksuota minus 4?C temperatūra (2 t., 13 b. l.).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo H. G. kaltė visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis H. G. kaltę pripažino nurodydamas, jog nebuvo pakankamai atidus, laiku nestabdė automobilio ir dėl to partrenkė į pėsčiųjų perėją išėjusią pėsčiąją. Tai patvirtinama ir specialisto išvadomis, kuriose nurodyta, jog iškilus grėsmei eismo saugumui - pėsčiajai E. R. įžengus į Statybininkų g. važiuojamąją kelio dalį per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją automobilio atžvilgiu iš dešinės, H. G. laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiąją ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Kaltinamasis H. G., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, 37 punkto reikalavimus - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusią pėsčiąją, 133 punkto reikalavimus - pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. R. sveikata, todėl kaltinamojo H. G. jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, požymius.
Kaltinamasis H. G. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis H. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to gailisi, iš dalies atlygino nukentėjusiajai E. R. padarytą žalą. Jis dirba, gauna pastovias pajamas, teisiamajame posėdyje nurodė, jog atlygins visą žalą, kurios dydį nustatys teismas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis nukentėjusiajai visą žalą atlygins. Kaltinamasis H. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi – paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2005-12-07, dirba, charakterizuojamas gerai, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra gautas L. M. prašymas perduoti kaltinamąjį H. G. jos atsakomybei pagal laidavimą. L. M. yra verta teismo pasitikėjimo – yra kaltinamojo giminaitė, neteista, administracine tvarka nebausta, yra teisininkė ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Todėl yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis H. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį L. M. atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutrauktina. Laidavimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę bei laiduotojos turtinę padėtį skirtinas be užstato minimaliam terminui. Atsižvelgiant į kaltinamojo darbo pobūdį – dirba vairuotoju, į tai, jog dėl amžiaus pakeisti darbo pobūdį ir įsidarbinti būtų sudėtinga, į nukentėjusiosios interesus – žalą kaltinamasis gali atlyginti tik dirbdamas ir gaudamas pastovias pajamas, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones neskirtina, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios turtinius interesus neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį – kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, kitokias baudžiamojo poveikio priemones skirti nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam neskirtinos.
Nukentėjusioji E. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 60000 Lt dydžio neturtinės žalos ir 22598 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš H. G. ir AB „Lietuvos draudimas“.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.
Kaltinamojo H. G. civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, draudimo suma yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui.
Nukentėjusioji E. R. dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo ilgai gydėsi ir patyrė turtinę žalą dėl išlaidų gydymuisi. Kadangi nukentėjusiosios E. R. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neviršija maksimalios sumos, kurią turėtų atlyginti draudimo bendrovė, turtinę žalą nukentėjusiajai privalo atlyginti draudikas - AB „Lietuvos draudimas“.
Iš AB „Lietuvos draudimas“ 2014-10-02 rašto Nr. 1343515 matyti, jog draudimo bendrovė jau yra atlyginusi dalį žalos - atlygino nukentėjusiajai E. R. 3652,96 Lt turtinės žalos, kitą turtinę žalą, kaip nepagrįstą, atlyginti atsisako (2 t., 81-86). Teismui AB „Lietuvos draudimas“ pateiktoje gydytojo eksperto išvadoje detaliai nurodytos priežastys, dėl kurių atsisakoma atlyginti likusią neatlygintą turtinę žalą – neatlyginamos dantų gydymo ir protezavimo išlaidos, kadangi nėra duomenų, susiejančių su eismo įvykiu, taip pat neatlyginamos išlaidos dėl medikamentų, higienos priemonių įgijimo, kaip nesusijusios su autoįvykio metu patirtų sužalojimų gydymu ir nepagrįstos gydytojo paskyrimais (2 t., 120-124).
Ieškinyje nukentėjusioji E. R. nurodė, kad 2013-03-02 autoįvykio metu jai buvo pažeisti dantų protezai. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie bylos duomenys: nei ligos istorijose, nei teismo medicinos specialisto išvadoje, nei teismo ekspertizės akte nėra duomenų, kad būtų buvę sužaloti dantys. Nusiskundimai dėl dantų ir dantų protezų būklės atsirado tik praėjus keliems mėnesiams po autoįvykio – 2013-08-02 dantų būkle nukentėjusioji skundėsi šeimos gydytojai, kuri pasiuntė dantų chirurgo konsultacijai. IĮ „Periodont“, kurioje nukentėjusioji dantis gydėsi ir anksčiau - nuo 2005-07-05, 2013-07-31 nustatytas susirgimas - lėtinis periodontitas, rasti daugybiniai kariesai, judantys protezai (2 t., 122 b. l.). Šios ligos, tuo labiau karieso, susieti su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, nėra jokio pagrindo. Apsilankius nukentėjusiajai 2013-08-08 VšĮ VU Žalgirio klinikoje nebuvo nustatyta jokių dantų ar protezų sužalojimų, nebuvo rekomenduotas koks nors būtinas odontologinis gydymas. Dėl šių aplinkybių, teismas laiko, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiajai E. R. eismo įvykio metu buvo pažeisti dantų protezai, todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti išlaidas, kurias turės gydantis dantis, nepagrįstas. Taip pat teismas laiko, jog nepagrįstas nukentėjusiosios E. R. reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas įsigyjant kasdienines kiekvieno asmens higienos priemones, kosmetikos priemones, medikamentus, skirtus gydyti peršalimo ligoms, priešalerginius medikamentus, virškinimo ligoms gydyti skirtus medikamentus, urogenitalinėms ligoms gydyti skirtas priemones, įsigyjant dermatologinius vaistus, tepalą žaizdoms gydyti, kuris buvo įsigytas jau po žaizdų sugijimo, kadangi šios išlaidos nėra susiję su autoįvykio metu patirtų sužalojimų gydymu ir nėra pagrįstos gydytojų paskyrimais.
Nukentėjusioji E. R. patirtus eismo įvykio metu sužalojimus gydėsi VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, kur patyrė papildomų išlaidų dėl pagerinto maitinimo 1620 litų sumai. Nors toks maitinimas nebuvo skirtas dietologo, tačiau teismas laiko, jog dėl nukentėjusiosios amžiaus ir dėl sužalojimo apsunkinto judėjimo, nukentėjusiajai buvo būtinos geresnės, konfortiškesnės maitinimosi sąlygos, dėl ko ir buvo patirtos papildomos išlaidos, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistinos išlaidos dėl pagerinto maitinimo – 1620 Lt.
Kitoje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. R. civilinis ieškinys netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji E. R. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, ilgą laiką gydėsi įvairiose gydymo įstaigose ir iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes. Todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 30000 Lt iki 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-95/2013).
Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios patirto sužalojimo pasekmes, į nukentėjusiosios amžių bei į tai, jog pati nukentėjusioji E. R. elgėsi neatsargiai – žengdama į gatvės važiuojamąją dalį neįsitikino, kad tai daryti saugu, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiosios E. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis ir jį mažina iki 40000 litų. Dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė – 17264 Lt (2 t., 81-86 b. l.), tai yra maksimalią neturtinės žalos sumą, numatytą Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Likusi neatlyginta suma priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo H. G., minusuojant kaltinamojo atlygintą neturtinės žalos dalį 3000 Lt (2 t., 101 b. l.).
Daiktinis įrodymas – automobilis OPEL SINTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas kaltinamajam H. G. neribotam disponavimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 punkto, 104 straipsnio 1 dalies, 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis iš kaltinamojo H. G. priteistinos proceso išlaidos – liudytojui išmokėtos kelionės išlaidos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
H. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, pagal laidavimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
H. G. perduoti L. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
H. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios E. R. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti nukentėjusiajai E. R. iš AB „Lietuvos draudimas“ 1620 Lt (469,18 €) turtinei žalai atlyginti ir iš H. G. 19736 Lt (5715,94 €) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktinį įrodymą – automobilį OPEL SINTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti H. G. neribotam disponavimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, iš H. G. priteisti 121,07 Lt (35,06 €) proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.