Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. E2-13256-804/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“ pareiškimą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo pagal Trakų rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1712-424/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau – ir Reglamentas), išduoti skolininkės L. J. atžvilgiu europinį sąskaitos blokavimo įsakymą.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, jog teikdama prašymą pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio, nenurodė skolininkės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nenurodė pasirašančio asmens vardo ir pavardės, taip pat kodėl blokavimo įsakymas skubiai reikalingas ir kodėl esama realios rizikos, kad be šio įsakymo bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti reikalavimą skolininko atžvilgiu (Reglamento 7 straipsnio 1 dalis). Kartu su pateiktu prašymu nebuvo nurodomi ir pateikti šias priežastis pagrindžiantys įrodymai.

3. Pareiškėja per teismo nustatytą terminą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį ir pateikė pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo. Nurodė pasirašančio asmens vardą ir pavardę, nurodė skolininkės kontaktinius duomenis – elektroninio pašto adresą. Nurodė, jog Reglamente nėra išaiškinta, kas yra laikytini skolininko kontaktiniais duomenimis, taip pat nėra imperatyvios nuostatos, jog privaloma nurodyti skolininko gyvenamąją vietą užsienio valstybėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Reikalavimas.LT“ prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo ir grąžino jį pareiškėjai. Teismas taip pat grąžino pareiškėjai 50 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nustatė, jog pareiškėja, tikslindama prašymą, nepateikė teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytų įrodymų, tai yra nepagrindė teiginių, kodėl ji mano, jog skolininkė turi vieną ar kelias sąskaitas banke (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių papildomų aplinkybių, įrodymų nepateikė, skolininkės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nenurodė. Todėl laikytina, kad minėta teismo nutartimi nustatytas trūkumas, kuriuo pareiškėja įpareigota pagrįsti, kodėl ji mano, kad skolininkė turi vieną ar kelias banko sąskaitas banke tam tikroje valstybėje narėje, nepašalintas. Taip pat nepateikta ir kita aktuali informacija apie skolininkę bei blokuotiną (-as) banko sąskaitą (-as).

6. Teismas pažymėjo, kad prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo (I priedo) 10 punkte turi būti nurodomos blokavimo įsakymo prašymo priežastys, tai yra kodėl įsakymas yra skubiai reikalingas ir ypač kodėl esama realios rizikos, kad be blokavimo įsakymo bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu. Pareiškėja, teikdama pirminį prašymą, nurodė, kad vykdomasis dokumentas išduotas 2013 m., antstoliui nepavyko išieškoti skolos. Į siunčiamus pranešimus skolininkas neatsiliepia. Išvykęs į užsienį skolininkas turi gauti pajamas, tačiau jų neskiria skolos dengimui.

7. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja neįrodė aplinkybių dėl realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditorės reikalavimą skolininkės atžvilgiu. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad skolininkė žino, kad pirminis kreditorius UAB „Credit Day“ perleido kreditorinį reikalavimą UAB „Legal Balance“, o vėliau šį kreditorinį reikalavimą UAB „Legal Balance“ perleido pareiškėjai. Kreditorė 2018 m. sausio 11 d. pranešimą-reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo ir skolos grąžinimo, 2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą dėl teismo spendimo nevykdymo ir sąskaitų blokavimo skolininkei siuntė jos gyvenamosios vietos, esančios Lietuvoje, adresu, nors pati nurodo, kad skolininkė gyvena (duomenys neskelbtini).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė bei nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkė gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Pareiškėja UAB „Reikalavimas.LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo tenkinti. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį.

10. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas neteisingai taikė Reglamento nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pareiškėja užpildė prašymo 7 dalį, nurodydama, kad prašo gauti informaciją apie skolininkės sąskaitą, o prašymo 7.3 dalyje pažymėjo, kad skolininkė deklaravo išvykimą į tą valstybę narę. Teismas neatsižvelgė į šį prašymą ir nurodė, jog pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad skolininkė turi vieną ar kelias sąskaitas banke toje valstybėje narėje. Reglamento preambulės 20 punkte nurodoma, jog siekiant pašalinti esamus praktinius sunkumus, su kuriais tarpvalstybiniais atvejais susiduriama, norint gauti informacijos apie tai, kur skolininkas turi banko sąskaitą, Reglamente turėtų būti nustatytas mechanizmas, kuris sudarytų galimybę kreditoriui prašyti, kad teismas, prieš išduodamas blokavimo įsakymą, iš valstybės narės, kurioje kreditoriaus manymu, skolininkas turi sąskaitą, paskirtos informavimo institucijos gautų skolininko sąskaitai nustatyti būtiną informaciją.

11. Nei viena iš Reglamento nuostatų nereikalauja, kad kreditorius pateiktų įrodymus, patvirtinančius, kad skolininkas toje valstybėje narėje dirba, vykdo profesinę veiklą arba turi turto, o tik nustato, kad kreditorius turi nurodyti priežastis, kodėl mano, jog šios aplinkybės egzistuoja. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja įvykdė šią sąlygą, pateikusi rašytinį įrodymą apie tai, jog skolininkė 2013 m. balandžio 12 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė prašymo, nes neįrodė, jog skolininkė turi vieną ar daugiau sąskaitų (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog ir Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-362-413/2018 nurodė, kad pati prašymo forma imperatyviai nereikalauja pateikti daugiau duomenų, nei įprastinė skolininko gyvenamoji vieta.

12. Teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėja turi galiojančią reikalavimo teisę skolininkei pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, kurio išdavimo ir įsiteisėjimo procesinės teisės normos suponuoja skolininko žinojimą apie skolą bei jos priteisimo aplinkybes. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėja nepagrindė rizikos, jog neinicijavus šios procedūros, priteistos skolos išieškojimas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Teismų praktikoje buvo ne kartą konstatuota, jog vykdomasis dokumentas ir priverstinį išieškojimą vykdančio antstolio pažyma yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo.

13. Teismas nevertino aplinkybės, kad skolininkė nebandė grąžinti skolos, nebuvo susiekusi nei su kreditore, nei su išieškojimą vykdančiu antstoliu, neinformavo apie pasikeitusią finansinę būklę. Teismas neįvertino skolininkės nesąžiningumo. Skolininkė nuo 2013 m. skolos nesumokėjo, nors apie ją žinojo. Teismas neįvertino skolininkės išvykimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybių. Skolininkė neinformavo kreditorės apie išvykimą, todėl galima daryti išvadą, jog galimai siekė nuslėpti duomenis apie savo buvimo vietą, apriboti kreditorės galimybę surasti skolininkės turtą bei išvengti priteistos skolos sumokėjimo.

14. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą pareiškėjai. Kartu su prašymu teismui buvo pateiktas 2018 m. sausio 11 d. pranešimo-reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo ir skolos grąžinimo kopija. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius minėto pranešimo-reikalavimo išsiuntimą ir įteikimą skolininkei arba jos įgaliotam asmeniui. Teismas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad tiek antstolis, tiek pareiškėja pranešimus skolininkei siunčia adresu Lietuvoje, kadangi skolininkui neįvykdžius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 644 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad esamoje situacijoje pareiškėja neturi kitokių priemonių išieškoti skolą iš skolininkės. Teikiant prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo turi būti pateikti skolininko kontaktiniai duomenys. Reglamentas nenumato, kad kreditorius turėtų nurodyti skolininko adresą užsienio valstybėje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

15. Atskirasis skundas tenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

17. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 655/2014 nustatyta Sąjungos procedūra, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms.

18. Teismas išduoda blokavimo įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, jog reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip blokavimo įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu (Reglamento 7 straipsnio 1 dalis). Prašymai dėl blokavimo įsakymo teikiami naudojant nustatytą formą (Reglamento 8 straipsnio 1 dalis). Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti laikoma savaime pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos.

19. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėja neįrodė aplinkybių dėl realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditorės reikalavimą skolininkės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Trakų rajono apylinkės teismas teismo įsakymą dėl 1 077,93 Lt (312,19 Eur) skolos, 319,6 Lt (92,56 Eur) palūkanų, 4,79 Lt (1,38 Eur) delspinigių, 5 proc. dydžio palūkanų ir 514 Lt (148,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės yra išdavęs 2013 m. gegužės 17 d. Antstolio pateikti duomenys patvirtina, jog 2018 m. spalio 17 d. yra likusi 555 Eur neišieškota skolos dalis su 5 proc. dydžio palūkanomis, skolininkė neturi nekilnojamojo turto bei kilnojamojo turto, nedirba, nevykdo individualios veiklos ir kitų pajamų negauna, Lietuvoje negyvena, yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini). Nurodyti duomenys patvirtina, jog skolininkė gana ilgą laiką geranoriškai nevykdo įsiteisėjusio teismo įsakymo. Aplinkybės, jog ji neturi jokio turto bei pajamų Lietuvoje, o duomenų apie savo gyvenamąją bei darbo vietą kitoje valstybėje neteikia kreditoriams ar antstoliui, leidžia daryti išvadą apie galimą skolininkės nesąžiningumą ir vengimą mokėti skolą kreditorei.

20. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog pareiškėja nėra pateikusi jokių duomenų, kad skolininkė žino apie pirminio kreditoriaus reikalavimo perleidimą, nes dabartinė kreditorė pranešimus bei antstolis patvarkymus skolininkei siuntė jos paskutinės žinomos gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu. Pažymėtina, jog 2018 m. sausio 11 d. pranešimą-reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo ir skolos grąžinimo, 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 26 ir 27 d. pranešimus dėl teismo spendimo nevykdymo ir sąskaitų blokavimo, taip pat antstolis 2018 m. spalio 2 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo skolininkei siuntė jos gyvenamosios vietos, esančios Lietuvoje, adresu. 2018 m. sausio 11 d. pranešimas-reikalavimas dėl reikalavimo perleidimo ir skolos grąžinimo, vadovaujantis AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos sistemos duomenimis, buvo įteiktas 2018 m. sausio 19 d. Taigi, darytina išvada, jog apie kreditorės pasikeitimą skolininkei turi būti žinoma. Be to, išieškotoja buvo pakeista vykdymo procese, o pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį antstolio patvarkymai dėl išieškotojo pakeitimo gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, todėl antstolis apie vykdymo proceso šalies pakeitimą praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Todėl pripažintina, jog esama realios rizikos, kad be europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu.

21. Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, jog pareiškėja nepagrindė teiginių, kodėl ji mano, jog skolininkė turi vieną ar kelias sąskaitas banke tam tikroje valstybėje narėje ir nepateikė visos jai žinomos aktualios informacijos apie skolininkę. Pažymėtina, jog prašymo formos 7 dalimi suteikiama galimybė prašyti teismo, kad valstybės narės, kurioje, pareiškėjos pagrįstu manymu, yra skolininkės sąskaita (-os), informavimo institucija pabandytų gauti būtiną informaciją. Pareiškėja užpildė prašymo 7 dalį, joje nurodydama, kad prašo gauti šią informaciją, o 7.3 prašymo dalyje pažymėjo, kad toje valstybėje narėje yra įprastinė skolininkės gyvenamoji vieta, ką patvirtina Gyventojų registro išrašas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šį prašymą ir nenurodė jokių argumentų, kodėl nenagrinėjo šio prašymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pati prašymo forma imperatyviai nereikalauja pateikti daugiau duomenų, nei įprastinė skolininko gyvenamoji vieta.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad teikiamo prašymo duomenyse apie skolininką yra nurodytas jo adresas ne užsienio valstybėje, o Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu, nes teikiant prašymą dėl blokavimo įsakymo apie skolininką turi būti pateikiama ši informacija: vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys bei jo (jos) gimimo data ir identifikacinis ar paso numeris (Reglamento 8 straipsnio 2 dalies c) punktas). Reglamentas nenumato, kad kreditorius turėtų nurodyti skolininko adresą būtent užsienio valstybėje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja nurodė visus žinomus skolininkės kontaktinius duomenis, todėl Reglamento nuostatų nepažeidė. Be to, pareiškėja pati skolininkei siuntė dokumentus jos žinomu gyvenamosios vietos adresu. Taigi pripažintina, jog šiuo metu tai yra vieninteliai žinomi skolininkės kontaktiniai duomenys ir kitokių pateikti neturi galimybės nei kreditorė, nei antstolis, kuriam prieinami visi valstybiniai registrai.

23. Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, netinkamai taikė procesinio dokumento priėmimo ir jo nagrinėjimo iš esmės normas, dėl to padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

24. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš naujo minėto prašymo priėmimo klausimą, tuo atveju, jei mano, kad trūksta atitinkamų duomenų, įrodymų, tam, kad prašymas galėtų būti priimtas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, turi aiškiai nurodyti pareiškėjui kokių įrodymų, duomenų, trūksta. Tuo atveju, jei teismas mano, kad prašymas iš esmės nepagrįstas, teismas turi prašymą priimti nagrinėti ir spręsti dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo, išduodant ar atsisakant išduoti įsakymą. Kadangi, minėtų veiksmų atlikimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, be to reikia spręsti pareiškėjos prašymą dėl informacijos apie skolininkės sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų nesprendžia, užtikrindamas pareiškėjai teisę į apeliaciją.

25. Pareiškėja teismo prašė priteisti iš skolininkės L. J. pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, laikytina, jog civilinė byla pagal pareiškimą nebuvo iškelta CPK 137 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 93 str. 1 d. nuostatas ir priteisti pareiškėjai iš skolininkės L. J. 50 Eur žyminį mokestį.

26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13256-804/2018 panaikinti ir perduoti prašymo dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.