Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., ir nubaustas 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. pagal ATPK 127 str. 3 d. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. sausio 24 d., 18.10 val. Vilniuje, Perkūnkiemio – Ukmergės gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – ir KET) 14, 34 punktų reikalavimus, nes būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, sukdamas į dešinę nepraleido pėsčiojo G. B., ėjusio pėsčiųjų perėja ir jį partrenkė. Tokiais veiksmais S. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 127 str. 3 d. įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimu S. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., bei nubaustas 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Apeliaciniu skundu S. M. neginčija jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau, nesutinka su jam paskirtu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

ATPK 30¹ str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliantas skunde nurodė, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams yra per ilgas terminas, labai gailisi dėl nusižengimo, o pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog S. M. dirbo vairuotoju, jokiu būdu neparodo, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, jis neteks galimybės susirasti kitą darbą bei gauti pajamų iš to. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. M. apie galinčias kilti jam ir jo šeimos nariams neigiamas pasekmes padarius administracinį teisės pažeidimą, žinojo, tačiau šios aplinkybės jo nuo pažeidimų darymo nesustabdė. Be to, šios aplinkybės nėra nelaikytinos išimtinėmis, kurių pagrindu galima būtų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pastebėtina, kad S. M. buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai individualizavo S. M. paskirtą administracinę nuobaudą, keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.