- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- e2-739-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00050-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė (pirm.)
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- BMB ,,Remvita"
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
parengiamajame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Remvita“ atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi mažoji bendrija (toliau - BMB) „Remvita“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB) „Finresta“, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo R. S. 15 727,06 Eur žalos atlyginimą dėl LR Įmonių bankroto įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 09 30 iki 2017 01 01) 8 straipsnio 1 d. nustatytos pareigos nevykdymo; 11 108,27 Eur žalos atlyginimą dėl neperduoto BMB „Remvita“ turto; 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-23 nutartimi civ. b. Nr. eB2-1271-459/2018 MB „Remvita“ iškelta bankroto byla. BMB „Remvita“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“, įgaliotas asmuo – V. S. (toliau – Administratorius). Nutartimi, be kita ko, nutarta įpareigoti buvusį bendrijos vadovą atsakovą R. S., per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nutarties, kuria atsakovas įpareigotas perduoti Administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir kitus dokumentus atsakovas nevykdė, nors buvo ne kartą ragintas tai padaryti, t. y. atsakovas neperdavė Administratoriui nei bendrijos dokumentų, nei turto pagal balansą (bendrijos turto atsargų likučių), kuris nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo dienos duomenimis (t. y. 2018-04-26), sudarė 11 108,27 Eur.
Šalies argumentai
1.2. Klaipėdos apygardos teismas 2018-09-26 nutartimi civ. b. Nr. eB2-1271-459/2018 patvirtino BMB „Remvita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 13 694,51 Eur sumai, o 2019-02-14 nutartimi civ. b. Nr. eB2-547-459/2019 patvirtino patikslintą BMB „Remvita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 15 727,06 Eur sumai.
Atsiliepimas
1.3. Atsakovui nevykdant įstatymo ir nutartyje nurodytos pareigos perduoti Administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo dienos duomenimis, o konkrečiai - bendrijos turto likučius už 11 108,27 Eur sumą ir kitus dokumentus bei antspaudą, Administratorius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl baudos skyrimo atsakovui. Teismas skyrė buvusiam BMB „Remvita“ vadovui 1 400 Eur baudą už nutarties ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nevykdymą.
1.4. 2018-10-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrija likviduota dėl bankroto, tačiau iki šios dienos bendrijos dokumentai nei turtas administratoriui nėra perduoti, bendrijai paliktos tik skolos kreditoriams, kurios iki šiol nepadengtos. Ieškovė mano, kad atsakovui neperdavus ieškovės turto administratoriui, ieškovei buvo padaryta žala, kadangi pastarosios kreditorių reikalavimai negalės būti tenkinami prarasto (neperduoto) turto vertės. Taip pat nepadengtos ir Administratoriaus išlaidos, sudarančios 1 121,93 Eur nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Todėl tvirtina, kad ieškinys yra pagrįstas, tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 11 108,27 Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado atsakovui pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, CK 2.87 str. nustatytas pareigas. Kadangi nurodytas turtas administratorei nebuvo perduotas, taip pat nebuvo perduoti jokie dokumentai, kurie patvirtintų šio turto panaudojimą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, neperduoto turto, t. y. pinigų ir piniginių ekvivalentų dydžio žalą, nes dėl jo kaltės ieškovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad bendrovės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis bendrovės finansine atskaitomybe kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies bei yra nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), pagal kurį bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 3 punktas) bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas). Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 28 straipsniu nustatyta, jog įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2016-12-31 datą buvo nemoki, nes skolos viršijo viso turimo turto vertę. Pagal 2016 m. balanso duomenis MB „Remvita“ trumpalaikis turtas 2016-12-31 sudarė 290 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai 746 Eur. Tie patys argumentai dėl ieškovės nemokumo pakartoti ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-09-27 nutartyje pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu. Nutartyje pažymėta, kad nei bendrijos dokumentai, nei turtas Administratoriui nėra perduoti, o aplinkybė, kad vėlesnės nei 2016-12-31 datos ieškovės finansinės atskaitomybės nėra (ieškovė neteikė finansinės atskaitomybės duomenų JAR), vėl patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė ir kreditoriai patyrė žalą, kuri priteistina iš atsakovo (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str.). Kadangi ieškovė jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, yra tik atsargų likučiai, kurių atsakovas Administratoriui tyčia neperdavė, ir kurie nedaro jokios įtakos ieškovės mokumui, be to, kaip jau nustatyta 2019-09-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu, net ir tuo atveju, jeigu per vienerius metus ir būtų padengti visi įsipareigojimai, vis tiek liktų įmonės skola kreditoriams.
4. Atsakovui buvo žinoma apie ieškovės nemokumą, nes pridedami įrodymai patvirtina, kad kreditoriai išieškojimus jau vykdė priverstine tvarka, nuolat siuntė ieškovei raginimus apmokėti įsiskolinimus. Taigi nors ieškovei nereikia įrodinėti atsakovo kaltės, kadangi atsakovo kaltė yra preziumuojama, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas ne tik atliko neteisėtus veiksmus, tačiau ir yra kaltas dėl atsiradusios žalos ieškovei (išvestinai – jos kreditoriams). Aktualu, kad 2019-09-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuri turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, yra nustatyta atsakovo kaltės forma veikiant prieš ieškovės ir jos kreditorių interesus, t. y. teismas jau nustatė, kad atsakovas neteisėtus veiksmus atlieka tyčia, o dėl tokių atsakovo veiksmų nėra galimybių nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros bankroto bylos iškėlimo datai, kas vėl patvirtina, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas vienintelis ieškovės vadovas, žinodamas apie bendrijos nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokių pareigų pažeidimas sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo visą ieškovės ir išvestinę, t. y. ieškovės kreditorių patirtą žalą, kuri bankroto bylos iškėlimo dieną, t. y. 2016-12-31, sudarė 15 727,06 Eur.
5. Ieškovės BMB „Remvita“ atstovės UAB „Finresta“ atstovas advokatas G. B. parengiamojo teismo posėdžio metu prašė priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai, kadangi atsakovas neatvyko į parengiamąjį posėdį, neatvykimo priežasčių nenurodė, atsiliepimo į ieškinį neteikė.
6. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, t. y. jo mamai B. S.. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti termino neprašė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų teismui neteikė, todėl ieškovės atstovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 230 str. 2 d., 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-23 nutartimi MB „Remvita“ iškelta bankroto byla. BMB „Remvita“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“, įgaliotas asmuo – V. S.. Nutartis įsiteisėjo 2018-08-03 (Priedas Nr. 1). BMB „Remvita“ direktoriui R. S. nustatytas 15 dienų terminas paskirtam bankroto administratoriui perduoti turtą, dokumentus, bei vykdyti kitus teisėtus administratoriaus reikalavimus, tačiau šio įpareigojimo buvęs direktorius nevykdė.
8. Jau minėta Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-23 nutartimi dėl bankroto bylos MB „Remvita“ iškėlimo nustatyta, kad bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų, o bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018-05-17 sudarė 3 434,49 Eur, iš jų 3 433,29 Eur, VSD įmokų ir 1,20 Eur delspinigių. Nuo 2018-01-23 per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti, o pats atsakovas paskutinį kartą 965,00 Eur įmokų sumokėjo 2017-12-15. Pagal paskutinio pateikto 2016 m. balanso duomenis MB „Remvita“ trumpalaikis turtas 2016-12-31 sudarė 290 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai - 746 Eur. Turto iš viso buvo už 290 Eur. VĮ Registrų centro išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-11-21 iki bankroto bylos iškėlimo dienos MB „Remvita“ vadovu buvo R. S.. Remiantis VĮ Registrų centro, VĮ Regitra ir traktorių savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2018-05-15 duomenimis, bankrutuojanti bendrija jokio nekilnojamojo turto, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų neturi, MB „Remvita“ vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Remiantis LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, įmonėje nuo 2018-05-04 ir bankroto bylos iškėlimo dieną apdraustųjų nebuvo (Priedas Nr. 2).
9. Teisės aktų nustatyta tvarka MB „Remvita“ finansinės atskaitomybė dokumentai VĮ „Registrų centras“ pateikti už 2016 metus. Kaip minėta anksčiau, 2016 m. balanso duomenimis BMB „Remvita“ turtas iš viso sudarė 290 Eur (trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 746 Eur, t. y. 2016-12-31 datai ieškovė jau buvo nemoki (Priedas Nr. 14). Nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo dienos duomenimis (t. y. 2018-04-26), MB „Remvita“ atsargų likučių suma sudarė 11 108,27 Eur. Dokumentas apie tai pasirašytas vyr. finansininkės J. Š. (Priedai Nr. 1, 6).
10. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad bankroto administratorė 2018-08-14, 2018-08-24, 2018-09-13 bankrutuojančios BMB „Remvita“ vadovui siuntė reikalavimus dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, šie reikalavimai buvo įteikti el. paštu asmeniškai R. S., tačiau jis įmonės dokumentų ir turto neperdavė. Vėliau, 2018-10-08 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas skyrė R. S. 1 400,00 Eur baudą už nutarties dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo nevykdymą (Priedas Nr. 8), bet dokumentai ir turtas vis vien nebuvo perduoti.
11. Klaipėdos apygardos teismas 2018-09-26 nutartimi patvirtino BMB „Remvita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 13 694,51 Eur sumai (Priedas Nr. 3), o 2019-02-14 nutartimi patvirtino patikslintą BMB „Remvita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 15 727,06 Eur sumai (Priedas Nr. 4).
12. Žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, samprata apibrėžta CK 6.248 straipsnio 3 dalyje - laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012).
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų bei nesupriešinti įmonės ir visuomenės interesų. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Premium konsultacijos“ v. P. Ž., R. T., bylos Nr. 3K-3-14/2013).
15. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog atsakovas 2016 m. sudarė MB „Remvita“ turto balansą, jame nurodė, kad trumpalaikis turtas 2016-12-31 sudarė 290 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai 746 Eur. Turto iš viso buvo už 290 Eur. Nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo dienos duomenimis (t. y. 2018-04-26), vyr. finansininkės J. Š. pasirašytame dokumente nurodyta ir MB „Remvita“ atsargų likučių suma, kuri sudarė 11 108,27 Eur. Nepaisant anksčiau minėtuose dokumentuose konkrečiais skaičiais nurodyto įmonės turto (likučių) įvertinimo, šio turto atsakovas administratoriui neperdavė, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas ieškovei, neįvykdė jam įstatymų ir teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo. Ieškovės patirtą žalą sudaro neperduoto turto/atsargų likučių 11 108,27 Eur suma, iš kurios įmonė bankroto procese būtų galėjusi tenkinti kreditorių reikalavimas.
16. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, priteisti 15 727,06 Eur žalos, kurią sudaro 15 727,06 Eur dydžio patvirtintų kreditinių reikalavimų suma. Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika leidžia spręsti, jog pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už tai, kad nuo 2016-12-31, faktiškai jo vadovaujamai įmonei esant nemokiai, kilus pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas šios pareigos nevykdė. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė jau nuo 2016 m. pradėjo pažeidinėti VSD įmokų mokėjimo tvarką, nuo 2017 m. nemokėjo privalomų mokesčių valstybei ir nesiėmė jokių priemonių skolai likviduoti, dėl to skolos tik didėjo ir tai akivaizdžiai liudija Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-14 nutartis, iš kurios akivaizdu, kad patvirtintų kreditinių reikalavimų suma sudaro 15 727,06 Eur. Dėl šių faktinių duomenų ir aptartų aplinkybių sutiktina su ieškove, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo kreiptasi dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), todėl buvęs vadovas turi atlyginti bendrovei atsiradusią žalą, kurią sudaro pareigos inicijuoti ieškovės bankroto bylos iškėlimą 2016-12-31 datai nevykdymas. Tuo tarpu priteistinos žalos dydį apsprendžia 15 727,06 Eur dydžio patvirtintų kreditinių reikalavimų suma, kuri priteistina iš atsakovo, kadangi administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, nebuvo perduotas ir joks įmonės turtas, todėl nesant jokių objektyvių duomenų apie įmonės finansinę veiklą, t. y. nesant galimybės įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams, t. y. 15 727,06 Eur (Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17d., nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015).
17. Ieškovė prašo iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, priteisti 15 727,06 Eur žalos, kurią sudaro 15 727,06 Eur dydžio patvirtintų kreditinių reikalavimų suma. Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika leidžia spręsti, jog pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už tai, kad nuo 2016-12-31, faktiškai jo vadovaujamai įmonei esant nemokiai, kilus pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet atsakovas šios pareigos nevykdė. Įmonė jau nuo 2016 m. pradėjo pažeidinėti VSD įmokų mokėjimo tvarką, nuo 2017 m. nemokėjo privalomų mokesčių valstybei ir nesiėmė jokių priemonių skolai likviduoti, dėl to skolos tik didėjo ir tai akivaizdžiai liudija Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-14 nutartimi patvirtintų kreditinių reikalavimų suma, kuri sudaro 15 727,06 Eur. Dėl šių faktinių duomenų ir aptartų aplinkybių sutiktina su ieškove, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo kreiptasi dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), todėl buvęs vadovas turi atlyginti bendrovei atsiradusią žalą, kurią sudaro pareigos inicijuoti ieškovės bankroto bylos iškėlimą 2016-12-31 datai nevykdymas. Tuo tarpu priteistinos žalos dydį apsprendžia 15 727,06 Eur dydžio patvirtintų kreditinių reikalavimų suma, kuri priteistina iš atsakovo, kadangi administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, nebuvo perduotas ir joks įmonės turtas, todėl nesant jokių objektyvių duomenų apie įmonės finansinę veiklą, t. y. nesant galimybės įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams, t. y. 15 727,06 Eur (Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17d., nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015).
18. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė vadovo pareigas ir pažeidė įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes akivaizdu, jog dėl to, kad nebuvo perduotas įmonės finansinės apskaitos dokumentuose nurodytas turtas, t. y. turtas/atsargų likučiai už 11 108,27 Eur sumą, buvo apribotos įmonės galimybės patenkinti 15 727,06 Eur dydžio teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus bankroto proceso metu. Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai).
19. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 15 727,06 Eur žalos atlyginimo dėl LR Įmonių bankroto įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 09 30 iki 2017 01 01) 8 straipsnio 1 d. pareigos nevykdymo ir 11 108,27 Eur žalos dėl neperduoto BMB „Remvita“ turto/atsargų likučių bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 26 835,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-02-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės atstovas pateikė įrodymas (Nr. DOK-12890) apie patirtas atstovavimo išlaidas ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme. Kadangi jų pagrįstumą ir dydį patvirtina pateikti įrodymai, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, tenkinat ieškinį, iš atsakovo R. S. ieškovei priteistina 1 620 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą ir teisinę pagalbą.
21. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma – 604 Eur, tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina valstybei (75 procentai, nes ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 str. 7 d., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 279, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Remvita“, įmonės juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), priteisti 15 727,06 Eur (penkiolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt septynis eurus 6 ct) žalos atlyginimą dėl LR Įmonių bankroto įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 09 30 iki 2017 01 01) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymo, priteisti 11 108,27 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą aštuonis eurus 27 ct) žalos atlyginimą dėl neperduoto BMB „Remvita“ turto ir penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos 26 835,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 604 Eur (šešis šimtus keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Remvita“, įmonės juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), priteisti 1 620 Eur (tūkstantį šešis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą ir teisinę pagalbą.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.
Atsakovui padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas CPK 287 str. nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.