Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2078-258/2013 pagal akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (šiuo metu akcinė bendrovė SEB bankas) ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Vingriai“, uždarajai akcinei bendrovei „Vacmech SK“ (šiuo metu bankrutavusiai) dėl turto išreikalavimo ir atsakovų restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Vacmech SK“ (šiuo metu bankrutavusiai) dėl lizingo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „SEB lizingas“ (šiuo metu AB SEB bankas) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-2078-258/2013), prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vacmech SK“ ieškovui 146 601,39 Lt ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; išreikalauti ieškovui priklausančias frezavimo stakles Mazak FJV60/80 (toliau – ir frezavimo staklės) ir perduoti jas ieškovui.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi atsakovui UAB „Vacmech SK“ iškėlė bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinės bylos dalį nutraukė, nes UAB „Vacmech SK“ bankroto byloje buvo patvirtintas AB „SEB lizingas“ kreditorinis reikalavimas.

Ieškovas AB „SEB lizingas“ ieškinyje nurodė, kad pagal 2005 m. rugsėjo 12 d. tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Vacmech SK“ sudarytą Finansinio lizingo sutartį Nr. 2005-080369 (toliau – ir lizingo sutartis) AB „SEB lizingas“ finansavo frezavimo staklių įsigijimą, o 2005 m. rugsėjo 27 d. AB „SEB lizingas“, UAB „Vacmech SK“ ir Yamazaki Mazak Danmarks A/S sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis), pagal kurią AB „SEB lizingas“ nuosavybėn įsigijo dvejas frezavimo stakles: Mazatech FH-8800 už 425 000 eurų ir Mazak FVJ60/80 už 380 000 eurų. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Vacmech SK” pagal lizingo sutartį naudojosi tik staklėmis Mazak FVJ60/80.

Ieškovas tvirtino, kad UAB „Vacmech SK“ tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, t. y. nesilaikė sutartimi sulygtų eilinių įmokų mokėjimo terminų ir žymiai įsiskolino ieškovui. AB „SEB Lizingas“ 2009 m. rugpjūčio 17 d. atsakovui pateikė raštą Nr. 02-3798 „Dėl sutarčių nutraukimo“, kuriame nurodė, kad jei UAB „Vacmech SK“ nepadengs pradelsto 431 008,21 Lt įsiskolinimo ir 106 817,10 Lt delspinigių iki 2009 m. rugpjūčio 24 d., ieškovas lizingo sutartį nutrauks. Kadangi atsakovas UAB „Vacmech SK“ įsiskolinimo AB „SEB lizingas“ nepadengė, todėl ieškovas nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti nuosavybės teise priklausantį turtą – frezavimo stakles. AB „SEB lizingas“ ir UAB „Vacmech SK“ 2009 m. spalio 8 d. pasirašė turto priėmimo–perdavimo aktą (toliau – ir priėmimo–perdavimo aktas), pagal kurį UAB „Vacmech SK“ perdavė frezavimo stakles AB „SEB lizingas“. AB „SEB lizingas“ ir RAB „Vingriai“ 2009 m. spalio 29 d. sudarė pasaugos sutartį Nr. PS2009-10/29 (toliau – ir pasaugos sutartis), pagal kurią AB „SEB lizingas“ perdavė restruktūrizuojamai akcinei bendrovei (toliau – ir RAB) „Vingriai“ saugoti iš UAB „Vacmech SK“ grąžintas frezavimo stakles, uždraudžiant jomis naudotis ar jas perleisti be ieškovo sutikimo. AB „SEB lizingas“ pareikalavus frezavimo stakles grąžinti ir potencialiam pirkėjui atvykus išmontuoti minėtų staklių, pirkėjo atstovai nebuvo įleisti į RAB „Vingriai“ valdomas patalpas, esančias Pramonės g. 141, Vilniuje. RAB „Vingriai“ ir UAB „Vacmech SK“ direktoriaus Č. K. 2010 m. vasario 23 d. buvo pakartotinai pareikalauta grąžinti stakles, saugomas pagal pasaugos sutartį, tačiau jas grąžinti buvo atsisakyta.

Ieškovas pabrėžė, kad RAB „Vingriai“ ir UAB „Vacmech SK“ buvo susiję juridiniai asmenys – bendrovėms vadovavo tas pats direktorius Č. K. ir abi bendrovės priklausė tam pačiam akcininkui L&M INTERNATIONAL TRADING LTD. Pagal lizingo sutartį finansuotos frezavimo staklės buvo ir yra laikomos pas atsakovą RAB „Vingriai“, jo valdomose patalpose. AB „SEB lizingas“ manė, kad pagal lizingo sutartį finansuotos frezavimo staklės visą lizingo sutarties galiojimo laiką ir po jos nutraukimo buvo realiai valdomos ir naudojamos atsakovo RAB „Vingriai“ ūkinėje–komercinėje veikloje. Atsakovas ne tik nepagrįstai neatlygintinai naudojasi turtu bei vengia prievolių AB „SEB lizingas“ vykdymo, bet ir turi galimybę iš naudojamo turto gautas pajamas naudoti atsiskaitymams su kitais kreditoriais ir / ar savo, ir / ar susijusios įmonės UAB „Vacmech SK“ veiklos reikmėms. Neteisėtas AB „SEB lizingas“ priklausančio turto valdymas suteikia galimybę atsakovui RAB „Vingriai“ gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

Ieškovai RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD (toliau – ir atsakovai) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-10502-728/2013) su netiesioginiu ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 12 d. AB „SEB lizingas“ ir UAB „Vacmech SK“ sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. 2005-080369 18.6.2 punktą; priteisti iš AB „SEB lizingas“ atsakovui bankrutavusiai UAB (toliau – ir BUAB) „Vacmech SK“ pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius, šią dalį priteisiant natūra, t. y. pripažįstant BUAB „Vacmech SK“ frezavimo staklių savininku ar bendrasavininkiu proporcingai jam grąžintinai įmokų daliai.

Atsakovai teigė, kad UAB „Vacmech SK“ išpirkinėjo ir nuosavybės teise siekė įgyti būtent tik frezavimo stakles, kurių pardavimo kaina buvo 380 000 eurų (1 312 064 Lt), kitas stakles Mazatech FH-8800, kurių kaina buvo 425 000 eurų, naudojo ir išpirkinėjo ne UAB „Vacmech SK“, o kita įmonė. Atsakovų apskaičiavimu, pagal mokėjimų grafiką nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. birželio 15 d. UAB „Vacmech SK“ sumokėjo 423 159,78 eurų (1 461 086,08 Lt) įmokų bei 63 678,47 eurų (219 869,02 Lt) palūkanų, be to, nuo 2008 m. liepos 15 d. UAB „Vacmech SK“ papildomai sumokėjo 24 425,54 Lt (20 202,70 Lt įmokų bei 4 222,84 Lt palūkanų), t. y. iš viso UAB „Vacmech SK“ yra sumokėjusi 1 481 288,70 Lt turto išpirkimo įmokų (įskaitant pradinę 100 000 eurų įmoką) ir 224 091,86 Lt palūkanų.

Atsakovai akcentavo, kad priėmimo–perdavimo aktu AB „SEB lizingas“ buvo sugrąžintos frezavimo staklės Mazak FJV60/80, kurių vertė 560 000 Lt. UAB „Vacmech SK“ už 380 000 eurų sumą pirktą turtą sumokėjusi 1 481 288,70 Lt turto vertės išpirkimo įmokų bei 224 091,86 Lt palūkanų, atidavusi 560 000 Lt vertės frezavimo stakles Mazak FJV60/80 šiuo metu neturi nei sumokėtų įmokų, nei paties turto, o tokia situacija pažeidžia tiek bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusios) įmonės, tiek ieškovų, kaip jos kreditorių, interesus.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos, t. y. civilinė byla Nr. 2-10502-728/2013 buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. 2-2078-258/2013 (V t., b. l. 169-170), ir buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui RAB „Vingriai“ patenkino ir nusprendė iš atsakovo RAB „Vingriai“ ieškovui AB „SEB lizingas“ išreikalauti frezavimo stakles Mazak FJV60/80, o atsakovų RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD ieškinį dėl lizingo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisių pripažinimo atmetė.

Teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi AB „SEB lizingas“ UAB „Vacmech SK” bankroto byloje yra patvirtintas trečios eilės 917 532,47 Lt finansinis reikalavimas, L&M INTERNATIONAL TRADING LTD – 269 125 Lt, o AB „Vingriai“ – 224 324,99 Lt trečios eilės finansiniai reikalavimai; BUAB „Vacmech SK” pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priėjo prie išvados, jog atsakovai RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį BUAB „Vacmech SK“ vardu.

Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl restitucijos ir civilinės atsakomybės aiškinimo ir taikymo lizingo sutarties nutraukimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012), bei nustatęs, kad lizingo sutarties specialiojoje dalyje nurodytas turtas: frezavimo staklės 2 vnt.; mokėjimų grafike turtas pavadintas Mazak FJV60/80, bendra abiejų staklių neapmokėta vertės dalis 949 900 eurų, ši mokėtina suma išdėstyta periodinėmis įmokomis; šalys lizingo sutarties 16.1 punkte susitarė, jog nuosavybės teises į turtą UAB „Vacmech SK” įgis visiškai sumokėjusi Mokėjimų grafike–sąskaitoje nurodytus mokėjimus bei įvykdžiusi kitas sutartyje nustatytas sąlygas, sprendė, kad lizingo sutarties 18.6.2 punktas neprieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.574 straipsnio normai. Atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovų reikalavimas dėl lizingo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia pripažintinas nepagrįstu.

Įvertinęs, kad pagal kasacinio teismo praktiką lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu sudėjus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, ir nustatęs, jog frezavimo staklių pardavimo kaina buvo 380 000 eurų (1 312 064 Lt); bendrovė už stakles yra sumokėjusi 663 274 Lt, t. y. 50,55 procentus šio turto vertės; pagal turto priėmimo–perdavimo aktą atsakovas UAB „Vacmech SK” perdavė frezavimo stakles AB „SEB lizingas“; 2009 m. gruodžio 15 d. apžiūros metu nenaudojamo, saugomo AB „Vingriai“ gamybinėse patalpose turto – frezavimo staklių, vertė 560 000 Lt, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo BUAB „Vacmech SK” pripažinti negrąžinus AB „SEB lizingas“ priklausančių frezavimo staklių.

Teismas, konstatavęs, kad UAB „Vacmech SK“ sumokėjo už turtą 663 274 Lt įmokų, AB „SEB lizingas“ gražintų frezavimo staklių Mazak FJV60/80 vertė sudarė 560 000 Lt, ir priėjęs prie išvados, jog iki lizingo sutarties nutraukimo UAB „Vacmech SK“ nebuvo padengusi nurodyto turto vertės, sprendė, kad byloje taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ir reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti iš AB „SEB lizingas“ pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija ieškovo patirtus nuostolius.

Teismas pažymėjo, kad sutartis šalims turi įstatymo galią ir šalys yra saistomos ne tik teisių ir pareigų, kurios yra joje (sutartyje) nustatytos, bet ir to, ką lemia sutarties esmė arba įstatymas. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos lizingo sutartį, nesitarė dėl teisės tapti bendrasavininkiais įsigyjant lizingo dalyką nuosavybėn, o šalims dėl to nesusitarus, vėlesnis sutarties pakeitimas reikštų įsikišimą į tarp šalių egzistavusią teisių ir pareigų pusiausvyrą, teismas vertino, kad sutartis gali būti keičiama tik šalių susitarimu. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu pateisinamas tik įstatyme ir / ar sutartyje nurodytais atvejais bei laikytinas išimtine priemone. Teismas nurodė, kad gali būti keičiama tik galiojanti sutartis, o ginčo atveju lizingo sutartis yra pasibaigusi. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad reikalavimas pripažinti BUAB „Vacmech SK“ frezavimo staklių savininku ar bendrasavininkiu pripažintinas nepagrįstu.

Teismas, nustatęs, kad pagal pasaugos sutartį turtas AB „SEB lizingas“ perduotas saugotojui AB „Vingriai“; saugotojas AB „Vingriai“ įsipareigojo saugoti AB „SEB lizingas” nuosavybės teise priklausantį turtą; pasaugos terminas sutartyje nenustatytas; šios sutarties 5.1 punkte nustatyta, jog pasaugos davėjas turi teisę nutraukti šią sutartį ir pasiimti turtą, įspėjęs saugotoją apie tai ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) darbo dieną iki numatomo sutarties nutraukimo ir turto pasiėmimo, vadovaudamasis CK 6.832 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad AB „SEB lizingas“ reikalavimas RAB „Vingriai“ nepagrįstai atsisakant grąžinti ieškovui priklausantį turtą pripažintinas pagrįstu ir šį reikalavimą tenkino visiškai.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. papildomu sprendimu, nustatęs, kad ieškovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (18 540,02 Lt) viršija rekomenduotinus priteisti maksimalius dydžius, iš atsakovo RAB „Vingriai“ ieškovui AB „SEB lizingas“ priteisė 13 550 Lt atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinių skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovai RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netiesioginį ieškinį patenkinti visiškai, o ieškovo AB „SEB lizingas“ (šiuo metu AB SEB bankas) ieškinio reikalavimus atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas nemotyvuotai konstatavo lizingo sutarties 18.6.2 punkto atitikimą CK 6.574 ir 6.222 straipsnių (dėl sutarties atitikties šiai teisės normai (CK 6.222 straipsniui) iš viso nepasisakė) nuostatoms ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, ši teismo sprendimo dalis yra prieštaringa. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 18.6.2 punkto nuostata, kad visi iki sutarties nutraukimo vykdant šią sutartį kliento AB „SEB lizingas“ sumokėti mokėjimai klientui negrąžinami, nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma bei ši sąlyga pripažintina negaliojančia, nes ji prieštarauja CK 6.574 straipsniui. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iki lizingo sutarties nutraukimo UAB „Vacmech SK“ nebuvo padengusi frezavimo staklių vertės ir nepagrįstai rėmėsi UAB „Vacmech SK“ dar iki bankroto bylos iškėlimo pateikta nuomone, jog jis išpirko tik 50,55 procentus turto vertės. Tai, kad UAB „Vacmech SK“ laikėsi pozicijos, jog išpirko tik 50,55 procentus ginčo staklių vertės, nereiškia, kad būtent tokią dalį staklių vertės UAB „Vacmech SK“ išpirko, nes tuo metu nebuvo suformuota aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išaiškinanti kaip turi būti apskaičiuojami lizingo bendrovės nuostoliai nutraukus lizingo sutartį bei numatytos restitucijos taikymo taisyklės. UAB „Vacmech SK“ skaičiavimai šioje byloje neturi jokios įrodomosios vertės, jie klaidingi bei nepaneigia ieškovų netiesioginiame ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose pateiktų skaičiavimų teisingumo. Teismas be pagrindo vadovavosi neinformatyviu, jokiais skaičiavimais nepagrįstu ir klaidingu skaičiavimu, kad už kažkokį turtą pagal kažkokią sutartį UAB „Vacmech SK“ AB „SEB lizingas“ yra sumokėjusi 662 274 Lt įnašą. Teismas neįsigilino į ginčo esmę ir klaidingai suvokė apeliantų ieškinio reikalavimą, kad jie teismo prašė ne pripažinti BUAB „Vacmech SK“ MAZAK staklių bendrasavininkiais, o priteisti pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius, šią dalį priteisiant natūra. Tokį ieškinio reikalavimą ieškovai suformavo atsižvelgdami į protingumo bei proporcingumo principus bei į AB „SEB lizingas“ interesus, o procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje ieškovai per savo atstovą aiškiai išreiškė poziciją, kad neprieštarautų, jei BUAB „Vacmech SK“ interesai būtų apginami tenkinant ieškinį ir sumas iš AB „SEB lizingas“ priteisiant pinigais.Teismas netinkamai aiškino ir taikė pasaugos sutarties 6.1 punkto nuostatas, nepagrįstai rėmėsi CK 6.832 straipsnio 4 dalimi. AB „SEB lizingas“ ir AB „Vingriai“ pasaugos sutartyje aiškiai sutarė bei apibrėžė saugomo turto grąžinimo tvarką. Byloje ginčo dėl to, kad pats AB „SEB lizingas“ nesilaiko savo sudarytų sutarčių, t. y. pasaugos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai prieš tai informuodamas saugotoją pasaugos sutarties nenutraukė, neprašė AB „Vingriai“ grąžinti frezavimo stakles, o vietoje to, teisme pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl šių staklių išreikalavimo. Pasaugos sutartyje susitarus turto grąžinimo tvarką, teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo šia sutartyje šalių sutarta tvarka nesivadovauti. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.832 straipsnio 4 dalimi, kuri apskritai nagrinėjamu atveju netaikytina, nes šalys, įgyvendindamos sutarčių laisvės principą, susitarė dėl kitokios turto grąžinimo tvarkos, nei nustatyta CK.

Atsakovas RAB „Vingriai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. papildomą sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB „SEB lizingas“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti, o netenkinus šios prašymo – sumažinti priteistinų išlaidų už teisinę pagalbą sumą iki 5 249,96 Lt.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas papildomu sprendimu nepagrįstai ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovo RAB „Vingriai“ priteisė patirtų išlaidų atlyginimą už 2010 m. gegužės 19 d. rengtą ieškinį atsakovui UAB „Vacmech SK“; 2010 m. liepos 8 d. ir 2010 m. liepos 13 d. rengtus prašymą vykdyti nutartį, atskirąjį skundą; 2011 m. sausio 7 d.–2011 m. sausio 17 d. rengtus dubliką ir kasacinį skundą, kurį kasacinis teismas atmetė), taip pat 2011 m. sausio 26 d. atstovavimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Atsakovas vertina, kad iš atsakovo ieškovui maksimaliai gali būti priteistos tik tokio dydžio sumos už suteiktą teisinę pagalbą, kurios buvo patirtos po RAB „Vingriai“ įtraukimo į bylą atsakovu, t. y. už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir atsiliepimo į prašymą dėl bylos sustabdymo rengimą – 800 Lt; už atsiliepimo rengimą – visa prašoma priteisti 2 699,96 Lt suma; už tripliko rengimą – 1 750 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, nesant pagrindo nukrypti nuo teisės aktų nustatytų maksimalių dydžių, atsakovo nuomone, iš viso ieškovui iš atsakovo RAB „Vingriai“ maksimaliai gali būti priteista 5 249,96 Lt už suteiktas teisines paslaugas.

Atsakovas BUAB „Vacmech SK“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą, nagrinėjamą apeliacine tvarka, spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad atsakovo bankroto administratoriui nėra žinomos lizingo sutarties sudarymo aplinkybės.

Ieškovas AB SEB bankas (buvęs AB „SEB lizingas“) atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo prašo jį atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas nemotyvuotai atmetė jų reikalavimus. Teismas analizavo esmines lizingo sutarties nutraukimo ir jos 18.6.2 punkto turinio sąlygas. Teismui konstatavus, kad ieškovo nuostoliai viršija grąžintino pagal lizingo sutartį įsigyto turto vertę ir sumokėtų įmokų sumą, nėra jokio pagrindo tenkinti apeliantų reikalavimų, nes lizingo sutarties 18.6.2 punkto nuostata neprieštarauja CK 6.574 straipsniui.Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas neturėjo ir negalėjo vadovautis UAB „Vacmech SK“ paaiškinimais, nes juos paneigia AB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD paaiškinimai. Teismas pagrįstai kaip įrodymą vertino UAB „Vacmech SK“ paaiškinimus, kad už turtą buvo sumokėta tik 50,55 procentai daikto vertės. Apeliantai šios išvados nepaneigė, t. y. neįrodė, jog UAB „Vacmech SK“ padengė visus AB „SEB lizingas“ nuostolius, kurių negalima tiksliai identifikuoti ieškovui realiai neatgavus staklių. Nagrinėjamu atveju turėtų būti remiamasi priverstinio turto pardavimo verte, kuri sudaro 392 000 Lt, o ne 560 000 Lt. Be to, patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas UAB „Vacmech SK“ bankroto byloje pagrindžia, kad ieškovo nuostoliai yra žymiai didesni, nei vien skirtumas tarp įsigijimo kainos ir sumokėtų vertės dengimo įmokų. Apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad teismas neįsigilino į ginčo esmę, dėl to skundžiamas sprendimas yra nenuoseklus, prieštaringas ir neteisingas. Teismas aprašė, analizavo ir vertino tiek ieškovo, tiek ir apeliantų argumentus. Reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į kitam asmeniui priklausantį daiktą yra absoliučiai nesuderinamas su netiesioginio ieškinio institutu.Apeliantai neteisingai nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.832 straipsnio 4 dalį, nes ieškovas nenutraukė pasaugos sutarties ir tinkamai neinformavo saugotojo. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, kad ieškovui pareiškus reikalavimą, AB „Vingriai“ privalo grąžinti saugomą turtą, tiek pagal šią sutartį, tiek ir pagal CK 6.832 straipsnio 4 dalį.

Ieškovas AB SEB bankas (buvęs AB „SEB lizingas“) atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. papildomo sprendimo prašo jį atmesti.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2011 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tenkindamas AB „SEB lizingas“ kasacinį skundą, patvirtino, jog RAB „Vingriai“ procesinis statusas „atsakovas“, nurodytas 2010 m. birželio 3 d. ieškinyje, buvo pagrįstas. Dėl šios priežasties pagrįsta ir teisėta nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas priteisti iš asmens, kuris nurodytu laikotarpiu turėjo atsakyti pagal ieškinį (t. y. RAB „Vingriai“), nepriklausomai nuo to, kokiu statusu jis buvo tuo metu. Apeliaciniame skunde nurodyti teisiniai darbai yra tiesiogiai susiję su apelianto procesiniu statusu ir pozicija nagrinėjamoje byloje, o deklaratyvūs apelianto argumentai, susiję su bylos sudėtingumu ir rekomenduotinais priteistinais maksimaliais dydžiais, atmestini, nes skundžiamo sprendimo turinys šiuos argumentus visiškai paneigia.

Teismas turi teisę įvertinti kiekvienos bylos sudėtingumą ir apimtį priteistinų atstovavimo išlaidų kontekste priimdamas individualų sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad pralaimėjusioji šalis nesutinka su teismo pozicija, nesudaro pagrindo keisti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo

Byloje nustatyta, kad AB „SEB lizingas“ (dabar AB SEB bankas) ir UAB „Vacmech SK“ (dabar bankrutavusi UAB „Vacmech SK“) 2005 m. rugsėjo 12 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį (išperkamosios nuomos sutartį) Nr. 2005-080369 (II t., b. l. 7-23), pagal kurią AB „SEB lizingas“ finansavo 2 (dviejų) frezavimo staklių įsigijimą iš Yamazaki Mazak Danmark A/S, o UAB „Vacmech SK“ įsipareigojo atlikti mokėjimus, vadovaudamasi Mokėjimų grafike–sąskaitoje nurodytomis sąlygomis, sumokėti ieškovui turto dengimo mokesčio bei priskaičiuotų palūkanų sumą Mokėjimų grafike–sąskaitoje nustatytą mokėjimo datą, o nesumokėjus sutartyje numatytų mokesčių mokėti už kiekvieną pradelstą dieną 0,1 procento nesumokėtos sumos dydžio delspinigius. Ieškovas byloje yra nurodęs, kad įgijo iš Yamazaki Mazak Danmark A/S frezavimo stakles Mazak FJV60/80 už 380 000 eurų, o stakles Mazatech FH-8800 – už 425 000 eurų. Byloje esančioje sutartyje, sudarytoje su Yamazaki Mazak Danmark A/S nurodyta, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko naujas frezavimo stakles Mazak FJV60/80 su papildoma įranga už 380 000 eurų, o naujas frezavimo stakles Mazatech FH-8800 su papildoma įranga – už 425 000 eurų (II t., b. l. 16-22). Taip pat šioje sutartyje nurodyta, kad 100 000 eurų jau yra sumokėjęs lizingo gavėjas (žr. sutarties 6 (i) punktą). Iš Mokėjimų grafiko–sąskaitos matyti, kad UAB „Vacmech SK“ nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 15 d. turėjo sumokėti neapmokėtą turto (nurodoma, kad turtas yra Mazak FJV60/80) vertės dalį, palūkanų – 80 796,92 Lt, draudimą – 3 167,42 Lt, t. y. iš viso 2 537 094,44 Lt. Be to, turto kaina su PVM nurodyta 650 829 eurų, o pradinė įmoka – 100 000 eurų.

Lizingo sutarties 16.1 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisę į turtą UAB „Vacmech SK“ įgyja visiškai sumokėjusi Mokėjimų grafike–sąskaitoje nurodytus mokėjimus bei įvykdžiusi kitas sutartyje numatytas sąlygas. Pažymėtina, kad lizingo sutarties 18.6.2 punkte nurodyta, jog visi iki šios sutarties nutraukimo vykdant šią sutartį UAB „Vacmech SK“ ieškovui AB „SEB lizingas“ sumokėti mokėjimai UAB „Vacmech SK“ negrąžinami (šią sutarties sąlygą ginčija atsakovai). Lizingo sutarties 18.6.3 punkte nustatyta, kad per vieną savaitę nuo sutarties nutraukimo klientas privalo sumokėti AB „SEB lizingas“ visus sutarties nutraukimo dienai UAB „Vacmech SK“ turėtus sumokėti mokėjimus, o pagal 18.6.4 punktą – UAB „Vacmech SK“ privalo grąžinti turtą ir atlyginti nuostolius, kurie ieškovą AB „SEB lizingas“ atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei UAB „Vacmech SK“ sutartį būtų tinkamai įvykdžiusi.

Lizingo sutartis nutraukta nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. dėl esminio jos pažeidimo, nes UAB „Vacmech SK“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį ir įsiskolino ieškovui. Iš ieškovo 2009 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. 02-3798 (II t., b. l. 24-25) matyti, kad ieškovas buvo nurodęs, jog, jei nebus padengtas pradelstas 431 008,21 Lt įsiskolinimas ir nebus sumokėta 106 817,10 Lt delspinigių iki 2009 m. rugpjūčio 24 d., ieškovas nutrauks lizingo sutartį nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. Šiuo nurodytu terminu įsiskolinimas nebuvo apmokėtas ir ieškovas lizingo sutartį nutraukė. Byloje ginčo dėl lizingo sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo nėra. Pagal bylos duomenis 2009 m. spalio 8 d. UAB „Vacmech SK“, atstovaujama Č. K., pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „Vacmech SK“ grąžina AB „SEB lizingas“ turtą pagal lizingo sutartį Nr. 2005-080369-01, turtas – Mazak FJV60/80 (II t., b. l. 36). 2009 m. spalio 29 d. AB „SEB lizingas“ ir AB „Vingriai“ (dabar restruktūrizuojama akcinė bendrovė), atstovaujama generalinio direktoriaus Č. K., sudarė pasaugos sutartį Nr. PS2009-10/29, pagal kurią AB „Vingriai“ įsipareigojo saugoti pasaugos davėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, iš jo ir frezavimo stakles Mazak FJV60/80 (II t., b. l. 37-39). Pažymėtina, kad AB „Vingriai“ ir ieškovas 2007 m. kovo 16 d. yra sudarę laidavimo sutartį, pagal kurią ši įmonė laidavo už UAB „Vacmech SK“ prievoles ieškovui. Pasaugos sutarties 6.1 punkte (sutartyje nurodytas 5.1 punktas) nustatyta, kad pasaugos davėjas turi teisę nutraukti šią sutartį ir paimti turtą, įspėjęs saugotoją apie tai ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) darbo dieną iki numatomo sutarties nutraukimo ir turto atsiėmimo.

Ieškovo 2010 m. vasario 23 d. rašte AB „Vingriai“ buvo nurodyta, kad ieškovo įgaliotas atstovas 2010 m. vasario 17 d. kreipėsi į AB „Vingriai“ dėl nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo ieškovo surastam pirkėjui, tačiau buvo atsisakyta perduoti turtą, o 2012 m. vasario 19 d. pateiktas pareiškimas dėl pripažinimo bendrasavininkiu (II t., b. l. 40-41). Šiuo raštu buvo reikalaujama perduoti turtą AB „SEB lizingas“ nurodytam pirkėjui. Ieškovas, teigdamas, kad jo reikalavimai perduoti turtą nebuvo įvykdyti, 2010 m. birželio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš RAB „Vingriai“ frezavimo stakles Mazak FJV60/80, kurių vertė 392 000 Lt, bei priteisti iš UAB „Vacmech SK“ 146 601,39 Lt skolą, kuri susidarė nutraukus lizingo sutartį, ir 6 procentų dydžio metines palūkanas (procesines palūkanas).

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Vacmech SK“ iškelta bankroto byla (II t., b. l. 167-169). Ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 26 d. (II t., b. l. 170-171). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (V t., b. l. 7-8) UAB „Vacmech SK“ bankroto byloje buvo patvirtintas AB „SEB lizingas“ 917 532,47 Lt kreditorinis reikalavimas ir dėl šios priežasties 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo nutraukta civilinė byla dėl 146 601,39 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimą atsakovui BUAB „Vacmech SK“ (II t., b. l. 211-212).

Šioje civilinėje byloje taip pat nagrinėjamas atsakovų (BUAB „Vacmech SK“ kreditorių) RAB „Vingriai“, kuris yra ir laiduotojas, L&M INTERNATIONAL TRADING LTD netiesioginis ieškinys, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiu pirmiau nurodytą lizingo sutarties 18.6.2 punktą; priteisti iš AB „SEB lizingas“ BUAB „Vacmech SK“ pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius, šią dalį priteisiant natūra, t. y. pripažįstant BUAB „Vacmech SK“ frezavimo staklių Mazak FJV60/80 savininku ar bendrasavininkiu proporcingai jam grąžintinai įmokų daliai. Atsakovai ieškinyje yra nurodę, kad UAB „Vacmech SK“, už 380 000 eurų pirktą turtą sumokėjusi 1 481 288,70 Lt turto vertės išpirkimo įmokų, 224 091,86 Lt palūkanų bei atidavusi 560 000 Lt vertės turtą, neturi nei sumokėtų įmokų, nei paties turto, o tokia situacija pažeidžia BUAB „Vacmech SK“ ir atsakovų (kreditorių) interesus. Atsakovų teigimu, nagrinėjamu atveju lizingo sutarties 18.6.2 nuostata neturėtų būti taikoma bei pripažinta negaliojančia, nes ji prieštarauja CK 6.574 straipsniui, ir nagrinėjamu atveju turi būti taikoma dvišalė restitucija pagal CK 6.222 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu buvo grindžiami byloje pareikštų ieškinių reikalavimai bei atsikirtimai į juos, pateiktus įrodymus, nustatė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovų RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD reikalavimus priteisti iš AB „SEB lizingas“ atsakovui BUAB „Vacmech SK“ pagal 2005 m. rugsėjo 12 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 2005-080369 sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius, priteisiant juos natūra, t. y. pripažįstant BUAB „Vacmech SK“ frezavimo staklių Mazak FJV60/80 savininku ar bendrasavininkiu, pripažinti negaliojančia lizingo sutarties 18.6.2 punkte įtvirtintą sąlygą. Pirmosios instancijos teismas netenkino šių reikalavimų, nes nustatė, kad frezavimo staklių Mazak FJV60/80 pardavimo kaina buvo 380 000 eurų arba 1 312 064 Lt, UAB „Vacmech SK“ sumokėjo 663 274 Lt, t. y. 50,55 procentus šio turto vertės, 2009 m. gruodžio 15 d. apžiūros metu nenaudojamo, saugomo AB „Vingriai“ gamybinėse patalpose frezavimo staklių Mazak FJV60/80 vertė nustatyta 560 000 Lt, t. y. UAB „Vacmech SK“ nėra padengusi nurodyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad lizingo sutarties šalys nebuvo susitarusios tapti bendrasavininkėmis įsigyjant lizingo dalyką nuosavybėn, todėl sutartis negali būti keičiama. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimą dėl frezavimo staklių Mazak FJV60/80 išreikalavimo iš atsakovo RAB „Vingriai“ ieškovui, nes pagal pasaugos sutarties 5.1 punktą pasaugos davėjas turi teisę nutraukti šią sutartį ir pasiimti turtą, įspėjęs saugotoją apie tai ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) darbo dieną iki numatomo sutarties nutraukimo ir turto pasiėmimo bei CK 6.832 straipsnio 4 dalis nustato saugotojo pareigą grąžinti daiktą davėjo reikalavimu.

Apeliantai RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD apeliaciniame skunde nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nustatytomis aplinkybėmis, kad frezavimo staklių Mazak FJV60/80 pardavimo kaina buvo 380 000 eurų arba 1 312 064 Lt, UAB „Vacmech SK“ sumokėjo 663 274 Lt, t. y. 50,55 procentus šio turto vertės. Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai lizingo gavėjo (UAB „Vacmech SK“) sumokėtų įmokų suma bei lizingo davėjo (AB „SEB lizingas“) susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo nuostolius, todėl lizingo sutarties 18.6.2 punkto nuostata neturi būti taikoma bei ji pripažintina negaliojančia, nes prieštarauja CK 6.222 bei 6.574 straipsniams, o pagal byloje pateiktus įrodymus BUAB „Vacmech SK“ naudai priteistina jo sumokėtų įmokų dalis, viršijanti AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuotolius. Apeliantai teigia, kad UAB „Vacmech SK“ sumokėtos įmokos yra 1 403 594,63 Lt, o sugrąžintų frezavimo staklių vertė yra 560 000 Lt, AB „SEB lizingas“ galėjo tikėtis gauti 1 233 243,17 Lt sumą, nes frezavimo staklių įsigijimo kaina buvo 280 000 eurų (966 784 Lt) bei pagal grafiką buvo apskaičiuotos 77 171,61 eurų palūkanos, o UAB „Vacmech SK“ sumokėjo iš viso 1 403 594,63 Lt. Apeliantai taip pat nurodo, kad nepagrįstai ir neteisėtai patenkintas ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimas, nes ieškovas nesilaikė pasaugos sutartyje nustatytos tvarkos ir terminų nutraukti pasaugos sutartį, t. y. šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neinformavo saugotojo apie sutarties nutraukimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Be pirmiau nurodytų argumentų apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvų dėl lizingo sutarties 18.6.2 punkto atitikimo CK 6.222 straipsniui, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, ir nurodomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuris nustato absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)).

Išnagrinėjus šias apeliantų nurodytas aplinkybes, nesutiktina su nuostata, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl lizingo sutarties 18.6.2 punkto atitikimo CK 6.222 straipsniui ir turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD ieškinyje, kuriame prašė pripažinti negaliojančia lizingo sutarties 18.6.2 punkto nuostatą, nurodė, kad ši nuostata prieštarauja CK 6.574 straipsniui, t. y. ieškinyje nebuvo nurodytos jokios faktinės ir teisinės aplinkybės, kad minėta lizingo sutarties nuostata prieštarauja ir CK 6.222 straipsniui ir dėl šio prieštaravimo ji turėtų būti pripažinta negaliojančia (V t., b. l. 1-6). Ieškinyje vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-472/2012) pateiktais išaiškinimais, kad CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai daiktas grąžintas lizingo davėjui, nurodoma, kad šiuo nagrinėjamu atveju turi būti taikoma dvišalė restitucija. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovų turimais duomenimis UAB „Vacmech SK“ sumokėjo daugiau turto išpirkimo įmokų negu turto kaina, todėl ši įmonė pripažintina visiškai išpirkusi turtą ir turto savininke (V t., b. l. 4). Taigi ieškinys nebuvo grindžiamas tuo, kad lizingo sutarties 18.6.2 punkto nuostata prieštarauja CK 6.222 straipsniui ir dėl to turėtų būti pripažinta negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl CK 6.222 straipsnio taikymo, tačiau iš sprendimo motyvų matyti, kad bylą nagrinėjo vadovaudamasis CK 6.222 straipsnio nuostatomis, nes nustatinėjo, ar turto išpirkimo įmokos (jų dalis), likusios išskaičius lizingo davėjo nuostolius, turi būti grąžinamos lizingo gavėjui UAB „Vacmech SK“ restitucijos pagrindu. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius.

Apeliantai kitų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenurodo, o teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Nagrinėjamoje byloje esminis klausimas yra lizingo sutarties, sudarytos tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Vacmech SK“, nutraukimo padariniai ir restitucijos taikymas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartyje šalys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai viršytų komentuojamoje normoje nustatytą nuostolių sumą. Lizingo davėjo patirtų nuostolių dydžio nustatymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, kad pagal lizingo sutartį mokamų įmokų sandara yra daugianarė ir priklauso nuo konkrečioje lizingo sutartyje šalių susitartų sąlygų. Visais atvejais įmokos apima palūkanas už naudojimąsi daiktu, kurios yra lizingo davėjo pelnas, bet taip pat, priklausomai nuo šalių susitarimo ir lizingo sutarties rūšies, lizingo įmokos gali būti skirtos lizingo davėjo patirtoms daikto įsigijimo, pristatymo išlaidoms kompensuoti, jos gali dengti daikto vertės mažėjimą, kompensuoti sutarties administravimo išlaidas ir kt. Šios įmokos skirtos lizingo davėjo patirtoms išlaidoms kompensuoti bei atlyginti už suteiktą finansavimą. Tačiau jeigu lizingo sutartyje numatyta, kad lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei išpirkti skirti mokėjimai, kurie turi kitokią paskirtį nei pirmiau nurodytos įmokos, nes tai nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiais atvejais atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grąžinti šias įmokas pagal dvišalės restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis), tačiau ne daugiau nei tiek, kiek šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, nustatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą, teismas, kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip). Nustačius šias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu. Tuo atveju, jeigu grąžinto turto vertė atitinka lizingo davėjo nuostolius, pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę – negrąžinti jam sumokėtų turto išpirkimo įmokų – nėra, nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti. Priešingu atveju, t. y. kai nepakanka grąžintino turto vertės, – teismas taiko tokią sutarties nuostatą tiek, kiek reikia lizingo davėjui sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Sprendžiant tokį šalių ginčą, byloje turi būti nustatyta lizingo įmokų sandara ir išsiaiškinta, kokią įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos ir kiek šių įmokų lizingo gavėjas yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tai sutarties sąlyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokų, turi būti visiškai ar iš dalies netaikoma, o turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius, grąžinta lizingo gavėjui restitucijos pagrindu.

Be to, pažymėtina, kad lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartis nutraukta nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d., pagal lizingo sutartį lizingo gavėjui UAB „Vacmech SK“ turėjo pereiti nuosavybės teisė į frezavimo stakles ir lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dalį sudarė daikto vertei išpirkti skirti mokėjimai, lizingo dalyką (frezavimo stakles) lizingo gavėjas po sutarties nutraukimo grąžino ieškovui (lizingo davėjui), darytina prielaida, jog lizingo gavėjas turi teisę reikalauti grąžinti šias įmokas pagal dvišalės restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis). Ieškovai RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD, remdamiesi CK 6.222 straipsniu, pareiškė netiesioginį ieškinį lizingo gavėjo UAB „Vacmech SK“ vardu dėl sumokėtų įmokų dalies, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius, priteisimo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo šį ieškinio reikalavimą, pirmiausia pažymi, jog ieškovai netiesioginiame ieškinyje formuluodami ieškinio reikalavimą, nenurodė, kokia konkreti pinigų suma turi būti priteista lizingo gavėjui iš lizingo davėjo. Pabrėžtina, kad ir dėstant ieškinio pagrindą nebuvo nurodyta tiksli iš lizingo davėjo priteistina suma. Ieškinyje apsiribota tuo, kad yra nurodomi tam tikri apskaičiavimai, susiję su nupirkto turto verte, sumokėtomis turto išpirkimo išmokomis bei palūkanomis, atiduoto turto verte, tačiau tiksliai nenurodoma, kokio dydžio reikalavimas yra reiškiamas. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad šis jų reikalavimas yra dėl priteistinų sumų, o nuosavybės teisės pripažinimas reiškiamas tik tuo pagrindu, jog pinigų suma turi būti priteista natūra, t. y. turtu. Taigi apeliantai ieškinyje privalėjo tiksliai ir aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl priteistinos pinigų sumos, nes tik esant tinkamai suformuluotam reikalavimui jis gali būti tinkamai išnagrinėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; kt.). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), o ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialinio rezultato yra siekiama, iškeliant bylą, ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio tenkinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Nagrinėjamu atveju apeliantai, teikdami ieškinį, nevykdė pareigos tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes, kaip jau buvo minėta, būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų ieškinį, turėjo reikalauti, kad ieškovai patikslintų ieškinio reikalavimo dėl priteisimo iš atsakovo AB „SEB lizingas“ BUAB „Vacmech SK“ sumokėtų įmokų dalį, kuri, atsakovų teigimu, viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteistina suma yra 730 351,46 Lt arba 295 525,81 Lt (VI t., b. l. 5-6), tačiau ne apeliaciniame skunde yra dėstomas ieškinio reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Kaip jau buvo minėta, faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), nes besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas, taip pat apeliacinėje instancijoje. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas apeliantų reikalavimas priteisti iš atsakovo AB „SEB lizingas“ BUAB „Vacmech SK“ sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, nes apeliantams nebuvo sudaryta galimybė tinkamai suformuluoti šį ieškinio reikalavimą ir jį pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, kurios būtų tinkamai išnagrinėtos bei įvertintos.

Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo konstatavo, jog UAB „Vacmech SK“ sumokėjo 663 274 Lt, t. y. 50,55 procentus frezavimo staklių vertės, remdamasis UAB „Vacmech SK“ 2010 m. birželio 28 d. pranešimu, sutinka su apeliantų pozicija, kad šis pranešimas tai nėra tas tiesioginis įrodymas, kuris patvirtina UAB „Vacmech SK“ sumokėtas įmokas už frezavimo stakles Mazak FJV60/80, nes dokumente nėra konkrečių duomenų, kaip buvo apskaičiuota nurodyta apmokėta šių frezavimo staklių vertė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybę, kad buvo sumokėta 663 274 Lt suma, t. y. 50,55 procentai frezavimo staklių vertės, visiškai nenagrinėjo nei apeliantų, nei ieškovo nurodomų aplinkybių ir teikiamų apskaičiavimų, susijusių su staklių Mazak FJV60/80 apmokėta verte ir kitais įmokų apskaičiavimais. UAB „Vacmech SK“ 2010 m. birželio 28 d. pranešime, kurį pasirašė UAB „Vacmech SK“ direktorius, nėra nurodyta jokių konkrečių apskaičiavimų, susijusių su įmokomis bei sumokėtomis palūkanomis. Taip pat UAB „Vacmech SK“ byloje nėra pateikusi jokių duomenų apie konkrečias sumokėtas įmokas už frezavimo stakles Mazak FJV60/80. Pažymėtina, kad pats atsakovas nurodo, jog už šias stakles sumokėta 623 514,09 Lt įmokų. Be to, byloje yra svarbūs klausimai, susiję su lizingo davėjo įsigyto turto verte, sumomis, kurias UAB „Vacmech SK“ atskirai sumokėjo už stakles Mazak FJV60/80 bei už stakles Mazatech FH-88000, kada ir kokius konkrečius mokėjimus atliko UAB „Vacmech SK“, nes tarp šalių byloje yra ginčas dėl šių teisiškai reikšmingų aplinkybių. Byloje yra teikiami tik apskaičiavimai (lentelės), tačiau nėra jokių konkrečių dokumentų, patvirtinančių šiuose apskaičiavimuose nurodytus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas byloje teigia, jog BUAB „Vacmech SK“ nuo 2007 m. birželio 5 d. pagal lizingo sutartį naudojo tik stakles Mazak FVJ60/80, nes 2007 m. birželio 5 d. UAB gamybinė–komercinė firma „Sparnai“ perėmė teises ir pareigas, susijusias su staklėmis Mazatech FH-88000 pagal lizingo sutartį. Ieškovas pateikė UAB „Vacmech SK“ mokėjimų išklotinę, iš kurios matyti, kad bendra staklių įsigijimo vertė sudarė 805 000 eurų, proporcingai staklių Mazatech FH-88000 vertė sudarė 52,8 procentų, o staklių Mazak FJV60/80 – 47,2 procentai iki 2007 m. birželio 5 d., po skolos perkėlimo sutarties sudarymo visi UAB „Vacmech SK“ mokėjimai pagal lizingo sutartį atitiko tas pačias proporcijas, tačiau šios aplinkybės visiškai nenagrinėtos. Atsakovai taip pat yra nurodę duomenis, kad staklių įsigijimo kaina yra 280 000 eurų, nes 100 000 eurų įmokėjo UAB „Vacmech SK“.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo nei apeliantų, nei ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių, susijusių su įsigyto turto verte, sumokėtomis įmokomis, palūkanomis, atsakovo nurodomais patirtais nuostoliais, atsiradusiais dėl lizingo sutarties nutraukimo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą bei neatskleidė šios bylos dalies esmės.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas apeliantų ieškinio reikalavimas priteisti iš AB „SEB lizingas“ atsakovui BUAB „Vacmech SK“ pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius. Šio reikalavimo nagrinėjimas yra tampriai susijęs su apeliantų reikalavimu pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 12 d. AB „SEB lizingas“ ir UAB „Vacmech SK“ sudarytos lizingo sutarties Nr. 2005-080369 18.6.2 punktą, nes nustačius, kad BUAB „Vacmech SK“ pagal lizingo sutartį sumokėjo įmokų dalį, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius, ir ši įmokų dalis turi būti priteista BUAB „Vacmech SK“, būtų pagrindas konstatuoti, jog minėtas lizingo sutarties punktas prieštarauja CK 6.574 straipsniui. Dėl to panaikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje atmestas reikalavimas dėl lizingo sutarties 18.6.2 punkto pripažinimo negaliojančiu.

Taigi pirmosios instancijos teismui perduotina iš naujo nagrinėti byla dėl atsakovų RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD ieškinio reikalavimų dėl UAB „Vacmech SK“ sumokėtų įmokų dalies, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius, priteisimo ir lizingo sutarties 18.6.2 punkto pripažinimo negaliojančiu. Iš naujo nagrinėjant šiuos ieškinio reikalavimus RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD įpareigotini tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl įmokų priteisimo, o atsakovams suformulavus konkrečius reikalavimus ir nurodžius aplinkybes, pagrindžiančius šiuos reikalavimą, – turi būti nustatyta frezavimo staklių Mazak FJV60/80 įsigijimo metu sumokėta kaina, lizingo įmokų sandara ir išsiaiškinta, kokią įmokų dalį sudarė frezavimo staklių Mazak FJV60/80 išpirkimo įmokos ir kiek šių įmokų lizingo gavėjas UAB „Vacmech SK“ yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo, kokius nuostolius yra patyręs AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi pateikti ne tik savo skaičiavimus (lenteles, mokėjimų išklotines), susijusius su minėtomis aplinkybėmis, bet juos pagrįsti ir įrodymais. Įrodymai turi būti įvertinti, vadovaujantis CPK 185 straipsniu.

Apeliantai skundžia ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas pripažinti BUAB „Vacmech SK“ nuosavybės teisę į frezavimo stakles Mazak FJV60/80. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad lizingo sutartis nutraukta, pagal lizingo sutarties sąlygas, kurios nėra šioje byloje ginčijamos, lizingo dalykas – frezavimo staklės Mazak FJV60/80 ieškovui priklauso nuosavybės teise, CK normos, iš jų ir CK 6.222 straipsnis, nenustato, jog taikant restituciją nutraukus lizingo sutartį lizingo dalykas gali būti perduotas buvusio lizingo gavėjo nuosavybėn, tai, kad apeliantai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodę teisinio pagrindo, kuriuo remiantis lizingo dalykas galėtų būti perduotas lizingo gavėjui tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog yra sumokėta daugiau įmokų už lizingo dalyko vertę ir ta suma būtų priteista lizingo gavėjui iš lizingo davėjo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino reikalavimo dėl BUAB „Vacmech SK“ nuosavybės teisės į frezavimo stakles Mazak FJV60/80 pripažinimo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, neatsižvelgiant į tai, kad apeliantai šį reikalavimą pareiškė kaip išvestinį iš reikalavimo priteisti iš ieškovo AB „SEB lizingas“ UAB „Vacmech SK“ sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius.

Taip pat teisėjų kolegija palieka galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas ir iš atsakovo RAB „Vingriai“ ieškovui AB „SEB lizingas“ išreikalautos frezavimo staklės Mazak FJV60/80. Kaip jau buvo minėta, šių frezavimo staklių savininkas yra ieškovas, 2009 m. spalio 29 d. sudaręs su AB „Vingriai“ (dabar restruktūrizuojama akcinė bendrovė) pasaugos sutartį, pagal kurią AB „Vingriai“ įsipareigojo saugoti frezavimo stakles Mazak FJV60/80. Pasaugos sutarties 6.1 punkte (sutartyje nurodytas 5.1 punktas) nustatyta, kad pasaugos davėjas turi teisę nutraukti šią sutartį ir paimti turtą, įspėjęs saugotoją apie tai ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) darbo dieną iki numatomo sutarties nutraukimo ir turto atsiėmimo. Ieškovo 2010 m. vasario 23 d. rašte AB „Vingriai“ buvo nurodyta, kad ieškovo įgaliotas atstovas 2010 m. vasario 17 d. kreipėsi į AB „Vingriai“ dėl nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo ieškovo surastam pirkėjui, tačiau buvo atsisakyta perduoti turtą (II t., b. l. 40-41). Šiuo raštu buvo reikalaujama perduoti turtą AB „SEB lizingas“ nurodytam pirkėjui. Tai, kad šiame rašte nėra nurodyta konkrečių žodžių, jog nutraukiama pasaugos sutartis, nėra pagrindas teigti, kad ieškovas neįspėjo RAB „Vingriai“ dėl sutarties nutraukimo ir turto atsiėmimo. Akivaizdu, kad turto atsiėmimas yra susijęs su pasaugos sutarties nutraukimu. Pažymėtina, kad pasaugos sutarties šalys sutartyje nebuvo nustačiusios pasaugos termino. Tai, kad saugotojas privalo grąžinti daiktą davėjo reikalavimu, yra įtvirtinta ne tik pasaugos sutartyje, bet ir CK 6.832 straipsnio 4 dalyje.

Apibendrinant bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, t. y. panaikintina sprendimo dalis, kurioje netenkinti atsakovų RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD ieškinio reikalavimai dėl UAB „Vacmech SK“ sumokėtų įmokų dalies, kuri viršija AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius, priteisimo bei lizingo sutarties 18.6.2 punkto pripažinimo negaliojančiu, ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. papildomo sprendimo

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. papildomu sprendimu iš dalies tenkino ieškovo AB „SEB lizingas“ prašymą priteisti atstovavimo išlaidas ir iš atsakovo RAB „Vingriai“ ieškovui AB „SEB lizingas“ priteisė 13 550 Lt atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalis atsakovų RAB „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD ieškinio reikalavimų perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t. y. ši byla nėra baigta, konstatuoja, jog ir bylinėjimosi išlaidų klausimas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti advokato atstovavimo išlaidas, iš jų ir išlaidas, kurios buvo sumokėtos atstovaujant ieškovui nagrinėjant ir atsakovų ieškinio reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas panaikintinas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje atmesti atsakovų restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Vingriai“ ir L&M INTERNATIONAL TRADING LTD ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 12 d. Finansinio lizingo sutarties Nr. 2005-080369 18.6.2 punktą, priteisti iš akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (dabar AB SEB bankas) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vacmech SK“ pagal lizingo sutartį sumokėtų įmokų dalį, kuri viršija akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (dabar AB SEB bankas) patirtus nuostolius, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.