Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pripažįsta įrodyta, kad M. D. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu, tyčia pramoninės gamybos 6 mm kalibro žaisliniu pistoletu, užtaisytu rutulio formos sviediniais, šovė 6 (šešis) kartus R. R. į veidą, kaklą, krūtinę, pilvą, taip padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę šautinę kairės akies obuolio žaizdą su akiduobės dugne įstrigusiu šratu ir 5-ias šautines žaizdas liemens priekinio paviršiaus minkštuose audiniuose: tris kaklo priekyje ir kairėje su vienoje iš jų kaklo audiniuose įstrigusiu apie 0,5 cm skersmens šratu ir po vieną krūtinėje ties krūtinkauliu ir pilve ties dešiniuoju šonkaulių lanku bei kairės akies šautinį sužalojimą, dėl kurio R. R. sukėlė visišką kairės akies aklumą, tokiu būdu sunkiai sutrikdė R. R. sveikatą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistų išvados, kurios įvertintos tiek atskirai, tiek ir kartu su kitais įrodymais. Kartu teismas pažymi, kad sugretinus proceso dalyvių parodymus su specialisto išvadomis, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Byloje nustatyta, kad M. D. suprato, kad pramoninės gamybos 6 mm kalibro žaisliniu pistoletu, užtaisytu rutulio formos sviediniais, šaudamas 6 (šešis) kartus R. R. į veidą, kaklą, krūtinę, pilvą, gali sukelti neigiamus padarinius žmogaus sveikatai ir norėjo taip veikti, tačiau nesiekė konkrečių padarinių, tai yra sunkaus kūno sužalojimo, todėl teismo vertinimu kaltinamasis šią nusikaltimą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje nurodytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamojo M. D. padarytas nusikaltimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-210-697/2020). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-210-697/2020). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis yra kaltinamojo motinos sutuoktinis, kartu negyvena, pagal nukentėjusiojo duotus parodymus, iki įvykio ir po įvykio sutaria gerai. Vertinamo įvykio dieną kaltinamasis kreipėsi į savo motiną su prašymu paskolinti jam pinigų, tačiau motina pasiskundė, kad nukentėjusysis su ja elgiasi nepagarbiai, atiminėja telefoną, išvadino necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis, atėjęs į motinos ir nukentėjusiojo namus, jau turėjo su savimi pramoninės gamybos 6 mm kalibro žaislinį pistoletą. Pakalbėjęs su motina virtuvėje, nuėjo pas nukentėjusįjį į kambarį pasikalbėti apie jo elgesį su kaltinamojo motina. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, tačiau jokie fiziniai veiksmai kaltinamojo atžvilgiu atlikti nebuvo. Konflikto įkarštyje kaltinamasis atsineštu pramoninės gamybos 6 mm kalibro žaisliniu pistoletu nukentėjusiajam šešis kartus šovė į veidą, kaklą, krūtinę, pilvą. Nors nukentėjusysis R. R. ir konfliktavo su kaltinamuoju, tačiau tai nesudaro pagrindo pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo veiksmai – šaudymas į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas buvo išprovokuoti būtent nukentėjusiojo veiksmais. Neabejotina, kad tarp asmenų buvo kilęs tik žodinis konfliktas, kuris tęsėsi kurį laiką, po ko, būtent kaltinamasis griebėsi nors ir žaislinio, tačiau iš anksto atsinešto ginklo ir šovė į nukentėjusįjį net šešis kartus. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis M. D. ir nukentėjusysis R. R. iki vertinamo įvykio vienas kitą pažinojo – kaltinamojo motina ilgą laiką gyvena kartu su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis yra kaltinamojo motinos sutuoktinis, kaltinamojo motina R. R. skundėsi kaltinamajam, jog nukentėjusysis ją erzina, prašo atnešti kavos, kas betarpiškai patvirtina, jog po to tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Kaltinamasis į motinos namus ėjo su savimi pasiėmęs žaislinį pistoletą su šratais tikėdamasis galimo konflikto su nukentėjusiuoju. Esant šiai situacijai, negalima pripažinti nukentėjusiojo elgesio – necenzūrinių žodžių vartojimo kaltinamojo atžvilgiu kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas (b. l. 173), penkis kartus baustas administracine tvarka, tačiau keturis iš penkių atvejų administracinė teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta, nes nusižengimo padarymo metu nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė. Paskutinį kartą kaltinamasis baustas 2020 m. liepos 14 d. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 115 straipsnio 1 dalį, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 174-177). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra baigęs devynias klases, jo šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Kaltinamasis taip pat neįrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, nuo 2021 m. balandžio 28 d. dirba (duomenys neskelbtini) gamybos cecho darbuotoju, charakterizuojamas teigiamai, gailisi dėl savo atliktų nusikalstamų veiksmų, pripažįsta ir sutinka su civilinių ieškovų – Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškiniais dėl padarytos žalos atlyginimo, siekia atlyginti padarytą žalą tiek valstybei, tiek nukentėjusiajam, nors ir nesutinka su nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, kas parodo jo požiūrį į nusikalstama veika padarytą žalą ir atskleidžia jo psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais. Teismas taipogi įvertino kaltinamojo santykį su tėvais bei pačiu nukentėjusiuoju. Po tėvų skyrybų, kaltinamasis liko gyventi su tėvu S. D.. Kaltinamojo motina R. R. ištekėjo ir gyvena su nukentėjusiuoju R. R., kuris yra kaltinamojo motinos sutuoktinis. Iš teisme posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykiai iki aptariamo įvykio buvo geri. Kaltinamasis nors ir negyveno, tačiau dažnai lankydavosi motinos namuose. Po aptariamo įvykio, nukentėjusysis kaltinamajam atleido ir su juo susitaikė, teismo posėdžio metu parodė, kad jų santykiai yra geri, kaltinamasis jam dalimis atlygina patirtą žalą, juo rūpinasi, pirko vaistus.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nuo 3 mėnesių iki 10 metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į M. D. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis padarė vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Inkriminuotą nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kilusio asmeninio pobūdžio tarpusavio konflikto metu. Nusikaltimo padarymui kaltinamasis panaudojo įrankį kūnui žaloti – pramoninės gamybos 6 mm kalibro žaislinį pistoletą, užtaisytą rutulio formos sviediniais. Dėl pastarojo veiksmų nukentėjusiajam nustatyti liekamieji reiškiniai – visiškas kairės akies aklumas. Kaltinamasis veikos padarymo metu buvo nepilnametis, yra neteistas, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, dalimis atlygina civilinius ieškinius. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad kaltinamasis M. D. savo elgesį vertina kritiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai apgailestauja. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatymo sankcijose numatytos bausmės vidurkis bei vadovaujantis BK XI skyriaus, kuriame reglamentuojami nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, nuostatomis. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą M. D. yra skirtina 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant M. D. 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui

Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygas ir tvarką nustato BK 92 straipsnis. Šio BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties BK straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemones.

Kaltinamasis M. D., būdamas nepilnametis, padarė vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo teismo nuosprendžiu M. D. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas - 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kas yra ne daugiau kaip penkeri metai už vieną tyčinį nusikaltimą (BK 92 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje yra pagrindai, kuriems esant M. D. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. M. D. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį. Teismas įvertina ir tai, kad jis yra jauno amžiaus, ankščiau neteistas, nors praeityje baustas administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nesusiję su smurto naudojimu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą civiliniams ieškovams, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jam padeda. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. D. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo M. D. atžvilgiu taikytina BK 92 straipsnio 2 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių (BK 92 straipsnio 5 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 papunkčiai, 3 dalies 5 papunktis).

Dėl civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jo naudai iš M. D. 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 44). Civilinis ieškovas R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pateikęs civilinį ieškinį 10000 Eur sumai, nes visą laiką dirbo, o dabar yra aklas. Buvo atleistas dėl ligos iš buvusios darbovietės, kurioje dirbo dažytoju, nes darbo metu dėl akies aklumo įsipjovė, ko pasekoje buvo atleistas. Gaudavo apie 990 eurų darbo užmokesčio į rankas per mėnesį. Šiuo metu pavyko įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, tačiau uždirba minimalų darbo užmokestį (440 Eur). Darbas nėra pastovus, priklauso nuo medienos kiekio. R. R. paaiškino, kad vėl turės operuotis, nes akyje yra likęs šratas. Jam nustatytas 30 procentų nedarbingumas, tačiau neįgalumo negavo, nes trūksta penkiolikos procentų. Vis dar skauda akį. Civilinis ieškovas teismo posėdžio metu patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, kad prašo priteisti iš kaltinamojo M. D. 9550 Eur, atėmus sumokėtus 450 Eur iš 10000 Eur. Civilinio ieškovo ir kaltinamojo santykiai yra geri, kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padeda motinai ir jam kuo gali. Civilinis ieškovas taip pat pripažįsta, kad tokį kaltinamojo elgesį galėjo iš dalies išprovokuoti ir jis, nes įžeidinėjo kaltinamojo motiną, buvo pavargęs po darbo. Civilinis ieškovas neprieštarauja, kad kaltinamasis civilinį ieškinį mokėtų dalimis penkių metų bėgyje.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta aukščiau, dėl nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam R. R. padaryta tyčiniais nusikalstamais M. D. veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam R. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas su liekamojo pobūdžio reiškiniais – kairės akies aklumas. Nors dėl vienos akies aklumo žmogus ir gali gyventi, tačiau žmogaus sveikatos būklė suprastėja ir tai lemia blogesnę asmens gyvenimo kokybę. Kaltinamojo padarytas sužalojimas nukentėjusiajam sukėlė nepataisomas ir ilgalaikes pasekmes. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis buvo operuojamas ir gydomas ligoninės stacionare. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, yra reikalinga dar viena operacija, nes akyje yra likęs šratas. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neteko gerai apmokamo darbo, vienas išlaiko šeimą, šiuo metu dirba už minimalų darbo užmokestį, o pats darbo pobūdis neužtikrina pastovių pajamų. Nukentėjusysis po aptariamo įvykio patyrė ir dvasinius išgyvenimus, yra priverstas lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus ir maisto papildus regėjimui. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nėra įgijęs net vidurinio išsilavinimo, dirba. Be abejo, atsižvelgiama ir į tai, kad po nukentėjusiojo sužalojimo kaltinamasis jam stengėsi sumažinti padarytą žalą, juo rūpinosi, pirko vaistus, atsiprašė. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jų santykiai yra geri. Kaltinamasis pripažįsta, kad padarytą žalą jis turi atlyginti, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo dalimis, įsidarbino, siekdamas greičiau atlyginti padarytą žalą nors ir nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad 8000 Eur suma R. R. geriausiai atspindi jo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Civilinis ieškovas teismo posėdžio metu patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, kad M. D. jam sumokėjo 450 Eur, todėl nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo 7550 Eur.

Minėta pinigų suma priteistina iš kaltinamojo M. D. nukentėjusiojo R. R. naudai. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. D. tapo pilnamečiu, todėl teismas konstatuoja, jog pagal CK 6.276 straipsnio 3 dalį, taip pat formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006) subsidiarių atsakovų prievolė yra pasibaigusi dėl žalą padariusio asmens pilnametystės.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė ieškinį dėl 1440,91 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (b. l. 92, 93, 94-103, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 115). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, žala padaryta neteisėtais jo veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo M. D. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 1440,91 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 1035,27 Eur žalai dėl nukentėjusiojo R. R. gydymo atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 75-76, 77, 81-82, 83). Kaltinamasis M. D. ir civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2021 m. balandžio 1 d. pasirašė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė 1035,27 Eur turtinę žalą kaltinamasis civiliniam ieškovui išmokės per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo 2021 m. kovo 31 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą po 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus). Pirmos įmokos suma – 46,27 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 27 ct). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – žaislinis ginklas, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (b. l. 136-137).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, M. D. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per elgesio apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., išskyrus šventines dienas ir mokslo atostogų metu, mokytis arba dirbti, ir uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – žaislinį ginklą, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Civilinio ieškovo R. R. ieškinį dėl 10000 Eur žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. D. 7550 Eur žalą civilinio ieškovo R. R. naudai.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ieškinį dėl 1440,91 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš M. D. 1440,91 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Patvirtinti M. D. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos susitarimą, pagal kurį kaltinamasis M. D. įsipareigoja 1035,27 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt penkių eurų 27 ct) turtinę žalą civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai pagal 2021 m. balandžio 1 d. sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo 2021 m. kovo 31 d. kiekvieną mėnesį įmokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB Swedbank bankas, po 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus). Pirmos įmokos suma – 46,27 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 27 ct). M. D. įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.