Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-12-28 · Civilinė byla Nr. 2-1919-237/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-28
Bylos Nr.
2-1919-237/2016
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00678-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Atsakovas
I. R.
Ieškovas
BnP
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1919-237/2016(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00678-2016-4)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.3.;3.2.7.1.(S)
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 28 d.Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. R. pareiškimą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-812-237/2016 pagal ieškovo BnP finance, AB ieškinį atsakovei I. R. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1461,21 Eur negrąžinto kredito, 780,69 Eur kredito mokesčio, 12,95 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei nepateikus atsiliepimo, teismas 2016 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą už akių ir priteisė iš atsakovės I. R. ieškovo BnP finance, AB naudai 1461,21 Eur negrąžinto kredito, 780,69 Eur kredito mokesčio, 12,95 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 172,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė I. R. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimu (už akių) civilinėje byloje Nr.e2-812-237/2016 ji sutinku iš dalies. Sutinka, kad iš jos ieškovo naudai buvo priteistas negrąžintas kreditas, kredito mokestis, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, tačiau ji prašo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes jos turtinė padėtis neleidžia iš karto sumokėti visos sumos. Atsakovė ūkininkauja, žemę nuomojasi, išlaiko du mažamečius vaikus. Iš ūkio gaunamų pajamų užtenka tik šeimos pragyvenimui, nekilnojamo turto neturi, turi kitų kreditorinių įsipareigojimų. Pagal priimtą sprendimą (už akių) buvo išduotas vykdomasis raštas ir antstolės V. Š. 2016 m. rugpjūčio 23 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Teismui patenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, prašo nutraukti priverstinį teismo sprendimo vykdymą.

Ieškovas atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog nesutinka su atsakovės I. R. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes atsakovės pateiktame pareiškime nėra prašoma pakeisti, sumažinti ar kitaip įtakoti ieškinio reikalavimų patenkinimą nauju sprendimu. Atsakovė pateiktu pareiškimu prašo nutraukti antstolės V. Š. kontoroje pradėtą vykdomąja bylą. Vykdomąjį dokumentą antstolė V. Š. priėmė vykdyti teisėtai, todėl ieškovas ir antstolė patyrė papildomų išlaidų, kurios nėra įtrauktos į ieškinio reikalavimus. Atsakovė turi galimybę sudaryti taikos sutartį su ieškovu vykdymo procese.

I. R. prašymas netenkintinas.

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas sprendimą už akių rėmėsi minėtos CPK 285 straipsnio 1 dalies normos pagrindu, nes atsakovei, kuriai tinkamai įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nustatytu terminu jo nepateikė, o ieškovas tokiu atveju prašė priimti sprendimą už akių.

Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių ji sužinojo tik gavusi antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo, neturėdama galimybės pateikti teismui savo atsiliepimo į ieškinį, nes procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti. Teismas su tokiu atsakovės teiginiu nesutinka. Atsakovei procesiniai dokumentai du kartus buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Raseinių r. sav., Betygalos sen., Steponkaimių k., Aleknaičių g. 21, tačiau grįžo neįteikti. Nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų, ieškovo prašymu procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovė pati teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ji negyvena. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl atsakovė turėjo ieškovui pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsakovė taip pat nurodė, kad apie sprendimą už akių ji sužinojo 2016 m. rugpjūčio 26 d. darbe, gavusi antstolės patvarkymą. Pažymėtina, jog iš SoDra asmens informacijos matyti, kad atsakovė I. R. UAB „I.“ dirba tik nuo 2016 m. gegužės 25 d., o ieškinys teisme gautas 2016 m. gegužės 4 d., todėl ieškovas pateikdamas ieškinį, neturėjo galimybės nurodyti atsakovės darbovietės, be to procesinius dokumentus teismas atsakovei siuntė 2016 m. gegužės 4 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. Dėl nurodytų priežasčių pripažinta, jog visi procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, o atsakovės argumentas, jog ji nežinojo apie iškeltą civilinę bylą ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo, atmestinas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas, esant ieškovo prašymui, turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

Teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). CPK 287 straipsnio 4 punkte numato, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta ne tik aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė nė vieno argumento, kodėl priimtas 2016 m. birželio 13 d. sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, priešingai, ji sutiko su priteista iš jos ieškovo naudai negrąžinto kredito, kredito mokesčio, palūkanų, ir bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, tačiau pateikė tik duomenis apie nekilnojamąjį turtą, daugiau jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, pajams nepateikė. Įvertinus nurodytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė pateikė teismui įrodymus, paneigiančius priimto teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, bei, kad tuo atveju, jei ji būtų pateikusi atsiliepimą į ieškinį, būtų priimtas priešingas sprendimas.

Atsakovė, nevykdžiusi prievolės, neinicijavo dialogo su ieškovu, tačiau tik priėmus jai nenaudingą procesinį sprendimą, siekia iš naujo inicijuoti teisminį procesą. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad su pareiškimu nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo ieškinį dėl svarbių priežasčių, ar galintys turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei pripažįsta, jog nėra nustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą peržiūrėti 2016 m. birželio 13 d. sprendimą už akių (CPK 178 straipsnio, 288 straipsnio 3 dalimi 4 dalimi).

I. R. išaiškintina, jog CPK 595 straipsnyje yra numatyta teisė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio, 288 straipsnio 4, 6 dalimis, 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės I. R. pareiškimo dėl 2016 m. birželio 13 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Kregždienė