Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro ir A. G. atstovo advokato R. Jakšto apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016-02-29, 16.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „HONDA CR-V“, v. nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį U. M.. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo. Įvykio metu apgadintas tik stovėjęs automobilis „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini). Tuo A. G. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 126, 222 punktų reikalavimus ir padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliacinį skundą šioje byloje taip pat pateikė nubaustojo A. G. atstovas advokatas R. Jakštas, kuris prašo panaikinti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2016-03-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą A. G. nutraukti, bei netenkinus šio prašymo, bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde apeliantas teigia, kad būtina išsiaiškinti, ar iš vis buvo padarytas turto sugadinimas (apgadinimas). Akivaizdu, kad ne kiekvienas dažų nubrozdinimas ar patrynimas yra apgadinimas. Iš 14 lape esančios nuotraukos negalima kategoriškai teigti, kad ant U. M. automobilio bamperio esantys dažai yra nubrozdinti, jie labiau vertintini kaip pasitrynę, kas nusivalo patrynus skudurėliu, suvilgytu spiritu ar bet kokia dažų poliravimo pasta, todėl mano, kad šis automobilių susilietimas negali būti vertinamas kaip turto apgadinimas ar juo labiau sugadinimas, o byla nutrauktina dėl mažareikšmiškumo. Be to kaip teigia apeliantas nesurinkta jokių duomenų, kad U. M. dėl šio sugadinimo patyrė žalą, remontavo automobilį ir kt. Teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p. ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, tačiau konkrečiu atveju tai atlikta nebuvo, todėl padaryti akivaizdūs LR ATPK 257 str. pažeidimai. Apeliantas mano, kad manevruodamas atbulas ir atsirėmęs į KIA CEED savo automobilio galiniu bamperiu, jokios žalos nepadarė ir jo neapgadino. Kadangi konkrečiu atveju nebuvo eismo įvykio, tad apeliantas neturėjo jokios pareigos pranešti U. M. ar policijai, nors tai ir padarė, palikęs savo duomenis nukentėjusiai už automobilio valytuvo, ir išvažiavo į darbą (nes nuo 18 val. dirbo). Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė netinkamą išvadą apie objektyviųjų LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių egzistavimą. Taip pat apeliantas pažymi, kad apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius būtina, kad pažeidimas būtų padaryta tik tiesiogine tyčia - tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Taigi privalomai turi būti nustatyta, kad asmuo padarė eismo įvykį ir tai suvokęs pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas paslėpti eismo įvykio aplinkybes, tačiau šios aplinkybės neįrodytos. Apeliantas skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nebuvo aktyvus, bylą išsprendė neįsigilinęs į visas paminėtas bylos aplinkybes. Vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) laikytina, kad apelianto veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 127 str. 2 d. ir 130 straipsnio 1 d. numatytų pažeidimų sudėtis ir todėl jis už šiuos pažeidimus nubaustas nepagrįstai, nesant administracinių teisės pažeidimų ir jų sudėčių jo veiksmuose (ATPK 250 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinis skundas tenkintinas.

A. G. atstovo advokato R. Jakšto apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl A. G. atstovo advokato R. Jakšto apeliacinio skundo

Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga gali pagrįstai teigti, kad byloje įrodyta, kad A. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Priimdamas ginčijamą nutarimą Klaipėdos miesto apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 12), policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais (b.l. 9-10), apgadinto automobilio fotonuotraukomis (b. l. 14 ), A. G. paaiškinimu (b. l. 21), nukentėjusio asmens – U. M. paaiškinimu ( b. l. 22), įvykį mačiusios liudytojos E. D. paaiškinimu (b. l. 23) ir kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Byloje nustatyta, kad A. G., vairuodamas automobilį atbuline eiga, savo veiksmais nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį U. M.. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadintas automobilis „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini).

A. G. teismo posėdžio metu pripažino, jog 2016-02-29, (duomenys neskelbtini), parkuodamasis stovėjimo aikštelėje galine automobilio „HONDA CR-V“, v. nr. (duomenys neskelbtini) dalimi prisilietė prie kito automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies. Išlipęs ir apžiūrėjęs savo automobilį jokių defektų nepastebėjo. Ant automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), galinio buferio matėsi pabraukimai, dažai, kuriuos pabandė patrinti su ranka. Tada savo automobilį pastatė į kitą stovėjimo aikštelės vietą ir nuėjo į p. c. „Akropolis“, o jo draugė sėdėjo automobilyje. Dėl galimų automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), savininko pretenzijų už pastarojo automobilio lango stiklo užkišo raštelį su savo telefono numeriu. Policijos nekvietė, nes 17 val. turėjo būti darbe ( b. l. 35-36).

Iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobilis „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas, ant jo galinio buferio aiškiai matyti apgadinimai ( b. l. 14).

Paaiškinime U. M. nurodė, kad grįžusi prie automobilio rado už lango užkištą lapelį, kuriame buvo nurodyta, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Buvo nurodyti raštelį palikusio asmens kontaktai, tačiau tai nebuvo A. G. raštelis. Apžiūrėjusi pamatė nubrėžtą galinį buferį ( b. l. 22).

Paaiškinime E. D. nurodė, kad matė, kaip važiuodamas atbuline eiga automobilis „Honda“ v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį. Vaikinas išlipęs iš automobilio apžiūrėjo apgadinimus ir savo automobilį pastatė į kitą vietą, o kelių minučių automobilis nuvažiavo. Priėjusi prie automobilio, ji pamatė, jog jis apgadintas, todėl paliko informaciją ( b. l. 23).

Taigi remiantis anksčiau paminėtais duomenimis, galima pagrįstai teigti, kad automobilis „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, tai nurodė ne tik nukentėjusysis ir liudytoja, bet tai pripažino ir pats kaltininkas. Viso proceso metu A. G. neneigė, kad padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, jis nurodė, jog matė apgadintą galinį buferį. Tai, kad automobilis apgadintas nežymiai, A. G. atsakomybės, tiek pagal ATPK 127 str. 2 d. , tiek pagal ATPK 130 str. 1 d., ši aplinkybė nešalina.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2At-7-3/2013).

Iš byloje esančių A. G. paaiškinimo ir parodymų teisme matyti, kad pagrindinis motyvas pasišalinti iš įvykio vietos buvo tai, kad sugadinimai buvo padaryti nežymūs, o jis skubėjo į darbą, o pranešus policijos pareigūnams būtų reikėję laukti apie valandą laiko. Tačiau A. G. elgesys po eismo įvykio įrodo jo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, juolab, kad jis pats yra policijos pareigūnas ir puikiai žino vairuotojo pareigas po eismo įvykio ne tik kaip eilinis vairuotojas, bet kaip pareigūnas. Taigi, tokio A. G. elgesio negalima laikyti net sąžiningu klydimu, o atvirkščiai, pasitraukimas iš įvykio vietos laikytinas netgi įžūliu (pamatęs sugadintą kito asmens automobilį, savąjį automobilį pastatė į kitą vietą). Be to, jokio raštelio, kurį A. G. neva užkišo už lango stiklo byloje nėra, nukentėjusioji jo taip pat nematė, rado tik liudytojos paliktą raštelį. Šiuo atveju tikėtina, kad pasišalindamas iš įvykio vietos asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą ir tokie asmens motyvai atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo

Apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui paskyrė mažesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas grindė tuo, kad pažeidėjo padarytas pažeidimas nelaikytinas itin pavojingu bei, nepaisant esančios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pažeidėjas padarytu teisės pažeidimu iš esmės nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nesukėlė sunkių pasekmių, pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, laikė pagrįstu ir teisingu skirti nuobaudą - baudą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant ypatingų aplinkybių visumai, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. administracine tvarka baustas 2 kartus, paskutinį kartą 2015-11-01, taigi pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Ši aplinkybė pripažinta, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors apylinkės teisme A. G. ir prisipažino padaręs jam inkriminuojamą ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde neigia sukėlęs autoįvykį, todėl jo nuoširdumas apygardos teismui kelia abejonę ir mano, kad tik siekdamas nuobaudos sušvelninimo apylinkės teisme pripažino padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Kitų A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta jokių kitų išskirtinių ypatingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti mažesnę nei įstatymo už ATPK 130 str. 1 d. padarymą numatyta nuobauda.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui paskyrė mažesnę nuobaudą nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Tokiu būdu apylinkės teismo nutartis keistina dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartį pakeisti, panaikinti ATPK 30¹ straipsnio taikymą ir A. G.:

pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 d. paskirti 868 (aštuonių šimtų šešių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirti galutinę nuobaudą - 868 (aštuonių šimtų šešių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

A. G. atstovo advokato R. Jakšto apeliacinį skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.