Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo gynėjui advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis policijos pareigūnu, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016-02-29, 16.25 val., Taikos pr. 61, Klaipėdoje, vairavo automobilį „HONDA CR-V“, v. nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį U. M.. Vairuotojas apie įvykį policijos neinformavo. Įvykio metu apgadintas tik stovėjęs automobilis „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini). Tuo A. G. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 126, 222 punktų reikalavimus ir padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

A. G. teismo posėdžio metu pripažino, jog 2016-02-29, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, parkuodamasis stovėjimo aikštelėje galine automobilio „HONDA CR-V“, v. nr. (duomenys neskelbtini), dalimi prisilietė prie kito automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies. Išlipęs ir apžiūrėjęs savo automobilį jokių defektų nepastebėjo. Ant automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio matėsi pabraukimai, dažai, kuriuos pabandė patrinti su ranka. Tada savo automobilį pastatė į kitą stovėjimo aikštelės vietą ir nuėjo į p. c. „Akropolis“, o jo draugė sėdėjo automobilyje. Dėl galimų automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), savininko pretenzijų už pastarojo automobilio lango stiklo užkišo raštelį su savo telefono numeriu. Policijos nekvietė, nes 17 val. turėjo būti darbe.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjas advokatas Remigijus Jakštas pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą apie A. G. socialinį draudimą, pažymą apie studijas, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) 2016-02-29 Pajėgų išdėstymo planą, kuriame nurodytas A. G. tarnybos laikas - nuo 18.00 val. iki 06.00 val. Minėti dokumentai prijungti prie bylos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai, numatyti ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3); išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 4-6); 2016-02-29, 2016-03-01 Klaipėdos AVPK KPT tarnybiniais pranešimais (b. l. 9, 10); BIRT žiūryklės ataskaita apie 2016-02-29, įregistruotą techninį eismo įvykį POLIS sistemoje (b. l. 11); automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos U. M. nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 12); papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 13); 2016-02-29, 2016-03-01 fotolentelėmis, kuriose užfiksuotas automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis ir kairėje pusėje esantis apgadinimas bei automobilio „HONDA CR-V“, v. nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis, ant kurio jokių apgadinimų nesimato (b. l. 14, 15); įvykio vietos liudininkės, E. D., padaryta foto nuotrauka (b. l. 16); įvykio vietos liudininkės, E. D., informaciniu nurodymu (pranešimu) kreiptis dėl įvykio (b. l. 17); A. G. paaiškinimu (b. l. 21); automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, U. M. paaiškinimu (b. l. 22); įvykio vietos liudininkės, E. D., paaiškinimu (b. l. 23) bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 126 p. reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas teisės pažeidimas pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuotas teisingai, nes A. G., vairuodamas automobilį atbuline eiga, savo veiksmais nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį U. M.. Šių faktinių aplinkybių neneigia ir pats A. G. tik nemano, jog dėl jo automobilio prisilietimo galėjo atsirasti „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), automobilio apgadinimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog A. G., vairuodamas automobilį HONDA CR-V“, v. nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintas tik vienas automobilis. Nors A. G., kliudęs savo transporto priemone kitą transporto priemonę, turėjo pareigą, numatytą KET 222 p., pranešti apie eismo įvykį, nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma policijai, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismo manymu, KET 222 p. numatytos pareigos nevykdymo nepateisina aplinkybė ir motyvas vykti į darbą. Šios faktinės aplinkybės neabejotinai pagrindžia A. G. veiksmuose esant ATPK 130 str. 1 d. objektyviuosius požymius.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Remiantis A. G. paaiškinimu, jis neneigia, kad važiuodamas atbuline eiga savo automobiliu kliudė stovėjusį automobilį „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini). Išlipęs ir apžiūrėjęs savo automobilį jokių defektų ant savo automobilio nepastebėjo, ant automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio matė pabraukimus, dažus, kuriuos pabandė patrinti su ranka. Tada savo automobilį pastatė į kitą stovėjimo aikštelės vietą ir nuėjo į prekybos centrą, vėliau už automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), lango stiklo užkišo raštelį su savo telefono numeriu ir nekvietęs policijos iš stovėjimo aikštelės nuvažiavo, nes turėjo vykti į darbą. Tai yra, šios faktinės aplinkybės, A. G. paaiškinimai teismo posėdžio metu rodo, kad asmuo sąmoningai suvokė savo transporto priemone kliudęs kitą transporto priemonę ir nesant automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), savininko nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, kaip teigia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dėl asmeninių priežasčių. Jokio informacinio raštelio, kurį A. G. teigią užkišęs už automobilio „KIA CEED“, v. nr. (duomenys neskelbtini), lango stiklo, byloje nėra. Pateiktas tik įvykio vietos liudininkės, E. D., informacinis nurodymas (pranešimas) (b. l. 17), kurį U. M. rado užkištą už lango valytuvo, kai grįžo prie savo automobilio.

Dėl to, išnagrinėtų faktinių aplinkybių pagrindu, esant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas kvalifikuotinas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi A. G. veiksmai formaliai atitinka minėto pažeidimo sudėtį.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimu padaryta nedidelė žala, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – A. G. sąmoningai suvokia ir vertina savo poelgį, piktavališkumo asmens elgesyje nenustatyta, administracinės atsakomybės nevengia.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. taip pat 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Ši išvada grindžiama tuo, kad konkrečiu atveju pažeidėjo padarytas pažeidimas nelaikytinas itin pavojingu bei, nepaisant esančios atsakomybę sunkinančios aplinkybės (A. G. atžvilgiu yra galiojančios nuobaudos pagal ATPK 124 str. 3 d., 123 str. 5 d. (ATPK 10 skirsnis, Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje)), yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažeidėjas padarytu teisės pažeidimu iš esmės nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nesukėlė sunkių pasekmių. Pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, laiko pagrįstu ir teisingu skirti nuobaudą - baudą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kas nagrinėjamu atveju adekvačiai atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. G. už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą skirtina bauda, lygi minimaliam sankcijos dydžiui, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirtina minimali nuobauda – bauda, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹str., 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 5 p.,127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d. ir 2 d., teismas

nutaria:

A. G. pripažinti kaltu 2016-02-29, 16.25 val., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir paskirti:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuobaudą – dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) baudą;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. G. paskirti galutinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) baudą. Baudos mokėjimą išdėstyti dviejų (12) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant pažeidimo identifikavo kodą (ROIK) - 16055777789, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.