- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-8-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02127-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- R. B., ir R
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Advokatai
- Juozapas Surblys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m.) laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (veika, padaryta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m.) laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį subendrintos jas apimant, už šias veikas skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, už šias veikas skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendyje nurodyta R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti ir jį suimti. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos. Nurodyta į bausmės laiką įskaityti R. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-05-29 13 val. iki 2019-05-30 15.43 val. (2 paras).
Iš R. B. priteista 130 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. V. naudai.
Iš R. B. ir R. B. (R. B.) solidariai priteista 470 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. V. naudai.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. B., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. B. nuteistas už tai, kad, pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą ir neteisėtai įgijo bei laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: jis 2019-01-11 apie 11.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, Klaipėdoje, iš nugaros pusės pastūmęs M. V., iš jos rankos išplėšė rankinę, iš kurios išėmė ir pagrobė piniginę su joje buvusiais 130 Eur grynųjų pinigų, M. V. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“ ir kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis – asmeniniu identifikavimo numeriu (PIN kodu), juos R. B. laikė prie savęs iki 2019-01-11 13.30 val., kai prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, minėtą banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą perdavė R. B.. Tokiu būdu R. B. pagrobė bendros 130 Eur vertės M. V. priklausantį turtą ir neteisėtai įgijo bei laikė svetimą – M. V. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir šios kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis.
Be to, R. B. ir R. B., veikdami bendrai, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai pasikėsino įgyti bei įgijo svetimą turtą: R. B. 2019-01-11 13.34 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, veikdamas bendrininkų grupe su R. B., neteisėtai panaudojo svetimą – M. V. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“, t. y. R. B. įdėjo R. B. jam duotą M. V. vardu išduotą mokėjimo kortelę į bankomatą ir, suvedęs PIN kodą, atliko finansinę operaciją ir iš M. V. sąskaitos pasikėsino paimti 2000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo viršytas sąskaitos limitas. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 13.35 val. tame pačiame bankomate tokiu pat būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją M. V. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“ ir savo bei R. B. naudai iš M. V. sąskaitos įgijo 200 Eur. Tokiu būdu R. B., veikdamas bendrininkų grupe su R. B., neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo ir R. B. naudai pasikėsino įgyti 2000 Eur ir įgijo 200 Eur.
Be to, R. B. ir R. B., veikdami bendrai, 2019-01-11 13.53 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai panaudojo svetimą – M. V. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“, t. y.: R. B. jam R. B. duotą banko mokėjimo kortelę įdėjo į bankomatą ir, suvesdamas PIN kodą, atliko finansinę operaciją, iš M. V. sąskaitos paėmė 200 Eur, po to jie, tęsdami nusikalstamą veiką, tame pačiame bankomate 2019-01-11 13.54 val. iš M. V. sąskaitos tokiu pat būdu paėmė 50 Eur ir 2019-01-11 13.55 val. iš M. V. sąskaitos tokiu pat būdu paėmė 20 Eur. Tokiu būdu R. B. veikdamas bendrininkų grupe su R. B. neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo bei R. B. naudai įgijo iš viso 270 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas), į atvirą vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis), išteisinti dėl neteisėto banko mokėjimo kortelės panaudojimo antrą kartą, sumažinti priteistą civilinį ieškinį, taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę,
2.1. Nuteistasis nurodo, jog baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog jis padarė nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti R. B. teisinantys liudytojų A. A. ir V. B. parodymai, kurie teismo posėdyje nebuvo išklausyti arba perskaityti, nors šie parodymai yra byloje. Taip pat į teismo posėdį nebuvo iškviesta liudytoja V. B..
2.2. Teisiamajame posėdyje R. B. dėl nukentėjusiajai padarytos žalos parodė, kad davė R. B. 100 Eur, to apeliantas neneigia. V. B. užblokavo nukentėjusiosios banko kortelę, nes nukentėjusioji buvo girta ir pati negalėjo to padaryti. Nukentėjusiosios teigimu, jos piniginėje buvo 125 Eur, teismas priteisė juos grąžinti. Tačiau nukentėjusioji negali įrodyti, kad jos piniginėje buvo 125 Eur, nes ji tą rytą buvo prekybos centre, be to, buvo neblaivi. Piniginėje buvo tik 25 Eur, o iš bankomato paimti pinigai R. B. neatiteko, todėl nuteistasis nukentėjusiajai padarė tik 125 Eur žalą t. y. daug mažesnę, nei nurodė teismas.
2.3. Skunde teigiama, jog R. B. parodymai įrodo, jog apeliantas dalyvavo tik viename epizode paimant pinigus iš nukentėjusiosios sąskaitos, tačiau R. B. buvo nuteistas už 2 epizodus, todėl gavo didesnę bausmę už nusikalstamą veiką, kurios net nebuvo padaręs. Dėl šių priežasčių prašo „pakeisti jam inkriminuojamus nusikaltimus“, nes jų nedarė. Nuteistasis nepripažįsta įvykdęs plėšimą, pripažįsta tik tai, kad iš nukentėjusiosios pavogė piniginę, kurioje buvo 25 Eur, ir banko kortelę, tačiau prieš ją nevartojo jokio fizinio smurto (tiesiog nešdamas jos krepšius iš vieno iš jų išėmė piniginę), o tai patvirtina A. A. bei R. B. parodymai.
2.4. Nuteistasis sutinka dalimis atlyginti nukentėjusiajai padarytą 125 Eur žalą, tačiau nukentėjusioji nesutinka, todėl jis prašo teismo iš naujo įvertinti surinktus įrodymus, perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į atvirą vagystę, išteisinti jį dėl antrojo neteisėto banko mokėjimo kortelės panaudojimo epizodo ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes ji yra per griežta ir neatitinka padarytos nusikalstamos veikos, taip pat sumažinti nukentėjusiajai atlygintiną žalą. Apeliantas labai gailisi padaręs nusikaltimą.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog R. B. prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas pagal 180 straipsnio 1 dalį, į 178 straipsnio 2 dalį, ginčija jo nuteisimą dėl veikos, padarytos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (antrojo neteisėto banko kortelės panaudojimo), taip pat prašo sumažinti priteistą civilinį ieškinį ir sušvelninti bausmę. Dėl šių klausimų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: jis 2019-01-11, apie 11.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, Klaipėdoje, iš nugaros pusės pastūmęs M. V., iš jos rankos išplėšė rankinę, iš kurios išėmė ir pagrobė piniginę su joje buvusiais 130 Eur grynųjų pinigų, M. V. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“ ir kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis – asmeniniu identifikavimo numeriu (PIN kodu).
7. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis R. B. kategoriškai neigia prieš nukentėjusiąją pavartojęs fizinį smurtą, pripažįsta tik tai, kad nešdamas M. V. krepšius iš vieno iš jų išėmė jos piniginę.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir pati atlikusi įrodymų tyrimą ir vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados R. B. kaltės klausimu dėl nukentėjusiosios M. V. turto pagrobimo neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, teismas nuteistojo R. B. veiksmus pagrobiant nukentėjusiajai priklausantį turtą neteisingai kvalifikavo kaip plėšimą, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
9. Siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, perskaitė mirusios liudytojos A. A. parodymus (t. 1., b. l. 51–53; 54–56; 57–58). 2019-04-02 liudytojo apklausos protokole bei 2019-05-23 ir 2019-05-30 papildomos apklausos protokoluose nurodyta, jog A. A. su R. B. išėjusi iš jo tėvų buto, vos tik išėjusi iš laiptinės, pamatė priešais laiptinės duris pargriuvusią kaimynę, pirmoji puolė ją kelti, tada paskui A. A. iš laiptinės išėjo R. B., padėjo jai kelti kaimynę, jie dviese ją pakėlė. R. B. kaimynės tikrai nestūmė, ji jau buvo pargriuvusi aikštelėje prie laiptinės durų. Kai pastatė kaimynę ant kojų, R. B. rusų kalba pasakė: „Bobule aš jums padėsiu nunešti daiktus“, ir, paėmęs prie rūsio durų esančius du polietileno maišus, nunešė į laiptinę, rankinės ji nematė, paskui R. B. į laiptinę įėjo ir kaimynė. Liudytoja vagystės taip pat nematė, tačiau prisiminė, kaip nuteistajam vėliau skambino R. B. motina V. B. ir kaimynė (kurią A. A. su R. B. pakėlė) ir prašė grąžinti kaimynės piniginę.
10. Nukentėjusioji M. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog 2019-01-11 apie 11 val. ji iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ grįžo su pirkiniais namo. Iš bankomato ką tik buvo pasiėmusi 100 Eur, kuriuos laikė piniginėje. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, renkant laiptinės durų spynos kodą kažkas iš nugaros pusės stūmė ją ir iš kairės rankos išplėšė rankinę. Atsisukusi ji pamatė nubėgantį vyrą, kuris iš rankinės ištraukė piniginę, o rankinę numetė ant žemės. Vyrą ji atpažino kaip kaimyną R. B.. Paėmusi nuo žemės rankinę aptiko, kad pavogta piniginė, kurioje buvo jos vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė su PIN kodu, 130 Eur grynųjų pinigų ir prekybos centrų nuolaidų kortelės. Vėliau banke sužinojo, kad mokėjimo kortele buvo pasinaudota ir paimta 470 Eur. Iš viso jai padaryta turtinė žala – 600 Eur. Po įvykio ji nuėjo pas R. motiną V., kuri pranešė bankui apie kortelės vagystę, tačiau vėliau sužinojo, kad pinigai jau buvo paimti. Lapelis su užrašytu PIN kodu buvo kartu su kortele. Į policiją iš karto nesikreipė, nes manė, kad kaimynas jai grąžins pinigus, tačiau kai R. B. kategoriškai neigė pagrobęs iš jos pinigus, ji kreipėsi į policiją (t. 2, b. l. 180–181).
11. Nuteistasis R. B. viso baudžiamojo proceso metu neigė prieš nukentėjusiąją M. V. vartojęs fizinį smurtą, t. y. įvykdęs plėšimą, tačiau teisiamajame posėdyje pripažino, jog nešdamas nukentėjusiosios krepšius iš vieno iš jų pavogė piniginę su pinigais ir banko kortele. Nurodė, kad su A. A. ėjo iš namų, prie laiptinės pamatė pargriuvusią kaimynę M. V.. Jis kaimynės nestūmė, ji jau buvo pargriuvusi. Jis stengėsi jai padėti atsikelti. Taip pat padėjo iki lifto nunešti jos maišus su pirkiniais. Nešdamas maišus, pamatė piniginę ir nusprendė ją paimti (t. 2, b. l. 179–181; 183–184).
12. Nukentėjusiosios M. V. 2019-01-15 protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019-01-11 apie 11 val. prie įėjimo į laiptinę, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nepažįstamas asmuo pastūmė ją ir iš jos rankų išplėšė jai priklausančią rankinę, iš kurios buvo pavogta piniginė su 130 Eur ir AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė (t. 1, b. l. 1). 2019-01-15 liudytojo apklausos protokole M. V. nurodė, jog 2019-01-11 apie 11 val. renkant laiptinės durų kodą kažkas ją iš nugaros pastūmė ir iš kairės rankos išplėšė rankinę, kurioje buvo 130 Eur ir AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė. Atsisukusi pamatė nubėgantį apie 160 cm ūgio lieso kūno sudėjimo vyriškį, kuris vilkėjo šviesiai raudonos spalvos striukę, mėlynas džinsines kelnes, avėjo šviesios spalvos sportinius batelius ir rankoje laikė jos rankinę, iš kurios ištraukė piniginę, o rankinę numetė ant žemės. Vyriškio veido liudytoja neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 20). 2019-05-10 liudytojo papildomos apklausos protokole nukentėjusioji jau nurodė, jog pirmos apklausos metu davė nevisiškai teisingus parodymus, nes R. B. yra jos kaimynas, todėl nenorėjo jo įvardyti kaip susijusio su vagyste. Užpuolimo metu ji buvo išgėrusi alkoholio, tačiau dėl girtumo pati prie laiptinės nebuvo pargriuvusi, ją kažkas pastūmė iš nugaros, tačiau nematė, kas, ji nepargriuvo, tik priekine kūno dalimi ir kakta atsitrenkė į laiptinės duris, dėl atsitrenkimo jokių sužalojimų nepatyrė, tik po to skaudėjo galvą. Po to, kai ją pastūmė pirmos apklausos metu apibūdintas vaikinas, ji atsisuko ir pamatė šalia jos stovintį R. B. su savo drauge. Nepažįstamasis, tik išplėšęs iš jos rankos piniginę, už 1–2 metrų ją numetė ir nubėgo. Pati liudytoja paėmė rankinę ir pamatė, kad joje nėra piniginės su 130 Eur ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele (t. 1, b. l. 24–25). 2019-05-29 liudytojo papildomos apklausos protokole liudytoja jau nurodė, kad ankstesnių liudytojo apklausų metu nemelavo, tačiau bijojo ir nedrįso kategoriškai pasakyti, jog R. iš jos pavogė piniginę, nes vis dar tikėjosi, kad jis jai piniginę grąžins. Manė, kad pareigūnai patys nustatys, kad R. pavogė iš jos piniginę, nes daugiau jokių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Nurodė įsitikinusi, jog būtent R. B. ją stūmė (t. 1, b. l. 29–30).
13. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad M. V. 2019-01-15 pareiškime-protokole ir 2019-01-15 apklausos metu nurodė, jog jos turtą pagrobė ją pastūmęs nepažįstamas asmuo. 2019-05-10 papildomos apklausos protokole ji jau nurodė R. B. kaip šalia jos rankinę pagrobusio nepažįstamo asmens stovėjusį asmenį. Kad pagrobdamas jos turtą prieš ją fizinį smurtą pavartojo būtent R. B., ji pirmą kartą nurodė tik 2019-05-29 papildomos apklausos protokole. Taip pat pažymėtina ir tai, kad į medikus kreiptasi nebuvo, jokie nukentėjusiosios rankinės pagrobimo metu patirti sužalojimai užfiksuoti nebuvo, o nuteistasis tiek teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 181; 183–184), tiek skunde apeliacinės instancijos teismui pripažino paėmęs nukentėjusiosios piniginę iš jos krepšio, tačiau kategoriškai neigė prieš ją vartojęs fizinį smurtą. Be to, byloje išskyrus pačios nukentėjusiosios nenuoseklius parodymus, nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagrobdamas jos turtą R. B. prieš ją būtų vartojęs smurtą, ją iš nugaros pastūmęs.
14. Vertinant įrodymus dėl smurto prieš nukentėjusiąją pavartojimo, atsižvelgiama į tai, kad jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nuo pastūmimo nėra užfiksuota, nukentėjusioji nurodė, kad pargriuvusi nebuvo, kas ją pastūmė nematė, skirtingai apibūdino ją pastūmusį asmenį, pati pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivi, liudytoja A. A. neigė pastūmimą, todėl negalima pripažinti, kad būtent R. B. nukentėjusiąją pastūmė, grobdamas jos turtą.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose, ne kartą yra pasisakęs ir dėl šių veikų atribojimo kriterijų. Pvz., kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015, išaiškinta, kad plėšimą ir atvirąją vagystę apibūdina atviras turto užvaldymo būdas, tačiau plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto pavartojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2009, nurodyta, kad esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nevartojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas ir kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).
16. Atsižvelgiant į aptartą Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nenustačius, kad R. B. prieš nukentėjusiąją vartojo fizinį smurtą, ją stūmė, jo veiksmai – išplėšimas iš nukentėjusiosios rankos rankinės ir piniginės pagrobimas– kvalifikuotini kaip atvira vagystė, o ne kaip plėšimas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartais įrodymais, pripažįsta, jog nuteistasis atvirai pagrobė svetimą M. V. turtą (iš M. V. rankos išplėšė rankinę, iš kurios išėmė ir pagrobė piniginę su joje buvusiais 130 Eur grynųjų pinigų, M. V. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“ ir kortelės naudojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis – asmeniniu identifikavimo numeriu), tačiau tai padarė ne plėšimo būdu pavartodamas fizinį smurtą ir pastumdamas nukentėjusiąją, o įvykdydamas atvirąją vagystę. Atvirai grobdamas svetimą turtą (išplėšdamas iš nukentėjusiosios rankos rankinę, iš kurios pagrobė piniginę) R. B. suvokė, kad veikia prieš nukentėjusiosios valią, matant ir suprantant nukentėjusiajai, jis žinojo, kad nukentėjusioji supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoravo šią aplinkybę. Kaip jau minėta, pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip vagystė, jeigu prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius, todėl nagrinėjamu atveju nenustačius, kad R. B. prieš M. V. vartojo fizinį smurtą, ją stūmė, nuteistojo R. B. veika iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kartu pašalinant iš kaltinimo aplinkybes dėl fizinio smurto prieš nukentėjusiąją pavartojimo.
18. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog įrodyta, kad R. B. atvirai pagrobė svetimą turtą ir neteisėtai įgijo bei laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: jis 2019-01-11, apie 11.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, Klaipėdoje, iš M. V. rankos išplėšė rankinę, iš kurios išėmė ir pagrobė piniginę su joje buvusiais 130 Eur grynųjų pinigų, M. V. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“ ir kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis – asmeniniu identifikavimo numeriu (PIN kodu), juos R. B. laikė prie savęs iki 2019-01-11 13.30 val., kai prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, minėtą banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą perdavė R. B.. Tokiu būdu R. B. pagrobė bendros 130 Eur vertės M. V. priklausantį turtą ir neteisėtai įgijo bei laikė svetimą – M. V. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir šios kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis.
19. Nors nuteistasis R. B. neigia dalyvavęs antrojo neteisėto M. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ kortelės panaudojimo metu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (padaręs BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą), o tai neva patvirtina nuteistojo R. B. parodymai, tačiau ši apelianto versija yra paneigta. Nuteistasis R. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2019-01-11, jam susitikus su nuteistuoju R. B., šis davė jam banko mokėjimo kortelę kartu su PIN kodu ir paprašė iš jos paimti tiek pinigų, kiek išeina, už tai žadėjo pasidalyti paimtais pinigais. R. B. iš kelių skirtingų bankomatų ėmė pinigus, R. B. stovėjo netoliese, paimtus pinigus jie pasidalijo. R. B. taip pat parodė: „Kai ėjom antrą kartą į (duomenys neskelbtini) g. bankomatą nuėmiau 270 eurų ir pasidalinom po lygiai“ (t. 2, b. l. 180). Šiuos nuteistojo R. B. parodymus dėl kortelės panaudojimo aplinkybių (duomenys neskelbtini) patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas finansinių operacijų sąrašas, kuriame nurodyta, jog 2019-01-11 13.53 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninta 200 Eur, 13.54 val. išgryninta 50 Eur ir 13.55 val. išgryninta 20 Eur (t. 1, b. l. 76). Mirusios liudytojos A. A. 2019-04-02 liudytojo apklausos protokole nurodyta, jog įvykio dieną, po incidento su nukentėjusiąja, A. A., R. B. ir R. B. ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę (t. 1, b. l. 52). 2019-05-23 liudytojo papildomos apklausos protokole A. A. nurodė, jog R. B. ėmė pinigus iš bankomatų, esančių priešais (duomenys neskelbtini), ir prie pastato „(duomenys neskelbtini)“. A. A. ir R. B. stovėjo atokiau nuo bankomatų, o nuo antro bankomato A. A., R. B. ir R. B. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 55). Atsižvelgdama į tai, kad R. B. viso baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino padaręs visas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo buvo nuteistas, o jo parodymai apie nusikaltimų padarymo aplinkybes viso baudžiamojo proceso buvo nuoseklūs, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti jo parodymais apie pinigų paėmimo iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, aplinkybes. Tuo tarpu nuteistasis R. B. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo baudžiamojo proceso pradžioje visiškai nepripažino, vėliau bandydamas sumenkinti savo vaidmenį darant nusikalstamas veikas ne kartą keitė savo parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl teisėjų kolegija atmeta jo versiją, kad jis nedalyvavo paimant pinigus iš bankomato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Be to, nors R. B. tiek teisiamajame posėdyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad jis asmeniškai pinigų iš bankomatų neėmė, tačiau jis pats pripažįsta aplinkybę, jog perdavė R. B. nukentėjusiosios mokėjimo kortelę ir liepė paimti pinigus, taip pat pripažįsta iš bankomato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paimtus 200 Eur pasidalijęs su R. B. (t. 2, b. l. 180), o tai leidžia daryti išvadą, kad R. B. ir R. B. veikdami bendrai tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turėdami bendrą tyčią, neteisėtai atliko bankines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
20. Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusioji M. V. negali įrodyti, jog jos pagrobtoje piniginėje buvo 125 Eur (turėtų būti – 130 Eur) grynųjų pinigų. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kiek grynųjų pinigų buvo jos pagrobtoje piniginėje. Tiek 2019-01-15 protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 1), tiek apklausų metu (t. 1, b. l. 20; 24), tiek teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 181) nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad jos piniginėje buvo 130 Eur grynųjų pinigų. Teisiamajame posėdyje ji taip pat parodė, kad 2019-01-11 9 val. ryto ji iš bankomato, esančio parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pasiėmė 100 Eur. Tai, kad nukentėjusioji įvykio dienos rytą pasiėmė 100 Eur grynaisiais pinigais, patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas finansinių operacijų sąrašas, kuriame nurodyta, jog 2019-01-11 9.07 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninta 100 Eur (t. 1, b. l. 76). Be to, 2019-01-15 liudytojo apklausos protokole nukentėjusioji tiksliai nurodė, jog pavogtoje piniginėje 130 Eur buvo kupiūromis po 50, 20 ir 10 Eur (t. 1, b. l. 20). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiosios 600 Eur dydžio civilinis ieškinys (130 Eur, R. B. pagrobtų iš nukentėjusiosios kartu su jos pinigine bei banko kortele, ir 470 Eur, pasisavintų R. B. ir R. B. kartu sukčiaujant) dėl nusikalstamomis veikomis jai padarytos turtinės žalos pagrįstas, įrodytas R. B. ir R. B. kaltės įrodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl teismas pagrįstai jį visiškai tenkino. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, jog R. B. nukentėjusiajai padarė tik 125 Eur žalą, nes iš bankomato paimti pinigai jam neatiteko. Esant aptartoms aplinkybėms, mažinti civilinio ieškinio dydžio teisinio pagrindo nėra.
Dėl bausmės
21. Perkvalifikavus R. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 2 dalį, iš naujo spręstinas jam skirtinos bausmės klausimas. Be to, apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo sušvelninti jam bausmę.
22. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019).??? ???
23. Skirdama R. B. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į BK 178 straipsnio 2 numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas nuosavybei priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. R. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą (taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus) (t. 2, b. l. 79–85), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 53–67). Savo kaltę pripažino tik iš dalies, duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, todėl, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, negalima pripažinti, kad jis dėl savo nusikaltimo labai gailisi. Nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos neatlygino. Nukentėjusioji po įvykio jam skambini ir prašė grąžinti piniginę, tačiau R. B. ne tik jos negrąžino, bet ir apgaule įgijo nukentėjusiosios banko sąskaitoje buvusius pinigus. Nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, nuteistajam R. B., kaip recidyvistui, skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nors nagrinėjamu atveju nenustatytas fizinio smurto pavartojimo faktas, kaltinimo apimtis sumažinta, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas toks pat, kokį skundžiamu nuosprendžiu už taip pat apysunkio BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskyręs apylinkės teismas.
24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė šešis tyčinius nusikaltimus (du nesunkius, keturis apysunkius, o viena iš nesunkių nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Teismas atsižvelgė ir į tai, jog R. B. tik iš dalies pripažino savo kaltę, nusikalto būdamas ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, taigi būdamas recidyvistas, o tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), būdamas daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat į tai, jog nustatyta ir kita jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – 4 nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vis dėlto teismas R. B. už kiekvieną iš jo padarytų šešių tyčinių nusikalstamų veikų paskyrė gerokai mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes. Be to, net R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, yra mažesnė už kiekvieno iš jo padarytų nusikaltimų sankcijos vidurkį (R. B. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, sankcijose laisvės atėmimo bausmės vidurkis viršija 1 metus ir 6 mėnesius). Be to, teismas pasirinko ir patį palankiausią nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelninti nebe pirmą kartą teisiamam R. B. paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo, kitu atveju nebūtų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai.
25. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. B. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. R. B. paskirta bausmė yra individualizuota tinkamai. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti.
R. B. (R. B.) nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti R. B. laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, apėmimo būdu subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, jas iš dalies sudedant, skirti R. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.