Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), UAB ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, R. P., R. B., A. B., V. B., A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje notarė D. S.-A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8816 pagrindu (1 t., e. b. l. 7, 8). Ieškovės žemės sklypas ribojasi su 8.4800 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1679, pagrindu. Ginčo žemės sklypas ribojasi iš viso su penkiais žemės sklypais: su minėtu ieškovės žemės sklypu ir dar keturiais žemės sklypais, priklausančiais B. V. R., G. P. ir R. P., G. S., Lietuvos Respublikai (1 t., e. b. l. 9-10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18-19, 20, 21-22). Ieškovė, kaip besiribojančio su parduodamu žemės sklypu, žemės sklypo savininkė gavo 2019 m. liepos 16 d. Tarnyba raštą „Dėl parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo“, kuriuo buvo informuota apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Tarnybai pranešimą apie ginčo žemės sklypo pardavimą tokiomis sąlygomis: ginčo žemės sklypo kaina 40 000 Eur; ginčo žemės sklypas parduodamas kartu su kitu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (8,28 ha) (duomenys neskelbtini); bendra kaina už abu žemės sklypus 85 000 Eur (1 t., e. b. l. 23-27). Ieškovė pateikė Tarnybai sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą (1 t., e. b. l. 28). 2019-07-26 el. laišku Tarnyba informavo ieškovę, kad iki 2019 m. liepos 11 d. pranešimų apie parduodamą ginčo žemės sklypą Tarnyba negavo (1 t., e. b. l. 29). Ginčo žemės sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įgijęs 2019 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1679 pagrindu po 1/5 dalį iš atsakovų R. P., R. B., A. B., V. B., A. B. (1 t., e. b. l. 31-39). Notarei D. S.-A. pateikus į bylą su ginčo sutarties sudarymu susijusius dokumentus, nustatyta, kad kartu su kitais dokumentais notarei buvo pateikta 2013 m. vasario 8 d. preliminarioji miško sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., e. b. l. 20). Ginčo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė atsakovas A. B., veikdamas pagal kitų atsakovų R. P., R. B., V. B., A. B. išduotus įgaliojimus (2 t., e. b. l. 96, 98-99, 101-102).

Dėl pasirinkto teisių gynimo būdo

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų sudarytą 2019 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1679 bei taikyti dvišalę restituciją. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad minėta sutartis prieštarauja imperatyvioms Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatoms. Tiek atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį, tiek atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu, pasisakydamas dėl taikos sutarties sudarymo galimybių šioje byloje, išreiškė poziciją, kad ieškovei galėtų būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, t. y. ieškovė galėtų pasinaudoti specialiuoju Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje įtvirtintu gynybos būdu, kai yra pažeidžiamos pirmumo teisės – „jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos“. Ieškovė jau pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje ir teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog įstatymai nenumato, kad, esant sandoriui niekiniam, galima naudotis tik specialiuoju gynybos būdu. Be to, ieškovei reikšti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal ginčo sutartį, būtų nesąžininga ir neteisinga, nes, tenkinus tokį reikalavimą, būtų apeitos kitų kaimyninių žemės sklypų savininkų pirmumo teisės.

Šiame kontekste, teismo vertinimu, tikslinga pasisakyti dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo. Nors šiuo atveju egzistuoja specialus teisių gynimo būdas – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, tačiau jis nepaneigia dispozityvumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškovė siekia savo teises ginti jos pasirinktu teisių gynimo būdu ir tokia yra jos teisė. Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta pirmenybės teisės turėtojo teisė reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nors ir ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiau atitinkantis pirmenybės teisės turėtojo interesus teisių gynimo būdas, tačiau šiuo atveju nėra vienintelis galimas pažeistų civilinių teisių gynimo būdas. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – sandorio pripažinimas negaliojančiu yra įmanomas, teismas neturi pagrindo pripažinti jos pasirinkto teisių gynimo būdo netinkamu. Pažymėtina, jog bendrojo teisių gynimo būdo tinkamumo klausimas yra nagrinėtas ir kitose tokio pobūdžio bylose ir pagal Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdų pripažinti netinkamu nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. e2-715-516/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-463/2012; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-230/2014).

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Ieškovė prašo pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų sudarytą 2019 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms, o jeigu prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, – pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti. Šioje byloje ieškovė nurodo, kad ginčijamas sandoris neatitinka Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatų.

Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šiuo atveju atsakovai R. P., R. B., A. B., V. B., A. B., jiems priklausančias ginčo žemės sklypo dalis pardavinėjo visi kartu, todėl ginčo sutarties sudarymo metu nebuvo asmenų, turinčių kvalifikuotą pirmumo teisę įsigyti parduodamas ginčo žemės sklypo dalis, kaip reglamentuoja Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas. Byloje nustatyta, kad ieškovė ginčo sutarties sudarymo metu (2019 m. liepos 5 d.) buvo ginčo žemės sklypo kaimyninio žemės sklypo savininkė, todėl ji turėjo nekvalifikuotą pirmumo teisę pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, kaip buvo parduota atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokią pačią pirmumo teisę turėjo ir kiti kaimyninių žemės sklypų savininkai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė, kaip besiribojančio su parduodamu žemės sklypu, žemės sklypo savininkė gavo 2019 m. liepos 16 d. Tarnyba raštą „Dėl parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo“, kuriuo buvo informuota apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Tarnybai pranešimą apie ginčo žemės sklypo pardavimą tokiomis sąlygomis: ginčo žemės sklypo kaina 40 000 Eur; ginčo žemės sklypas parduodamas kartu su kitu miškų ūkio paskirties žemės sklypu(duomenys neskelbtini); bendra kaina už abu žemės sklypus 85 000 Eur (1 t., e. b. l. 23-27). Ieškovė pateikė Tarnybai sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą (1 t., e. b. l. 28). 2019-07-26 el. laišku Tarnyba informavo ieškovę, kad iki 2019 m. liepos 11 d. pranešimų apie parduodamą ginčo žemės sklypą Tarnyba negavo (1 t., e. b. l. 29). Ginčo žemės sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įgijęs 2019 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu po 1/5 dalį iš atsakovų R. P., R. B., A. B., V. B., A. B. (1 t., e. b. l. 31-39). Aplinkybės, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo ieškovei ir kitiems kaimyninių žemės sklypų savininkams nebuvo pranešta apie numatomą ginčo sklypo pardavimą, neginčijo ir atsakovai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai R. P., R. B., A. B., V. B., A. B. iki ginčo sutarties sudarymo nesikreipė į Tarnybą, kaip numato Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalis.

Nagrinėjamu atveju, aktualu pažymėti ir tai, jog 2014 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671papildymo 4¹ straipsniu įstatymo Nr. XII855 (TAR, 2014, Nr. 2014-04859) 2 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo CK 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo, šis žemės sklypas parduodamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Notarei D. S.-A. pateikus į bylą su ginčo sutarties sudarymu susijusius dokumentus, nustatyta, kad kartu su kitais dokumentais notarei buvo pateikta 2013 m. vasario 8 d. preliminarioji miško sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., e. b. l. 20). Iš pateiktos preliminariosios miško sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. B., R. P., A. B., V. B. įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią žemės sklypo savininkas parduos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirks žemės sklypą už 110490 Lt (32000 Eur). Byloje šalys šia sutartimi nesirėmė, vienas iš ginčo žemės sklypo bendrasavininkų A. B. net nėra šios sutarties sudaręs, atsakovai savo atsikirtimų į ieškinį preliminariąja sutartimi negrindė, apie sudarytą preliminariąją sutartį jokių duomenų nėra ir ginčijamoje sutartyje. 2020 m. sausio 15 d. rašte atsakovas A. B. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo jo įstatymų reikalavimų nežinojimu ir, siekdama apeiti imperatyvius teisės aktų reikalavimus, notarei pateikė fiktyvią preliminariąją sutartį. Visos šios aplinkybės rodo, jog pateikta 2013 m. vasario 8 d. preliminarioji miško sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pagrindu netaikyti Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa : siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 straipsnio 1 dalį taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

Sudarant ginčo sutartį nebuvo laikytasi specialios miškų ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo tvarkos, reglamentuotos Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje. Ieškovė ginčo sutarties sudarymo metu buvo ginčo žemės sklypo kaimyninio žemės sklypo savininkė ir turėjo pirmumo teisę pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, kaip buvo parduota atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovams nusprendus parduoti jiems priklausančias ginčo žemės sklypo dalis, jie turėjo pareigą informuoti apie tai Tarnybą Miškų įstatymo nustatyta tvarka. Sudarant ginčo sutartį ir nesilaikant specialios miškų ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo tvarkos, buvo pažeisti ieškovės ir kitų kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčo sutartis prieštarauja Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatoms ir tai sudaro pagrindą pripažinti ją negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 straipsnis). Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad restitucija negalėtų būti atliekama natūra. Atsakovai iš esmės jokių prieštaravimų dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo taikyti restituciją nepareiškė, duomenų, kad restitucija yra neįmanoma arba sukeltų didelius nepatogumus, nepateikė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, jog yra pagrindas šiuo atveju taikyti dvišalę restituciją: atsakovams R. P., R. B., A. B., V. B. ir A. B. grąžinti jų parduotas ginčo žemės sklypo, dalis, o atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti jos sumokėtą pagal 2019 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį kainą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 5525,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 755 Eur žyminis mokestis ir 4770,28 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. 755 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina mokėjimo nurodymai (1 t., b. l. 40, 41). 2019 m. lapkričio 8 d. teismui pateiktas pirmasis ieškovės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad ieškovė patyrė 3100,48 Eur atstovavimo išlaidas, kurias sudaro:

1. ginčo žemės sklypo pardavimo aplinkybių analizė (įkainis 120 Eur, 0,5 val., 60 Eur be PVM);

2. prašymo VĮ Registrų centrui pateikti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopiją rengimas (įkainis 120 Eur, 0,5 val., 60 Eur be PVM); iš viso PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS19-1419 nurodyta 145,20 Eur suma su PVM.

3. prašymo Gyventojų registrui dėl duomenų apie atsakovų (fizinių asmenų) deklaruotas gyvenamąsias vietas pateikimo rengimas ir pateikimas (įkainis 120 Eur, 0,5 val., 60 Eur be PVM);

4. prašymo teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo rengimas (įkainis 120 Eur, 3 val., 360 Eur be PVM);

5. prašymo teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo užbaigimas, pateikimas per EPP (įkainis 120 Eur, 1 val., 120 Eur be PVM);

6. rašto atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlant ginčą išspręsti taikiai, rengimas (įkainis 120 Eur, 0,5 val., 60 Eur be PVM);

7. ieškinio rengimas, (įkainis 120, 3 val., 360 Eur be PVM); iš viso PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS19-1702 nurodyta 960 Eur suma be PVM, tačiau pridėjus 51,28 Eur registro išlaidas, bendra bylinėjimosi išlaidų suma pagal šią sąskaitą yra 1212,88 Eur su PVM.

8. prašymo dėl notarinės bylos išreikalavimo rengimas (įkainis 120 Eur, 1 val., 120 Eur be PVM);

9. pasirengimas ir dalyvavimas 2019 m. lapkričio 8 d. posėdyje (įkainis 120 Eur, 11 val., 1320 Eur be PVM); iš viso PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS19-2168 nurodyta 1742,40 Eur suma su PVM. Taigi prie prašymo pateiktos ataskaitos, PVM sąskaitos- faktūros ir mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 3100,48 Eur (145,20+1212,88+1742,40) (2 t., b. l. 158-169).

2020 m. sausio 17 d. teismui pateiktas antras ieškovės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodyta, kad bendra išlaidų už advokato teisinę pagalbą šioje byloje suma yra 4770,28 Eur, t. y. prie anksčiau nurodytų 3100,48 Eur išlaidų pridedamos išlaidos už pasirengimą ir dalyvavimą 2020 m. sausio 17 d. teismo posėdyje (3 t., b. l. 79-81). Prie prašymo pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad susidarė:

10. 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimo išlaidos (įkainis 120 Eur, 0,5 val., 60 Eur be PVM);

11. išlaidos už pasirengimą ir dalyvavimą 2020 m. sausio 17 d. teismo posėdyje (įkainis 120 Eur, 11 val., 1320 Eur be PVM); iš viso PVM sąskaitoje faktūroje Nr. WLS19-2999 nurodyta 1669,80 Eur suma su PVM.

Rekomendacijose nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kuriais remiantis imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Nuo momento, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu), priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. WLS19-1419 ir WLS19-1702 buvo apmokėtos 2019 m. rugsėjo 13 d., todėl šiose sąskaitose nurodytiems bylinėjimosi išlaidų dydžiams taikytinas 2019 m. sausio - kovo mėn. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris buvo 1262,70 Eur. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS19-2168 buvo apmokėta 2019 m. lapkričio 6 d., todėl šioje sąskaitoje nurodytiems bylinėjimosi išlaidų dydžiams taikytinas 2019 m. balandžio – birželio mėn. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris buvo 1289 Eur. PVM sąskaita faktūra Nr. WLS19-2999 buvo apmokėta 2020 m. sausio 13 d., todėl šioje sąskaitoje nurodytiems bylinėjimosi išlaidų dydžiams taikytinas 2019 m. liepos – rugsėjo mėn. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris buvo 1317,60 Eur.

Teismas išanalizavęs pateiktas ataskaitas, PVM sąskaitas faktūras ir įvertinęs jų atitiktį Rekomendacijoms sprendžia, jog ieškovės atstovės nurodytos išlaidos, pažymėtos aukščiau įvardintuose 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 punktuose nesiekia užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, apskaičiuojamų, taikant nustatytus koeficientus, yra pagrįstos ir šių išlaidų mažinti nėra pagrindo.

Aukščiau nurodytuose 8, 9, 10 11 punktuose ieškovė nurodė patirtas išlaidas už prašymo dėl notarinės bylos išreikalavimo rengimą, pasirengimą ir dalyvavimą 2019 m. lapkričio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje, 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimo išlaidas ir išlaidas už pasirengimą ir dalyvavimą 2020 m. sausio 17 d. teismo posėdyje. Ataskaitose nurodoma, jog prašymo dėl notarinės bylos išreikalavimo rengimas truko 1 val., 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas truko 0,5 val., o tiek pasirengimui ir dalyvavimui parengiamajame teismo posėdyje, tiek pasirengimui ir dalyvavimui teismo posėdyje buvo sugaišta po 11 val., iš viso 22 val. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą numatomas 0,1 koeficientas. Taigi, sprendžiant pagal PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo datas, maksimalus dydis už vieną valandą pasirengimo ir dalyvavimo 2019 m. lapkričio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje būtų 128,90 Eur (1289 Eur x 0,1), o už vieną valandą pasirengimo ir dalyvavimo 2020 m. sausio 17 d. teismo posėdyje būtų 131,76 Eur (1317,60 Eur x 0,1). Teismo vertinimu prašymo dėl notarinės bylos išreikalavimo rengimo išlaidos ir tam skirtas laikas turėtų būti įskaičiuojamas į pasirengimo parengiamajam teismo posėdžiui laiką ir sąnaudas, o 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimo išlaidos turėtų būti įskaičiuojamos į pasirengimo teismo posėdžiui laiką ir neatlyginamos atskirai. Toks prašymų rengimo išskyrimas yra netikslingas, nes būtent įvairių prašymų ir medžiagos, reikalingos parengiamajame teismo posėdyje ar teismo posėdyje, parengimas ir pateikimas, yra sudedamoji pasirengimo teismo posėdžiams dalis.

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į kitus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Taigi teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos individualias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad byloje yra šeši atsakovai ir ginčijamas sutarties sudarymo teisėtumas, byla savo apimtimi nėra didelė ar sudėtinga. Atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. P., R. B., V. B., A. B. net nepateikė atsiliepimų į ieškinį, jokiems jų atsikirtimams pasiruošti nereikėjo. Atvykęs į teismo posėdį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pripažino ieškinį, tą iš esmės savo prašymu dėl bylos nagrinėjimo padarė ir atsakovas A. B.. 2019 m. lapkričio 8 d. parengiamasis teismo posėdis truko 32 min., 2020 m. sausio 17 d. teismo posėdis truko 2 val. 19 min. (su pertrauka dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo neatvykimo). Po parengiamojo teismo posėdžio jokių naujų aplinkybių nepaaiškėjo, į bylą jokie nauji dokumentai pateikti nebuvo, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė išdėstė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ataskaitose nėra detalizuota, koks konkrečiai pasirengimas kartu su dalyvavimu parengiamajame ir teismo posėdžiuose truko po 11 val. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad į patirtas bylinėjimosi išlaidas patenka ir kelionės iš Vilniaus į Telšius išlaidos, tam skirtas laikas. Pagal Rekomendacijų 2.4, 2.9 punktus, teismas nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgia į būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, advokato darbo laiko sąnaudas, tačiau advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje (Rekomendacijų 3 punktas). Advokato vykimo į teismo posėdį išlaidos iš šalies priteisiamos tuomet, kai advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje yra būtinas, o tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Įvertinus visas šias nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytas sąlygas, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos atstovavimo išlaidos už dalyvavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose yra per didelės ir turėtų būti sumažintos, į jas turėtų būti įskaičiuotos ir prašymų dėl notarinės bylos išreikalavimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimo išlaidos. Teismo vertinimu, skiriant po 4 val. tiek parengiamajam, tiek teismo posėdžiui pasirengti ir sudalyvauti jame, yra pakankama, todėl spręstina, jog byloje susidarė 515,60 Eur išlaidos už prašymo dėl notarinės bylos išreikalavimo rengimą bei pasirengimą ir dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje (4 val. x 128,90 Eur) ir 527,04 Eur išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą bei pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (4 val. x 131,76 Eur). Tokiu būdu teismas sprendžia, joj šioje byloje ieškovei turėtų būti atlygintos 2619,68 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (145,20 Eur (sąskaita Nr. WLS19-1419) + 1212,88 Eur (sąskaita Nr. WLS19-1702) + 623,88 (pagal sąskaitą Nr. WLS19-2168: 515,60 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą parengiamajame posėdyje + 21 proc. PVM) + 637,72 Eur (pagal sąskaitą Nr. WLS19-2999: 527,04 už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje + 21 proc. PVM). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018 pateikė išaiškinimą dėl išlaidų, kitos šalies patirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo iš pralaimėjusios šalies dydžio (mažinimo PVM suma). Šios nutarties 38 punkte nurodyta, jog teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą. Dėl to teismas prie sumažintų bylinėjimosi išlaidų sumų pridėjo PVM mokesčio dydžius, kadangi ieškovė yra apmokėjusi atstovei PVM sąskaitas faktūras su PVM.

Teismo vertinimu, imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris buvo sudarytas dėl visų atsakovų veiksmų (neveikimo), o būtent dėl to, kad: 1) atsakovai fiziniai asmenys nesikreipė į Tarnybą, kad būtų tinkamai įgyvendintos Miškų įstatymo 4¹ nuostatos ir negali pasiteisinti teisės aktų nežinojimu, kadangi įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis); 2) atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdama verslininke, sudarydama sandorius, rodydama iniciatyvą sudaryti ginčijamam sandoriui, pateikdama notarų biurui dokumentus, reikalingus sutarčiai sudaryti (ką patvirtina notarės paaiškinimai, atsakovo A. B. prašyme išdėstytos aplinkybės), žinodama reikalavimus (pasak notarės, kas mėnesį teikia dokumentus sutarties sudarymui), neįsitikino, kad sudaromas sandoris atitinka reikalavimus. Dėl šių priežasčių 3374,68 Eur bylinėjimosi išlaidos (755 Eur žyminis mokestis + 2619,68 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą) ieškovei iš visų atsakovų priteistinos lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį ir siūlė teismui apsvarstyti galimybę dėl 2013 m. vasario 8 d. preliminariosios sutarties galimai fiktyvaus sudarymo pranešti teisėsaugos institucijoms. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi, teismas visų pirma turi nustatyti byloje dalyvaujančio asmens nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju šalys 2013 m. vasario 8 d. preliminariąja sutartimi nei ieškinyje, nei atsikirtimuose į ieškinio reikalavimus nesirėmė, ši sutartis net nebuvo įvardinta ginčijamoje sutartyje, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas byloje nenagrinėjo kada ir kokiomis aplinkybėmis ši sutartis buvo sudaryta, jokių teisinių pasekmių sutartis šalims nesukėlė. CPK 299 straipsnis nustato, kad, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Atskiroji teismo nutartis priimama remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis atskirai nuo teismo sprendimo (nutarties), tačiau tuo pačiu metu, kai priimamas teismo sprendimas ar nutartis dėl bylos esmės. Atskiroji nutartis priimama kaip atskiras procesinis dokumentas jos turinį, kaip ir visų teismo nutarčių, sudaro keturios dalys (CPK 291 straipsnis), tačiau aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė atskirosios nutarties dalys pasižymi specifika. Aprašomojoje dalyje išdėstoma išnagrinėtos bylos esmė, motyvuojamojoje - nustatyti teisėtumo pažeidimai, įmonių, įstaigų ar organizacijų veiklos trūkumai ar neteisėtos veiklos faktai ir tai patvirtinantys įrodymai, rezoliucinėje – teismo išvada dėl būtinumo nustatytus pažeidimus pašalinti ir asmenys, kuriems atskiroji nutartis adresuojama (CPK komentaras. III dalis. Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas, Vilnius: Justitia, 2005, p. 278). Šiuo atveju konkretūs neteisėtos veiklos faktai ir tai patvirtinantys įrodymai nebuvo nustatyti, todėl teismas atskirosios nutarties nepriima. Tai nekliudo pačiai ieškovei kreiptis į teisėsaugos institucijas, jeigu mano, esant tam pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. P., R. B., A. B., V. B., A. B. sudarytą 2019 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1679 bei taikyti dvišalę restituciją – įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovams R. P., R. B., A. B., V. B. ir A. B. grąžinti jų parduotas žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, o atsakovus R. P., R. B., A. B., V. B. ir A. B. grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos sumokėtą pagal 2019 m. liepos 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1679 kainą.

Priteisti iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. P., R. B., A. B., V. B., A. B. lygiomis dalimis 3374,68 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 562,45 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovei (duomenys neskelbtini), UAB.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.