Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pilainiai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pilainiai“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic Pipe“, Visuomeninės piliečių sąjungos Margavos skyriui dėl deklaracijos panaikinimo ir kadastro duomenų tikslinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Skunde (t. I, b. l. 1-4, 51-55) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 13 punktą, keičiant pastato paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, turi būti rengiamas pastato paskirties keitimo projektas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas pastato paskirties keitimo projektui. Visais atvejais raštu statinio projektui pritaria savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Pakeitus statinio paskirtį, Inspekcijai pateikiama statytojo deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje turi būti nurodomas statybą leidžiantis dokumentas, jo data ir numeris. UAB „Pilainiai“ 2010 m. spalio 15 d. pateikė Inspekcijos Kauno skyriui prašymą užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nebuvo nurodyti duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcijos Kauno skyrius 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (15.38)-2D-5669 paprašė UAB „Pilainiai“ skubiai, iki 2011 m. gegužės 19 d., pateikti pastato paskirties keitimo projektą ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą statinio projektui, tačiau rašytinis pritarimas nebuvo gautas. Kadangi Deklaracija surašyta neturint statybą leidžiančio dokumento, yra neteisėta ir naikintina. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartyje konstatavo, jog terminas skundui paduoti nėra praleistas.

II.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, jog keičiant pastato (patalpos, patalpų) paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, turi būti rengiamas pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu statybą leidžiantis dokumentas pirmiau minėtu atveju yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 1 punktą, visais atvejais raštu statinio projektui pritaria savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, Inspekcijai pateikiama statytojo deklaracija apie statybos užbaigimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) 35.2 punkte detalizuojama, kad pakeitus ypatingo ar neypatingo statinio (patalpos ypatingame ar neypatingame statinyje, įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto objektu) paskirtį – kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba paskirtis pakeista neatlikus statybos darbų, atitinkamam Inspekcijos padaliniui privaloma pateikti deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą. Deklaracijos forma pateikta minėto Reglamento 5 priede. Deklaracijos 2 punkte turi būti nurodomas statybą leidžiantis dokumentas, jo data ir numeris, tačiau iš faktinių aplinkybių matyti, jog to padaryta nebuvo. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Teismas pažymėjo, kad ginčo situacijoje UAB „Pilainiai“ surašytoje Deklaracijoje apie statybos užbaigimą pramonės sandėliavimo pastate nėra klaidos, kuri gali būti ištaisyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 35 straipsnyje įtvirtinta klaidų ištaisymo procedūra. Pastato paskirties keitimui būtina parengti projektą ir gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, kaip tai nustato Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 13 punktas ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Teismas pažymėjo, kad nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl atsakovo argumentus, jog skundo tenkinimas pažeistų viešąjį interesą ir sukeltų grėsmę Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto tęstinumui, laikė nereikšmingais.

III.

Atsakovas UAB „Pilainiai“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, arba administracinę bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu

Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 118-125) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pareiškėjo skundas buvo paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą, todėl teismas privalėjo bylą nutraukti. Deklaracijos pateikimo metu (2010 m. spalio 15 d.), Visuomeninės piliečių sąjungos Margavos skyriaus rašto gavimo metu (2011 m. balandžio 4 d.) arba vėliausiai po Kauno rajono savivaldybės administracijos pranešimo apie derinimų nebuvimą (2011 m. balandžio 14 d.) pareiškėjas turėjo pakankamai pirminių duomenų apie tariamą pažeidimą. Be to, Deklaracijoje buvo aiškiai nurodyta, kad ji teikiama be projekto ar jo suderinimo dokumentų, todėl trūkumai buvo akivaizdūs.Sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir 23 straipsnį galima daryti išvadą, jog derinimo procedūra taikoma tik tiems projektams, kuriuose numatyti statybos darbai. Įstatymas nereikalauja statybą leidžiančių dokumentų veiklai, kuri nėra statyba, taip pat ir pritarimo paskirties keitimo projektui, kai neatliekami jokie statybos darbai. Šiuo atveju Pastato techninės charakteristikos nebuvo keičiamos. Deklaracijos trūkumas yra formalus ir mažareikšmis, atsiradęs dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo, todėl teismas nepagrįstai neigiamas pasekmes perkėlė atsakovui.Teismas neįvertino, kaip ir kokiu mastu Deklaracijos neteisėtumas pažeidžia viešąjį interesą, nenustatė žalos ir jos dydžio, neišsprendė, ar padarytas pažeidimas objektyviai negali būti pašalintas kitais būdais, tuo nesilaikydamas proporcingumo principo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Tinkamo teismo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars).

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Šį klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka, neinformuodamas apie posėdį administracinės bylos proceso šalių ir neprašydamas jų pateikti savo argumentų bei samprotavimų. Jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas pažeidžiant ABTĮ nustatytus procesinius terminus, atsakovo teisė reikalauti nutraukti bylą gali būti realizuota nagrinėjant ginčą iš esmės, taip pat skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo išspręsta byla (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-221/2008, 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-866/2009). Todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl UAB „Pilainiai“ atsikirtimų, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, pagrįstumo ir vertindama juos patvirtinančius įrodymus, nėra saistoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria išnagrinėjus Inspekcijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutarties buvo pripažinta, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, išvadų – ši nutartis neturi res iudicata galios.

Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalį, kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Saugomų teritorijų direkcijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Pažymėtina, jog už statybos valstybinės priežiūros funkcijos įgyvendinimą tiesiogiai atsakinga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 27 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto skundo padavimo teismui termino, įgaliotiems subjektams kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, eigos pradžia laikytina diena, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas (administracinės bylos Nr. A7-585/2005, AS10-67/2005, AS10-27/2005, A8-660/2007, A17-742/2007, A146-335/2008).

Tikrinamu atveju nustatyta, kad Kauno visuomenės sveikatos centro 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 2-1287-6(8.8) Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijai buvo persiųstas Visuomeninės piliečių sąjungos Margavos skyriaus 2011 m. kovo 28 d. pareiškimas dėl UAB „ViaCon Baltic Pipe“ polipropileno vamzdžių gamyklos veiklos. Reaguodama į šį pranešimą, Kauno rajono savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 13 d. raštu Nr. SD-921 nurodė Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, jog administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas nėra išdavęs pritarimo Pastato paskirties keitimo projektui. Taigi 2011 m. balandžio 14 d. gauta oficiali informacija (t. I, b. l. 9) leido Inspekcijai, atsižvelgiant į ABTĮ 66 straipsnio 4 dalies nuostatas, iki 2011 m. gegužės 16 d. apsispręsti (įskaitant kitų preliminarių duomenų surinkimą ir įvertinimą), ar tikslinga inicijuoti statytojo gali būti neteisėtai pasirašytos ir pateiktos Deklaracijos galiojimo panaikinimą Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje aptarta tvarka. Todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria atsakovui, jog kreipdamasis į teismą 2011 m. birželio 21 d. pareiškėjas akivaizdžiai praleido vieno mėnesio terminą.

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-814/2011 be kita ko pažymėjo, kad ABTĮ taikymo požiūriu tam tikrų įrodymų nebuvimas arba jų nepakankamumas nelaikytina kliūtimi paduoti teismui skundą ar prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Remiantis tuo konstatuotina, jog ABTĮ 34 straipsnio taikymo prasme pareiškėjo patikslintame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. susirašinėjimas su viešaisiais ir privačiais juridiniais asmenimis tikslu identifikuoti ginčo pastatą ir deklaraciją, negali būti pripažintos svarbia termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimi. Kaip matyti iš Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1164 (t. I, b. l. 16-17), Deklaracijos surašymo data (2010 m. spalio 18 d.) ir numeris (Nr. 1D-18162(15.35)) Inspekcijos tarnautojams vėliausiai paaiškėjo UAB „ViaCon Baltic Pipe“ naudojamų pastatų patikrinimo metu, t. y. dar tik įpusėjus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Be to, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Tai reiškia, jog pareiškėjui realiai neegzistavo jokių apribojimų nedelsiant susipažinti su jo žinioje esančiais dokumentais (UAB „Pilainiai“ prašymu užregistruoti deklaraciją ir Deklaracija), nustatyti pastato unikalų numerį, Pastato savininką ir Kauno rajono savivaldybės administracijos pirmiau pateiktų paaiškinimų pagrindu parengti skundą teismui.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundo padavimo administraciniam teismui terminas yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl atsisakytina jį atnaujinti.

ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatyta, jog teismas nutraukia byla, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pilainiai“ apeliacinį skundą tenkinti.

Atmesti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.