Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-249-471/2016, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. K. skundu kreipėsi į antstolį V. D., prašydama panaikinti 2016-01-08 patvarkymą Nr. 036-225, kuriuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-11-24 vykdomasis raštas dėl 106,25 Eur skolos ir 178,26 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš I. K. išsiųstas VSDFV Mažeikių skyriui. Pareiškėja nurodė, kad antstolis negali nukreipti išieškojimą į jos gaunamą pensiją, nes išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (3 b. l.).

Anstolis V. D. 2016-01-26 Patvarkymu skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą, patvarkymą, pareiškėjos skundą ir vykdomąją bylą perdavė teismui (1–2 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjos I. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (22–24 b. l.). Teismas nurodė, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, dvidešimt procentų, išskyrus to paties straipsnio 1 d. 1 p. numatytus atvejus (LR CPK 736 str. 1 d. 2 p.). Šios išieškojimo taisyklės taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančios pensijos (CPK 737 str. 7 p.). Pensija nepatenka į piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, sąrašą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma pinigų suma, iš kurios negalimas išieškojimas, t. y. grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos reiškia pinigų sumą, neviršijančią vienos Vyriausybės nustatytos MMA dydžio, o ne bet kokias periodines šio dydžio neviršijančias išmokas. Kitoks šios normos aiškinimas prieštarautų LR CPK 736 str. nuostatoms ir išieškojimą iš ne daugiau kaip 1 MMA dydžio išmokas per mėnesį gaunančių asmenų darytų visiškai neįmanomu, taip faktiškai atleidžiant juos nuo bet kokios turtinės atsakomybės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja I. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį ir patenkinti apeliantės skundą – neleisti nukreipti išieškojimą į senatvės pensiją. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Išieškojimas galimas tik tada, kai skolininko turimos paskutinės lėšos išieškojimo metu viršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, o išieškojimas galimas tik iš šį dydį viršijančios sumos dalies.

5.2. Kelmės rajono apylinkės teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015. Minėtoje nutartyje išaiškinta CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo, kad vykdant išieškojimą išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), prasmė ir taikymo ribos.

5.3. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015 matyti, kad Vilniaus apygardos teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apribojimo taikymo ir teismas išaiškino, kad šios nuostatos tikslas – apsaugoti skolininko interesus bei užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius, todėl ji taikytina bet kokioms lėšoms, nepriklausomai nuo jų kilmės ar formos, jeigu tai yra vienintelės pajamos, iš kurių asmuo gali patenkinti minimalius poreikius.

5.4. CPK 668 straipsnyje įtvirtintas kategoriškas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, svarbu tik nustatyti aplinkybes – ar piniginės lėšos priklauso skolininkui, ar jos neviršija vienos minimalios mėnesio algos ir ar jos yra vienintelės skolininko pajamos. Nustačius šias aplinkybes, išieškojimas iš tokių skolininko lėšų negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje nustatyta, kad antstolio V. D. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 106,25 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės I. K. išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Telšių šilumos tinklai“ pagal 2015-11-24 Kelmės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-18-446/2015. 2015-12-18 priimtas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą (v. b., 8 b. l.). Raginimas pareiškėjai I. K. įteiktas 2015-12-22 asmeniškai (v. b., 10–12 b. l.). Skolininkui per raginime numatytą terminą nesumokėjus raginime nurodytos sumos, antstolis V. D. 2016-01-08 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 036-225 išsiuntė vykdomąjį raštą VSDFV Mažeikių skyriui, kuriuo VSDFV Mažeikių skyrius buvo įpareigotas iš skolininkės I. K. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (v. b., 33 b. l.).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 str. 2 d. 5 p.). Vadovaujantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio 1 dalies norma numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Remiantis CPK 739 straipsniu taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos.

9. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai I. K. geranoriškai neįvykdžius reikalavimo sumokėti skolą išieškotojui, 2016-01-08 buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuris išsiųstas į VSDFV Mažeikių skyrių, nustačius, kad pareiškėja gauna nuolatines išmokas. VSDFV Mažeikių skyrius minėtu patvarkymu buvo įpareigotas atskaityti dalį I. K. priklausančių išmokų. CPK 736 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos numato, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: visų kitų rūšių išieškoms, išskyrus CPK 736 str. 1 d. 1 p. nurodytas, išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų, o viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų.

10. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas (pensiją), minėtos lėšos pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė cituoja Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015, kurioje išieškojimas antstolio patvarkymu buvo nukreiptas į skolininko sąskaitą banke ir nuo skolininko sąskaitos buvo nuskaityta visa skolos suma, kurios dalį jis prašė grąžinti jam bei panaikinti sąskaitai areštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma.

12. Šiuo konkrečiu atveju išieškojimas antstolio patvarkymu yra nukreiptas į nuolatines išmokas ir išieškotojo naudai yra išskaitoma po 20 procentų nuo dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA (CPK 736 str. pagrindu), taigi, faktinė situacija šioje byloje skiriasi iš esmės. Tai reiškia, kad apeliantės nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2015-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015, nesudaro pagrindo ja remtis, nes šių bylų faktinės aplinkybės nėra tokios pačios.

13. Antstolis V. D. prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, iš apeliantės antstoliui V. D. priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-77 patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos atitinka šiose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis (8.16 p.). Įrodymai, patvirtinantys šias išlaidas, teismui pateikti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ).

14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) antstoliui V. D. 100 Eur (vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų.