Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-1002/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-07
Bylos Nr.
1-45-1002/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04714-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
N. S.
Civilinis ieškovas
L. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-45-1002/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04714-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant A. S., D. J., K. S.,dalyvaujant prokurorei A. R.,kaltinamajam N. S., jo gynėjui advokatui M. Š.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. Č., jos atstovui advokatui A. Z., atstovei pagal įstatymą R. T.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2018-10-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 261 straipsnį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2019-03-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2018-10-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams;

3) 2019-12-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, nuteistas laisvės apribojimu 10 mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2019-03-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams;

4) 2020-02-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, nuteistas 10 parų areštu; 2020-04-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2020-02-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2019-12-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta areštas 20 parų;

5) 2021-01-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2020-04-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nustatytos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams 15 dienų; 2021-01-26 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę;

6) 2021-09-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, nuteistas laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

7) 2022-01-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2021-09-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams 10 dienų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

8) 2023-02-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2022-01-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių 10 dienų;

9) 2023-11-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 mėnesių. Nuosprendis įsiteisėjo 2024-02-07.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. 2022-12-14 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, atvirai iš L. Č. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam L. Č. priklausantį turtą – elektroninę cigaretę „Uwell“ 80 eurų vertės.

Be to, jis sukėlė fizinį skausmą L. Č., o būtent 2022-12-14 apie 14:00 val. miesto maršrutiniame autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), autobusui važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvę pro prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė nukentėjusįjį L. Č. ir kumščiu sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip aštuonis kartus į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam L. Č. fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. S. teismo posėdyje davė parodymus, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Nukentėjusiojo nepažinojo. Matė, kad eina vaikas ir garina cigaretę, paprašė, kad duotų pagarinti. Nukentėjusysis davė jam pagarinti cigaretę. Jis paklausė nukentėjusiojo, kiek jam metų, atsakė, kad nepilnametis, tai jis nukentėjusiajam pasakė, kad nebeatiduos cigaretės. Jie visi įlipo į autobusą, jis atsisėdo su drauge į galą. Nukentėjusysis atsisėdo netoli ir jo prašinėjo, kad atiduotų cigaretę. Tada jau artėjo stotelė, kurioje jis su drauge turėjo išlipti. Nukentėjusysis priėjo prie jo ir atsistojo tiesiai jam prieš veidą ir tada nukentėjusysis davė jam į nosį. Jis nukentėjusiajam dar pasakė „ką čia darai“, sako „lipam iš autobuso“. Senis dar davė servetėlę nosiai nusivalyti. Kitą dieną nukentėjusiojo draugai atvažiavo pas jį atimti tą elektroninę cigaretę. Blogai padarė. Nukentėjusysis buvo nepilnametis. Jis galvojo, kad sulaužė nukentėjusysis jam nosį. Tą pačią dieną įdėjo į grupę skelbimą, kad surastų žmogų, iš kurio pavogė elektroninę cigaretę. Pardavinėjo ją už 40 eurų. Neatidavė cigaretės, nes nukentėjusysis buvo nepilnametis. Nukentėjusysis nesilaikė 1 metro atstumo, todėl jis nukentėjusįjį švelniai ranka pastūmė. Pasiėmė nukentėjusįjį ir tempė per duris, kol vairuotojas pasakė, kad paleistų. Draugė prie jo visada stovėjo. Nepripažįsta, kad sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nukentėjusysis jam į nosį trenkė ir kraujai pasileido. Jis tada nukentėjusiajam čiupo už maikės ir galvojo, kad dar susitiks. Nukentėjusysis jam pačiam sukėlė fizinį skausmą. Jis nukentėjusiajam atidavė elektroninę cigaretę kitą dieną. Norėjo su nukentėjusiuoju susitarti draugiškai, bet nukentėjusysis parašė pareiškimą policijai. Jam pareigūnė pasakė, kad nukentėjusysis parašė pareiškimą ir liepė jam pačiam rašyti pareiškimą.

Ikiteisminio tyrimo metu N. S. davė parodymus, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu neprisipažįsta. Gali paaiškinti, kad 2022 metų gruodžio mėnesio viduryje, datos jis tiksliai neprisimena, dienos metu, panašiai apie 14 val., jis kartu su savo drauge A. D. ėjo link stotelės, esančios (duomenys neskelbtini). Jiems sėdint stotelėje, į ją atėjo L. Č.. Jis buvo vienas. Jis garino elektroninę cigaretę. Jis jo paklausė, ką jis garina, jis atsakė druską, tai yra skystis iš ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jis patikslino, kokį jis ,,veipą“ garina, ir kai L. jam jį parodė, jis paprašė duot ir jam biškį pagarinti. L. padavė jam savo elektroninę cigaretę ir kai jis ją garino, jo paklausė, kiek jam metų. Jis jam atsakė, kad dar nepilnametis. Tada jis jam pasakė, kad viskas, ,,veipo“ nebeturi ir įsidėjo jo elektroninę cigaretę sau į striukės kišenę. Jis prašė atiduoti, bet jam sakė, kad N. os, kad ją veža į policiją. Tada greitai atvažiavo (duomenys neskelbtini) autobusas ir jie su A. įlipo į jį. Su A. atsisėdo pačiose galinėse autobuso sėdynėse. L. irgi įlipo į tą patį autobusą, jis atsisėdo į prieš galą esančias keturias sėdynes, kurios yra po dvi viena priešais kitą. Važiuojant autobusui L. visą laiką prašė, kad jis atiduotų jam elektroninę cigaretę. (duomenys neskelbtini) stotelėje jie su A. susiruošė išlipti iš autobuso ir kai jis dar važiuojančiame autobuse atsistojo jau prie autobuso durų, L. irgi atsistojo nuo savo vietos, priėjo prie pat jo, labai arti prie jo prikišo savo veidą ir pasakė: „gražiuoju atiduok elektroninę cigaretę“. Jis jį vienu rankos mostu, atviru delnu atsitraukė nuo savęs, kad per atstumą nuo jo kalbėtų, o ne jam tiesiai į veidą, ir jis tada jam be jokių žodžių kumščiu sudavė stiprų smūgį į nosį, po to jam iškarto pradėjo bėgti kraujas. Jis jam atgal nedavė. Autobusui sustojus stotelėje, jis jam dar sučiupo už striukės ir sakė, kad liptų su juo gražiuoju iš autobuso, kad reikia pasikalbėti, jis laikėsi įsikibęs į turėklą ir nelipo, dar ir močiutė kažkokia sakė jam: „nelipk, nelipk“. Jie su A. išlipo iš autobuso, L. liko jame ir nuvažiavo toliau. Išlipęs lauk iš autobuso jis L. rankomis jokio gesto neparodė. Jie su A. grįžo pas ją į namus, jis ten apsiplovė kruviną nosį ir viskas tuo tą dieną ir baigėsi. Sekančią dieną pas jį į namus atvažiavo policija su L. kažkokiais pilnamečiais draugais ir liepė atiduoti jiems tą L. elektroninę cigaretę, ką jis ir padarė. Kadangi L. tuo smūgiu jam sulaužė nosies kaulą, tai jis pagalvojo, kad kaip kompensaciją pasiliks jo tą elektroninę cigaretę, kad nereiktų eit per teismus dėl žalos atlyginimo. Jei L. , tarkim, būtų pasakęs, kad ta cigaretė yra jo tėvų, jis jam ją iškart būtų ir gražinęs, bet kai pasakė, kad ji jo ir jis yra nepilnametis, nusprendė paimti tam, kad nuvežtų ją į policiją. Kadangi jis jam sulaužė nosį, tai ir nebevežė jos. Kodėl neskambino policijai, pamatęs, kad nepilnametis rūko, o pats nusprendė tvarką padaryti, nežino, pats pagarinti norėjo. Jis kaltas tik tiek, kad paėmė tą elektroninę cigaretę, bet ne su vagystės tikslu, o dėl teisingumo. Dėl to dabar labai nuoširdžiai gailisi, bet smūgio L. į galvos sritį, taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, jis jam tikrai nesudavė, jis jį tik atsistūmė nuo savęs vienu rankos judesiu, atviru delnu, ties krūtinės sritimi ir tikrai mano, kad tokiu savo gestu jis jam nesukėlė jokio fizinio skausmo. Viską matė A. ir gali tai paliudyti, taip pat tuo metu autobuse važiavę žmonės, kurie buvo pakraupę nuo jo kraujo, nes visos jo rankos buvo kruvinos, jis ten ir spjaudėsi tuo krauju, jam dar kažkoks seniukas davė servetėlę kraujui nusivalyti. Daugiau jis nieko nurodyti negali, yra nekaltas (2 t., b. l. 64-67, 76-78).

Nukentėjusysis L. Č. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad viskas vyko praėjusiais metais, žiemą, kažkur prieš naujus, tarp 13 val. ir 14 val. Buvo 14 diena, kokio mėnesio, nepasakys. Pasibaigus pamokoms ėjo į (duomenys neskelbtini) žiedo stotelę. Ten buvo N. S. su A. D.. A. jam buvo pažįstama. Jis nuėjo toliau pagarinti. Paskui N. S. paklausė: „ką garini“, jis pasakė: „druską“. N. S. paklausė: „kodėl ne tručas?“. N. S. paprašė pagarinti ir jis jam davė. Paskui N. S. pasakė: „viskas, nebeturi“, ir nuėjo atsisėsti. Sėdėdamas N. S. pasigyrė, kad pavogė mašiną ir kad yra paleistas. Dar iš kišenės išsitraukė ir parodė virtuvinį peilį, kodėl N. S. jį turėjo, jis nežino. Suprato, kad viskas, cigaretės nebeturi. Kai iš jo paėmė, jis buvo nustebęs. Paskui jis, N. S. ir A. įsėdo į autobusą. Jis atsisėdo autobuso viduryje, jie – gale. Paskui jis priėjo prie jų ir atsisėdo prieš juos. N. S. gražiai prašė atiduoti cigaretę, jis pasakė, kad ji bus parduota. Pasiūlė kartu važiuoti pas žmogų, kuriam ji bus parduota. Važiavo toliau, jis atsistojo ir dar N. S. paprašė atiduoti. Priėjo gan arti N. S., dar kartą paprašė atiduoti, N. S. jį pastūmė, tada jis vienu metu N. S. trenkė, tai vyko tą pačią akimirką. Trenkė N. S. kumščiu į veidą, pataikė gal čia (parodo į nosį). Pradžioje sužalojimų N. S. nebuvo, jam kraujas nebėgo. Paskui N. S. prie laiptukų užšoko ant jo. Jis vos nenukrito nuo laiptukų. N. S. po smūgio jį pradėjo daužyti. Jis nuo pastūmimo vos nenuvirto. N. S., pribėgęs, vieną ranką uždėjo jam ant galvos, o kita pradėjo jį daužyti. N. S. jam trenkė į galvą kumščiu 8-9 smūgius. Kokio stiprumo buvo smūgiai, negali pasakyti. Sužalojimų jam nebuvo matyti. Jam skaudėjo viršugalvį. Į medikus kreiptis nereikėjo, nes nesijautė baisiai. Daugiau N. S. jam niekur nepataikė. Kai atstūmė N. S., tuo metu A. sėdėjo. Dar autobuse buvo senyvų žmonių, vairuotojas. Jis N. S. pastūmė ir grįžo į autobuso vidurį. N. S. priėjo ir jis pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas, jis bandė jį išsitempti iš autobuso, sakė: „einam pasikalbėti“. N. S. nepavyko jo išvilkti, nes jis laikėsi strypo. Paskui N. S. dar kartą bandė išvilkti, bet jam neišėjo. Viskas vyko jau „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Nepavykus jo ištempti, N. S. išlipo „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje ir parodė susidorojimo gestą. Tai reiškia, kad jį sudaužys. Jis nieko N. S. nesakė, važiavo namo. Jautėsi blogai, ėmė baimė, nes N. S. kišenėje turėjo peilį. Paskui grįžo namo, apie tai pranešė mamai ir draugui. Į policiją nesikreipė, nes jis taip sakė ir jo patėvis. Elektroninė cigaretė buvo policijos nuovadoje. Ją atgavo, bet vėl reikėjo atiduoti policijai. Šią elektroninę cigaretę nupirko mama. Patirtą skausmą įvertina 6 balais iš dešimties. Skausmas truko gal 3 minutes. Su draugais susitarė ir draugas su A. rašinėjosi, kad nupirks cigaretę, o tada atsidūrė policijoje. Cigaretę pardavinėjo A. per „(duomenys neskelbtini)“. A. pasivadinusi A. K., ji nurodė, kad parduoda, įdėjo jo cigaretės nuotrauką. Su ja tarėsi jo draugas Ž. K.. Pasakė adresą, kur atvykti, ir atvyko iškvietę policiją. Suderėtos kainos jis nepamena. Po įvykio su N. S. nebendravo, bet jis jam parašė per „(duomenys neskelbtini)“, kad jam sulaužė nosies galiuką, paprašė 100 eurų, paskui prašė 1000. Vėliau buvo grupė, kurią sukūrė jis. Grupėje dalyvavo jis, N. S. ir Ž. K.. Jis pokalbyje nelabai dalyvavo, nes buvo pamoka. N. S. sakė, kad eis pas gydytoją, jis paprašė pažymos. Įvykio metu N. S. neklausė, kiek jam yra metų. A. žinojo, kiek jam yra metų, mano jie žinojo. Elektroninė cigaretė kainavo 80 eurų, buvo įsigijęs ją gal prieš mėnesį. Apie sumušimą sakė mamai ir Ž. K.. Iš A. K. jam rašė, klausė: „ar nori išsipirkti savo „veipą“. Tų žinučių jis neišsaugojo. N. S. norėjo susitarti gražiuoju, rašė per „(duomenys neskelbtini)“ iš arabiškos anketos, jos nepasakys. N. S. jam rašė šių metų vasario 27 arba 28 d. Peilis buvo mažas, juodas, virtuvinis. Jis buvo tiesiog paprastas peilis. Jis nematė, kad peilis būtų buvęs išvyniotas, N. S. jį ištraukė iš kišenės (1 t., b. l. 63-65).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. T. teismo posėdyje davė parodymus, kad L. Č. yra jos sūnus. Kaltinamojo N. S. iki to įvykio nepažinojo. 2022 m. gruodžio 14 d. sūnus L. grįžo iš mokyklos namo, tuo metu ji su mažąja dukra buvo namuose. Sūnus jai pasakojo, kad jam apie 14 val. buvo autobusas iš (duomenys neskelbtini)žiedo stotelės. Grįžęs namo sūnus pasakė: „mama, man atkirto elektroninę cigaretę“. Ji paklausė, kaip buvo. Vaikas paaiškino, kaip buvo, jis buvo susinervinęs, vaikščiojo iš kampo į kampą. Ji jo paprašė, kad nusiramintų ir viską jai papasakotų. Jis jai papasakojo, kad jam atkirto elektroninę cigaretę. Vėliau per SMS žinutes sūnus susisiekė su savo draugu Ž. K., jie yra geri draugai nuo mokyklos laikų ir jie abu nuėjo atsiimti tos elektroninės cigaretės. Abu vaikai buvo nepilnamečiai, jie pasikvietė kitą nepilnametį draugą K., jo pavardės nežino, jie išsikvietė policijos pareigūnus. Sūnui grįžus namo su elektronine cigarete, ji ją iš karto paėmė. Jos vyras E. T. grįžo iš darbo, ji sakė: „ką darom, važiuoju į policiją“, bet vyras ją apramino, sako „niekur nevažiuok, laukiam kas bus toliau“. Po visų tų 14 d. įvykių sūnus grįžęs iš mokyklos jai parodė ,,(duomenys neskelbtini)“ platformą, kur sakė, kad mokyklos draugai jo paklausė, „ar čia ne tavo cigaretę pardavinėja“. Gruodžio 15 d. sūnus su policijos pareigūnais nuvažiavo atsiimti tos elektroninės cigaretės. Kažkas ,,(duomenys neskelbtini)e“ sukūrė grupę, ten buvo jos sūnus, Ž. K. ir kaltinamasis N. S., jie ten rašinėjosi dėl tos elektroninės cigaretės, kad ją susigrąžinti, nes vaikas pats buvo užsidirbęs pinigų ir ji pati jam tą cigaretę nupirko. Ji pati vaikui nupirko tą cigaretę, nes blogiau, kad vaikas eitų vogti ar vartotų kažkokius narkotikus. Šiuo metu vaikas sveikatos problemų neturi, bet po tų įvykių turi baimę išeiti iš namų. Ji pati kaip mama jam leidžia vartoti elektronines cigaretes, bet dabar kalba ir kažkaip bando atsikratyti tų rūkymų. Žodis „atkirto“, tai jaunimo vartojamas žodis, kad atėmė. Tą dieną grįžęs iš mokyklos sūnus vaikščiojo iš kampo į kampą, jis buvo neramus, sakė jam atkirto elektroninę cigaretę, paklausė kas, sakė nepažįsta, tik pasakė, kad kartu dar buvo A. D.. Vaikas pasakė, kad atėjo į stotelę, išsitraukė elektroninę cigaretę ir, kaip suprato, A. kaltinamajam N.pasakė, kad sūnus turi cigaretę. N. paprašė tos cigaretės, vaikas jam padavė tą cigaretę ir, kai vaikas jam padavė tą cigaretę, N. pasakė: „viskas, tu jos jau nebeturi, kiek tau metų, nuvešiu ją policiją“. Bet po paros laiko paaiškėjo, kad ta elektroninė cigaretė atsirado ,,(duomenys neskelbtini)“ platformoje, kad ją pardavinėja. Po kurio laiko gavo šaukimą į policijos komisariatą pas tyrėją, pranešė, kad parašytas pareiškimas, kad jos sūnus kaltinamajam N. S. sulaužė nosį. K. V. yra jos sūnaus draugas, o geras draugas yra Ž. K., bet tuo metu jų autobusų stotelėje nebuvo. Jos sūnus buvo terorizuojamas žinutėmis per ,,(duomenys neskelbtini)“ platformą, dar sūnus sakė, kad jis stotelėje buvo priėjęs prie N. S., kad kelis kartus jo prašė, kad atiduotų cigaretę, kad N. jį pastūmė, o sūnui suveikė savigynos instinktas ir N.sudavė į veidą. Kokias aplinkybes rašė protokole-pareiškime, neatsimena. Jai sūnus skundėsi, kad jam labai skauda galvą, kad jam N. S. trenkė į galvą. Vaikas sakė, kad jis kelis kartus N. prašė atiduoti cigaretę, jie ten apsistumdė, jos sūnų N. atstūmė ir stūmimo metu gavosi šitas smūgis, o trečią kartą N. S. jos sūnų tempė iš autobuso, bet sūnus buvo įsikalbinęs į strypą ir iš autobuso nelipo. Jos vaikas rūko apie metus laiko. Bandė su juo kalbėtis, bet jos sūnus pats dirbo, užsidirbo pinigų ir paprašė nupirkti elektroninę cigaretę, ji ir nupirko, ji nenori, kad vaikas vogtų, nenori, kad vartotų kitas kokias neaiškias medžiagas. Jos sūnus dabar visą laiką būna namuose, po to įvykio jis bijo išeiti į gatvę, jis bijo būti užpultas gatvėje. Jos sūnus priėjo prie N., bet N. vaiką atstūmė, sūnus kelis kartus jo paprašė atiduoti cigaretę, jie ten kažkaip apsistumdė, N. L. pastūmė, bet vaikas spėjo atsilošti, o kada jos vaikui buvo tas smūgis į galvą, tikrai negali pasakyti. Teismui pagarsinus protokolą – pareiškimą (1 t., b. l. 10 – 11), liudytoja R. T. į prokuroro klausimus atsakė, kad apie tai, kad sūnui buvo suduotas smūgis, ji sužinojo tada, kai buvo iškviesti pas tyrėją apklausai, pats sūnus parėjęs namo nieko nepasakojo. Namuose jis tik sakė, kad jam skaudėjo galvą, bet nuo ko skaudėjo, nepasisakė.

Žemesnės instancijos teismas

R. T. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 9-11).

Liudytojas Ž. K. teismo posėdyje davė parodymus, kad su nukentėjusiuoju yra draugai, kaltinamojo nepažįsta, antrą kartą mato. Buvo mokykloje, L. parašė žinutę, kad stotelėje pažįstamai A. i davė parūkyti cigaretę ir ji tą elektroninę cigaretę padavė kaltinamajam. Jis cigaretės nebeatidavė. Įvyko konfliktas tarp jų autobuse. Jo paties ten nebuvo, buvo mokykloje. Jam L. tik parašė, kad įvyko toks incidentas. Po kurio laiko parašė jam L. , kad „(duomenys neskelbtini)e“ grupėje yra ta elektroninė cigaretė įdėta parduoti. Pasakė L. , kad jis parašys į „(duomenys neskelbtini)ą“ ir kad pirks tą cigaretę. Jie suderino laiką. Jis „(duomenys neskelbtini)o“ nepasakys, nes ten arabiški skaičiai buvo uždėti. Parašė, susitarė viską, parašė, kad tą cigaretę pirks, atėjo susitikimo laikas, kai turėjo pirkti cigaretę. Parašė jam adresą, kur turi nuvykti. Jis tuo adresu nuėjo ir, kiek suprato, kaltinamasis rašė iš A. „(duomenys neskelbtini)o“. Jis parašė, kad negali išeiti iš buto, nes yra paieškomas policijos, tai cigaretę turėjo išnešti A. . Parašė, kad pirma išeis A. , paims iš jo pinigus ir tada atneš cigaretę. Yra susidūręs su tokiais atvejais, galvojo pasiims pinigus, nueis ir nebegrįš. Tada paprašė K. V. pagalbos, nes jis buvo pilnametis, kad iškviestų policiją. Jis iškvietė policiją. Pareigūnė nuėjo į laiptinę, išsivedė N. S., elektroninę cigaretę atidavė jiems ir jie išėjo. Paskui jam rašė žinutes, kad jis yra ožys iš „(duomenys neskelbtini)o“. Nežino, kas jam rašė žinutes. L. jam pasakė, kad cigaretę davė A. i stotelėje, jie įlipo į autobusą, o A. padavė S.. S. cigaretės neatidavė, tarp jų kilo ginčas. Pasakė L. , kad sutrenkė į nosį, pasipylė kraujai. S. , išlipęs iš autobuso, grasino L. su peiliu. L. patyrė fizinį skausmą. Jie buvo su L. susitikę. L. pasakė, kad cigaretė įdėta į „(duomenys neskelbtini)ą“. Jis A. nepažįsta. Policijos pareigūnai pasakė S. , kad jei turės pretenzijų, galės rašyti pareiškimą, užsirašė K. duomenis ir viskas. A. nesakė nieko, iš kur gavo cigaretę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. K. davė parodymus, kad L. jam tiksliai nesakė, kiek smūgių nuo N. gavo, sakė, kad buvo užsidengęs veidą ir smūgiai jam ėjo į rankas. Su L. jis tą pačią dieną susitiko, maždaug po kokių 2-3 valandų po to įvykio. Ant L. veido nesimatė jokių sužalojimo žymių, L. sakė, kad jam sukėlė fizinį skausmą, nes vis tiek smūgiai yra smūgiai (1 t., b. l. 87-90).

Liudytojas K. V. teismo posėdyje davė parodymus, kad su kaltinamuoju nepažįstamas. Su L. yra draugai. L. jo paprašė pagalbos, kad padėtų atsiimti elektroninę cigaretę. Iš L. sužinojo, kad S. ją paėmė. Jie susitiko pasikalbėti draugiškai be jokių muštynių. Išsikvietė policijos pareigūnus, kad viską taikiai išspręstų. Žinojo adresą ir norėjo draugiškai nueiti ir atsiimti cigaretę. Buvo sukūrę planą, kad tą cigaretę perpirktų, tai susitiko ir visi tuo adresu nuėjo. Išsikvietė pareigūnus, pareigūnai atvažiavę surado N. S., pareigūnams atidavė cigaretę, ir ją atidavė L. . Jis to įvykio autobuse nematė. Jam apie tą įvykį papasakojo L. , kai susitiko. L. papasakojo, kad jo stotelėje paprašė parūkyti tą elektroninę cigaretę, jis davė A. i, o A. perdavė N. S.. Dėl smūgių neatsimena, ar sakė ką nors. Jis N. S. žinojo kaip žmogų, nes apie jį buvo daug kalbų. Jis buvo girdėtas iš seniai. Daug nusiskundimų buvo dėl N. S., ne vien iš L. taip buvo padaryta. A. nepažinojo.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. V. davė parodymus, kad jei gerai prisimena, kai pamatė N., jam buvo kažkas uždėta ant nosies, tačiau kaip tiksliai tai atrodė, neprisimena. T. N. papasakojo jam ir pareigūnams, kad elektroninę cigaretę paėmė ne iš jo, o iš draugo, kuris jam trenkė ir sulaužė nosį. (1 t., b. l. 73-76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. D. davė parodymus, kad tiksliai, kurią dieną, nepasakys, gal šiais metais, tiksliai nepamena, gal po Kalėdų, buvo diena, nuo 14 val. iki 16 val. jie stovėjo (duomenys neskelbtini)stotelėje su N. S. ir toliau nuo jų stovėjo L. , kuris garino. N. paklausė: „ką garini?“, jis atsakė: „druską“. Paklausė: „kokią elektroninę cigaretę?“, tuomet L. parodė ją, ištraukęs iš kišenės. N. paprašė L. pagarinti. L. davė N.pagarinti. L. pasakė N. , kad jis yra nepilnametis. Tuomet N. pasakė: „viskas, vežu į policiją“ ir ją pasiėmė. Jie įlipo (duomenys neskelbtini)žiede į autobusą Nr. (duomenys nesklebtini), atsisėdo su N. gale. L. atsisėdo per vidurį, paskui atėjo ir atsisėdo prieš juos. N. prašė, kad jam grąžintų „veipą“. L. prašė grąžinti, o N. sakė, kad N. os, vyko derybos. L. priėjo prie N. labai arti, N. jį nustūmė. Tuomet L. trenkė į nosį iš kumščio, N. visas kraujavo. Nosis visa ištino, jam bėgo kraujas. Jiems reikėjo išlipti. N. L. bandė ištempti iš autobuso, nes L. laikė turėklą. Jie turėjo išlipti „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. L. laikėsi įsikabinęs. Sėdinti močiutė L. sakė: „nelipk, nelipk“, nes bus blogai. Jie išlipo iš autobuso, nuėjo pas ją, N. nusivalė nosį, matėsi, kad jam labai skauda. Kitą dieną ėjo į policiją. Tą pačią ar kitą dieną atvyko policija, sako, kad turi „veipą“, atiduok. N. atidavė policijai cigaretę, nors jos atėjo pasiimti ne tas žmogus. N. autobuse nesigynė. L. trenkė, nes kovojo dėl savo daikto. N. turėjo telefoną, kitų daiktų neturėjo. Su L. dabar nebendrauja, prieš įvykį ir ne. N. žodžiai buvo: „ką garini“, L. pasakė: „druską“. N. pasakė: „galiu pagarinti?“, N. pagarino. Paskui paėmė iš jo ir pasakė: „nebeturi „veipo“, vežame į policiją“. Prašydamas cigaretės, N. tiesiog paklausė. Dar paklausė, kiek L. metų. Kai pasakė, kad L. nepilnametis, pasakė, kad viskas, vežame į policiją. N. planavo nuvežti elektroninę cigaretę į policiją. Pas ją ėjo, po to pas jį, galvojo eiti į policiją ir tuomet policija pabeldė į duris. L. buvo draugas su D.. Ji su D. išsiskyrė, o L. liko jos pažįstamas. D. pasakė policijai, kad tai N. S.. D. žinojo jos adresą. Ji žino grupę „(duomenys nesklebtini)“, ten pardavinėja N. „veipus“. N. parduoda „veipus“, jei jam nebereikia. Ten yra pasivadinusi A. K.. Tuo metu skelbimų nebuvo įdėjusi. Po įvykio iš profilio A. K. L. nerašė, tik N. iš savo profilio rašė L. , kad atsiimtų pareiškimą. Po įvykio A. K. profilyje nesusirašinėjo, tokių pokalbių nebuvo. N. S. jos profiliu negali naudotis, tik „snapchat“. Minties, kad cigaretę parduotų, nebuvo, galvojo, kad tiesiog nuveš į policiją. Susirašinėjimo dėl „veipo“ pardavimo nebuvo. (1 t., b. l. 66-67).

Iš 2023-02-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-02-10 08:55 val. telefonu susisiekus su nepilnamečio nukentėjusiojo L. Č. motina R. T., telefoninio pokalbio metu nurodė, kad pavogta elektroninė cigaretė „Uwell“ priklauso jos nepilnamečiui sūnui L. Č., ji žinojo, kad sūnus rūko elektroninę cigaretę ir tam neprieštaravo. Pati sūnui ir nupirko šią elektroninę cigaretę, kadangi jam, kaip nepilnamečiui, jos nebūtų pardavę. Cigaretės vertė 80 eurų (1 t., b. l. 17-18).

2023-02-08 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos G. B. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 19-20).

2023-02-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog iš nepilnamečio nukentėjusiojo L. Č. atstovės pagal įstatymą, motinos R. T., paimta elektroninė cigaretė „Uwell“ (1 t., b. l. 100-102).

Žemesnės instancijos teismas

2023-02-28 daiktų apžiūros protokole aprašyta elektroninės cigaretės „Uwell“ apžiūra. (1 t., b. l. 103-105, 106-111).

2023-04-20 kitų objektų apžiūros protokole aprašyta bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio garso įrašo apžiūra (1 t., b. l. 119-122).

2023-01-11 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas, perkelto iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47426-22, kuriame aprašyta vaizdo įrašo, kurį pateikė UAB „(duomenys nesklebtini)“ apžiūra. Pateiktoje laikmenoje yra 106 vaizdo įrašo failai. Vaizdo įrašai yra iš trijų (duomenys nesklebtini) miesto maršrutinių autobusų. Laikotarpiu nuo 2022-12-14 13:00 val. iki 15:00 val. Vaizdo įrašuose filmuojamas vaizdas yra autobuso vidus ir autobuso išorė (galas). Peržiūrėjus visus pateiktus vaizdo įrašo failus pareiškime minėtos įvykio aplinkybės nestebimos. Vaizdo įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (1 t., b. l. 126-128).

Iš 2023-02-10 tarnybinio pranešimo matyti, pateiktų ekrano nuotraukų, perkeltų iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys nesklebtini), kuriuo pateiktos susirašinėjimo per „Messenger“ platformą tarp nukentėjusiojo L. Č. ir įtariamojo N. S. ekrano nuotraukos (1 t., b.l. 132-13, 134-151, 152-176).

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad N. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo N. S., nukentėjusiojo L. Č., liudytojų parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą bei susiejęs juos į vieningą visumą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2011, Nr. 2K-245-696/2015). Vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2022). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018).

Kaltinamasis N. S. prisipažino kaltu dėl to, kad atvirai iš L. Č. pagrobė nukentėjusiajam L. Č. priklausančią elektroninę cigaretę. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolai, daiktų apžiūros protokolai. Remiantis aptartais įrodymais, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis N. S. 2022-12-14 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini)žiedo stotelėje, esančioje (duomenys nesklebtini), (duomenys neskelbtini)gatvėje, atvirai iš L. Č. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam L. Č. priklausantį turtą – elektroninę cigaretę „Uwell“ 80 eurų vertės. Ši kaltinamojo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies dispoziciją (2013 07 02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13 iki 2023-06-01). Nuo 2023-06-01 pasikeitė veikos padarymo metu galiojusio įstatymo, numatančio atsakomybę už atvirą vagystę iki 250 MGL, sankcija (įtvirtinti viešieji darbai ir sumažintas laisvės atėmimas nuo 6 iki 4 metų). Įstatymas, švelninantis baudžiamąją atsakomybę, galioja atgal, todėl taikomas kaltinamajam dėl jo padarytos veikos. Kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą, numatė, kad dėl nusikaltimo nukentėjusiajam bus padaryta turtinė žala, ir to siekė (tiesioginė tyčia).

Kaltinamasis N. S. dėl L. Č. sukelto fizinio skausmo kaltės nepripažino, neigė kad pastūmė nukentėjusįjį L. Č. ir kumščiu sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip aštuonis kartus į galvos sritį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. S. neneigė, kad su L. Č. įvyko konfliktas, kurio metu jie susistumdė, tačiau tokį savo elgesį grindė tuo, kad jam L. Č. sudavė į nosį.

Įvykio metu kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju autobuse buvo liudytoja A. D.. A. D. paaiškino, kad L. priėjo prie N. labai arti, N. jį nustūmė. Tuomet L. trenkė į nosį iš kumščio, N. visas kraujavo. Nosis visa ištino, jam bėgo kraujas. Jiems reikėjo išlipti. N. L. bandė ištempti iš autobuso, nes L. laikė turėklą. Jie turėjo išlipti „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. L. laikėsi įsikabinęs. Sėdinti močiutė L. sakė: „nelipk, nelipk“, nes bus blogai. Jie išlipo iš autobuso, nuėjo pas ją, N. nusivalė nosį, matėsi, kad jam labai skauda. Teismas atkreipia dėmesį, kad fizinį smurtą pradėjo naudoti būtent kaltinamasis, kita vertus kritiškai vertina liudytojos A. D. parodymus, kadangi ji tuo metu buvo artima N. S. draugė, todėl galėjo nedetalizuoti N. S. smurtinių veiksmų pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas remiasi nukentėjusiojo duotais parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Kaip rodo bylos medžiaga, nukentėjusysis nuosekliai įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, apie įvykį papasakojo savo mamai R. T..

Nukentėjusysis L. Č. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo itin nuoseklūs, detalizuoti ir sutampantys su kita bylos medžiaga. Vertinant liudytojų parodymus ir gretinant juos su duomenimis, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu (pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu), matyti, kad dėl esminių detalių nukentėjusiojo parodymai buvo tapatūs – nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, pasireiškęs pastūmimu ir sudavimas kumščiu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip aštuonis kartus į galvos sritį, kurio stiprumo vidurkį L. Č. įvertino 6 balais iš 10. Skausmas truko gal 3 minutes. L. Č. aiškiai ir nedvejodamas įvardijo kaltinamąjį N. S., kaip prieš jį smurtavusį asmenį.

Tokius nukentėjusiojo nuoseklius parodymus patvirtina ir teisme apklausto liudytojo Ž. K. duoti parodymai. Liudytojas Ž. K. paaiškino, kad L. sakė, kad jam N. S. smūgiai sukėlė fizinį skausmą.

Šiuo atveju teismas, vertindamas liudytojų parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytu įvykiu, atkreipia dėmesį, kad liudytojų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, pakankamai detalizuoti, tarpusavyje sutampantys, atitinkantys kitus bylos duomenis, todėl neturi jokio pagrindo jais netikėti, juolab, kad liudytojai šioje baudžiamojoje byloje buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jiems buvo išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga nurodyti tik teisingas įvykio aplinkybes.

Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo N. S. kelta įvykio versija, jog jis norėjo apsiginti nuo L. Č., yra paneigta bylos medžiaga, o jo teismui įvardytos faktinės aplinkybės neatitinka objektyviai byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis N. S. tyčia pastūmė nukentėjusįjį L. Č. ir kumščiu sudavė jam ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip aštuonis kartus į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam L. Č. fizinį skausmą.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai įrodyta, jog N. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai. Kaltinamasis suvokė savo veikų pavojingumą, numatė padarinius ir jų siekė (tiesioginė tyčia).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. S. savo kaltės nepripažino dėl abiejų nusikaltimų, o teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis pavogė elektroninę cigaretę, tačiau nenaudojo fizinio smurto.

Kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padaręs atvirą vagystę. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis N. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. N. S. anksčiau teistas 9 kartus, administracine tvarka baustas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas jau 10 kartą, kas itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą ne tik laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, bet ir pasimokyti iš anksčiau darytų klaidų, dėl kurių buvo nuteistas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas mažesnis už straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį (BK 61 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, esant realiai nusikaltimų sutapčiai, ir N. S. paskirtina subendrinta bausmė. Teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, atsižvelgia į veikų pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, laiko tarpą tarp padarytų veikų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2023-11-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu skirta bausme. Teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, atsižvelgia į veikų pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. Č. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamojo N. S. priteisti 8,64 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos (3 t., b. l. 158-161).

Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 8.64 Eur turtinės žalos atlyginimą grindžiamas tuo, kad buvo paimtas išrašas iš asmens sveikatos istorijos. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašymas įrodytas, pagrįstas teismui pateiktais dokumentais, todėl tenkinamas, priteisiant padarytą žalą iš kaltinamojo N. S..

Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis L. Č. patyrė fizinį skausmą, išgąstį, teko kreiptis pagalbos į psichologą, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad nukentėjusiajam L. Č. fizinis skausmas sukeltas tyčiniais ir smurtiniais kaltinamojo N. S. veiksmais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų pobūdį ir intensyvumą, neabejoja, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytų smurtinių veiksmų patyrė išgąstį, skausmą, dvasinius išgyvenimus, kas vertintina kaip neturtinė žala, tačiau nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-68/2008), jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo N. S. smurtiniai veiksmai prieš L. Č. turėjo neigiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, tačiau sprendžiant pagal byloje esančius duomenis dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, esminių ilgalaikių neigiamų pokyčių ar neatstatomų pasekmių L. Č. nesukėlė, nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad L. Č. iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes, jam buvo taikomas ilgas gydymas ar asmuo negalėjo tinkamai dirbti ar mokytis, užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyrą, į Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), sprendžia, kad L. Č. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl jo prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 600 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymose nurodyta, jog dėl šioje baudžiamojoje byloje N. S. advokatų suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos buvo patirtos išlaidos. Kaltinamajam N. S. gynėjas advokatas buvo būtinas ir gynėjas jam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo N. S. nepriteistinos.

Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai L. Č. sudaro 495,00 Eur (3 t., b. l. 34).

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis N. S. yra sveikas, darbingo amžiaus. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti nukentėjusiojo teisių gynimą visame bylos nagrinėjimo procese, prašomos priteisti sumos, atsižvelgiant į proceso trukmę ir advokatų indėlį, yra protingos, todėl iš kaltinamojo N. S. valstybės naudai priteistini 495,00 eurų už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesius laisvės atėmimo.

N. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) ir skirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir N. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-11-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti įskaitytą ir atliktą laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-11-27 nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023-11-27.

Nukentėjusiojo L. Č. civilinį ieškinį dėl 8,64 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš N. S. L. Č. 8,64 eurų.

Nukentėjusiojo L. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. S. L. Č. 600 eurų (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos proceso išlaidas už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. Č. – 495 eurų, priteisti iš N. S. valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų už antrinę teisinę pagalbą N. S. iš N. S. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: elektroninę cigaretę „Uwell“, kuri grąžinta saugoti R. T. – palikti kaip R. T. nuosavybę; 4 kompaktinius diskus, esančius prie bylos, – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Mantas Liesis