Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, SODROS duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įsigijęs verslo liudijimą, teistas:

1. Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas;

4. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (penkios veikos), pritaikius BK 63 straipsnio nuostatas – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 25 d.). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas;

5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Panevėžio apylinkės teismo rūmų 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, įskaitant atliktas bausmes pagal 2019 m. liepos 5 d. ir 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžius. 2022 m. gegužės 27 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Iš A. V. 2022m. spalio 24 d. pareiškimo matyti, kad 2022 m. spalio 24 d., apie 8.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kiemelyje prie garažų iš neužrakinto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), porankyje esančios daiktadėžės buvo pavogtas medžiaginis maišelis, kurio nevertina, kuriame buvo 400 Eur grynaisiais. Dėl vagystės jam padaryta 400 Eur turtinė žala (b. l. 8–9 ).

7. Iš nukentėjusiojo A. V. 2022 m. spalio 24 d. pateiktų 3 vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matyti, kad:

7.1. Vaizdo įraše pavadinimu „20221025053832414_1080p“, kairiajame ekrano kampe matomas įvykio laikas 2022 m. spalio 24 d. 7.55 val. Vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą, kuris stovi priparkuotas prie šaligatvio. Vaizdo įrašo trukmė 22 sekundės. Įraše matoma, kaip nuo automobilio nueina apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinas, žvalgydamasis per petį į automobilį. Asmens apranga: juodos spalvos striukė, šviesiai pilkos spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos sportbačiai su trimis baltos spalvos juostomis šonuose, baltos spalvos padai, ant kairės rankos užsidėjęs juodos spalvos pirštinę, dešinę ranką laiko striukės kišenėje, ant galvos užsidėjęs gobtuvą. Vaizdo įraše matomas asmens veidas;

7.2. vaizdo įraše pavadinimu „video-e612434b17c58885b60ce07451468d60-V“ matomas laikas 8.00 val., kur matosi, kad už sienos atvažiavęs (duomenys neskelbtini) spalvos „VW Passat“ automobilis be priekinių valstybinių numerių. Matomas tik automobilio priekis. Matoma, kaip prie automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieina anksčiau nurodytas vaikinas, atidaro priekines automobilio vairuotojo (kairės pusės) dureles ir 8.00.55 val. įlipa į automobilį, uždaro dureles. 8.18.00 val. atsidaro to paties automobilio dešinės pusės keleivio galinės durelės ir per jas išlipa tas pats asmuo. Išlipęs apsižvalgo iš visų pusių, žiūri į tą patį automobilį, prieina prie dešinėje pusėje esančios tvoros, vėliau 18.18.58 val. nueina prie „VW Passat“ automobilio, atidaro vairuotojo dureles. Vaizdo įrašas baigiasi 18.19.09 val. Vaizdo įrašo trukmė 1.41 minutė;

7.3. vaizdo įraše pavadinimu „video-8e573fa6c5588f57089918a26dca5e66-V“ matoma, kaip 8.19.20 val. automobilis „VW Passat“ pajuda iš vietos link išvažiavimo. Automobilio valstybinių numerių ženklai neįžiūrimi. Automobilis „VW Passat“ sedano kėbulo tipo. Vaizdo įrašo trukmė 21 sekundė.

8. Iš 2022 m. spalio 25 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2022 m. spalio 24 d., apie 8.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kiemelyje prie garažų, iš neužrakinto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), porankyje esančios daiktadėžės buvo pavogtas medžiaginis maišelis (kurio nevertina), kuriame buvo 400 Eur grynaisiais. Dėl vagystės A. V. padaryta 400 Eur turtinė žala (b. l. 1).

9. Iš policijos įvykių registro išrašo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2022 m. spalio 24 d., apie 8.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kiemelyje prie garažų, iš neužrakinto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), porankyje esančios daiktadėžės buvo pavogtas medžiaginis maišelis (kurio nevertina), kuriame buvo 400 Eur grynaisiais. Dėl vagystės A. V. padaryta 400 Eur turtinė žala (b. l. 4).

10. Iš nukentėjusiojo A. V. 2022 m. lapkričio 18 d. pareiškimo dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40576-22 nustatyta, kad A. V. pareiškė 400 Eur civilinį ieškinį jam 2022 m. spalio 24 d. vagystės iš automobilio metu padarytai turtinei žalai atlyginti (b. l. 25).

11. Iš 2022 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens atpažinimo ir fotolenntelės nustatyta, kad apžiūrint pateiktus vaizdo įrašus, buvo atpažintas galimai nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo, t. y. K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kadangi asmuo figūravo ir pagal bruožus vyriausiajai tyrėjai buvo matytas tuo metu jos atliekamame kitame ikiteisminiame tyrime (b. l. 34–37).

12. Iš 2022 m. spalio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus nustatyta, kad asmuo, įvykdęs vagystę pagal bendrus bruožus, aprangą, panašus į K. P., gimusį (duomenys neskelbtini), vykdantį panašaus pobūdžio vagystes (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

13. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

14. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo K. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

15. Kaltinamajam K. P. kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. V. duoti parodymai, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, protokolai-pareiškimai ir fotolentelės.

16. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad įrodyta,jog K. P. 2022 m. spalio 24 d., apie 8.00 val., iš kiemelyje prie garažo, (duomenys neskelbtini), stovėjusio neužrakinto automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), porankio daiktadėžės paėmė nukentėjusiojo A. V. medžiaginį maišelį su dviejų eurų monetomis sumoje 400 Eur ir su paimtais pinigais pasišalino.

17. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotą vagystę, suprato, kad grobia svetimą turtą, kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamajam mintis įvykdyti vagystę kilo spontaniškai, plano, ką ir kur pavogti, jis neturėjo, spontaniškai pamatęs prie garažo stovintį automobilį nusprendė patikrinti, ar jame nėra vertingų daiktų. Daiktadėžėje radęs maišelyje sudėtas monetas, jas pasisavino. Pinigus kaltinamasis išleido savo reikmėms – rūbams, maistui ir narkotinėms medžiagoms, kurias tuo metu vartojo, įsigyti.

19. Apibendrinus išdėstytus motyvus konstatuotina, kad K. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl K. P. skirtinos bausmės

20. Teismas, skirdamas bausmę K. P., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

21. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

22. Kaltinamojo K. P. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad K. P. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą (BK 27, 97 straipsniai), konstatuotina, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažintina jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

23. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: anksčiau ne kartą teistas (b. l. 56–61), be kita ko ir už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 63–68), be kitų administracinių nusižengimų, taip pat ne kartą baustas ir už smulkias vagystes, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, nors yra ypač jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nusikaltimu padaryta 400 Eur turtinė žala (b. l. 25), turtinė žala neatlyginta, nustatyta viena K. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

24. Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje K. P. jau yra baustas laisvės apribojimu, laisvės atėmimu, tačiau šios bausmės teigiamos įtakos asmens elgesiui nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas. Kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikaltimus, yra pavojingas visuomenei, neturi darbo, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, todėl, siekdamas gauti pinigų pragyvenimui, daro nusikalstamas veikas ir tai yra vienas iš jo pagrindinių pragyvenimo šaltinių. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, K. P. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant trumpesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis šios bausmės terminą – 9 (devynis) mėnesius. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

25. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam K. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

26. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 25). Ieškinyje nurodė, kad dėl įvykdytos vagystės jam buvo padaryta 400 Eur žala.

27. Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamojo veiksmais, t. y. kaltinamajam iš nukentėjusiojo automobilio pagrobus nukentėjusiojo pinigus – 400 Eur. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo civilinio ieškinio ir jo dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir A. V. iš kaltinamojo K. P. priteistina 400 Eur.

28. Ikiteisminio tyrimo metu K. P. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2022 m. gruodžio 14 d. pažymą Nr. APD-2022-13913 su priedais (b. l. 104–107), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam K. P. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam K. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 161,66 Eur dydžio išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neprieštaravo dėl šių išlaidų iš jo priteisimo, jo gynėja prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

30. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad K. P. šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas, šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis yra nedirbantis, negaunantis jokių pajamų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos – 161,66 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo K. P. nepriteistinos.

31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vokas su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais (prisegtas prie bylos galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. V. (A. V.) civilinį ieškinį patenkinti. A. V. iš K. P. priteisti 400 (keturis šimtus) Eur.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir valstybės turėtų išlaidų – 161,66 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo K. P. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais (prisegtą prie bylos galinio viršelio) – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.