- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- e2S-1150-480/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- D. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10678-615/2020 pagal atsakovo D. Ž. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „East West Agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko D. Ž. 9 066,08 Eur skolą, 1 305,52 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5725-615/2020 ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 9 066,08 Eur skolą, 1 305,52 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 371,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 233 Eur žyminį mokestį, o 2020 m. kovo 4 d. papildomu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 968 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
3. Atsakovas D. Ž. 2020 m. kovo 24 d. pateikė pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo už akių ir 2020 m. kovo 4 d. papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti 2020 m. kovo 3 d. sprendimą už akių bei 2020 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti; taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atsakovui atmesti pilna apimtimi šiuo savarankišku pagrindu (tuo atveju, jei teismas nustatys, kad ieškovė iš atsakovo iš tiesų reikalauja priteisti ne skolą, bet delspinigius) arba kaip nepagrįstą (tuo atveju, jei teismas nustatys, kad ieškovė vis tiek reikalauja priteisti būtent skolą, kai atsakovas jai nieko nebeskolingas dar nuo 2019 m. gegužės 15 d.); priteisti iš ieškovės visas šioje byloje atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė, kad ieškovės ieškinys ir teismo pranešimas apie atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į jį nagrinėjamoje byloje (Nr. e2-5725-615/2020) buvo įteiktas kartu su atsakovu gyvenančiai ir dirbančiai V. V. jos darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 6 d. prieš darbo pabaigą. Tą dieną nei darbe, nei namuose V. V. su atsakovu nesusitiko, kadangi pastarasis buvo išvykęs ir dirbo laukuose. Iš teismo gautus dokumentus V. V. atsakovui ketino perduoti dar tą patį vakarą namuose, tačiau namo atsakovas grįžo kur kas vėliau už V. V. ir po jau atsitikusios nelaimės – V. V. ūmiai apsinuodijo namų gamybos grybų patiekalu – ir tiek tą vakarą, tiek ir kelias dienas po to gydėsi intensyvioje medikų priežiūroje. Net ir praėjus kelioms dienoms po šio įvykio V. V. jautė pakankamai stiprų bendrą negalavimą, kuris, be kita ko, kurį laiką turėjo įtakos ir jos psichinei sveikatai (silpnumas, dirglumas, nerimas, galvos skausmas, susilpnėjusi atmintis). Būtent dėl šios ūmios ligos V. V. užmiršo apie jai įteiktus iš teismo gautus dokumentus ir jų atsakovui perduoti negalėjo. Atsakovui apie jų įteikimą V. V. tapo žinoma tik 2020 m. kovo 5 d., teismui priėmus nutartį kitoje to paties teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. eL2-5635-615/2020, atsakovo teisiniam atstovui nedelsiant atsakovo pasiteiravus apie šias aplinkybes, o V. V., atsakovui perklausus, jas patvirtinus. Dėl visų šių priežasčių atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškinio bei teismo pranešimo popierine forma neįteikimo / netinkamo įteikimo jam ir apskritai nežinojimo apie šią (Nr. e2-5725-615/2020) civilinę bylą priežastys neabejotinai yra svarbios, todėl sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas. Pats ieškinys buvo pateiktas būtent į minėtą bylą eL2-5635-615/2020, apie jį atsakovas sužinojo atsitiktinai, domėdamasis šia byla savo teisinio atstovo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyroje. Todėl, nors ir negavęs atitinkamo teismo įpareigojimo, atsakovas naudojosi įstatymine savo teise gintis nuo ieškinio atsiliepimu ir tai darė toje pačioje byloje, į kurią ieškinys ir buvo pateiktas. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, jog, priešingai nei nurodyta minėtoje 2020-03-05 nutartyje, jo teisiniam atstovui atsiliepimo pateikimo į civilinę bylą Nr. eL2-5635-615/2020 pateikimo metu nebuvo žinoma jokios informacijos apie jokias kitas šiame teisme nagrinėjamas ar išnagrinėtas bylas: advokatas, turėdamas prieigą prie elektroninės bylos kortelės, savo EPP paskyroje mato informaciją, susijusią tik su ta konkrečia byla. Atsakovas dar savo 2020 m. sausio 7 d. prieštaravimuose dėl teismo įsakymo prašė teismo visus jam skirtus procesinius dokumentus siųsti tik jo teisiniam atstovui pastarojo EPP paskyroje. Tuo atveju, jei teismas vis dėlto manytų priešingai, kita šioje įstatymo normoje (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte) įtvirtinta sąlyga sprendimo už akių panaikinimui – atsakovo su šiuo pareiškimu aprašyti ir teismui teikiami įrodymai, aiškiai turintys įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, egzistuoja neabejotinai, todėl sprendimas už akių privalo būti panaikintas, o bylos nagrinėjimas atnaujintas. Ieškovė net keturis atskirus kartus visiškai sutiko su 2019 m. gegužės 15 d. atsakovo atlikto 40 000 Eur mokėjimo paskirstymu, kurį atsakovas ieškovei nurodė: 1) 2019 m. gegužės 15 d. ieškovė šiuos pinigus, esant atsakovo pareikštam jų paskirstymui, iš atsakovo priėmė, o ne atsisakė priimti; 2) 2019 m. birželio 19 d. pati ieškovė patvirtino atsakovui, jog pastarasis pagal visas tris pirkimo–pardavimo sutartis už prekes su ja yra pilnai atsiskaitęs ir skolingas likęs tik delspinigius; 3) 2019 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku ir 4) tos pačios dienos skolos / delspinigių suvestine ieškovė vėlgi nurodė atsakovui, kad pagal visas tris sutartis jis yra jai skolingas tik delspinigius. Taigi akivaizdu, jog sutarčių vykdymo eigoje šalys aiškiai susitarė dėl gautų įmokų paskirstymo: atsakovas savo iniciatyva nurodė ieškovei jam patogų paskirstymą, ir jis ieškovei aiškiai tiko, ieškovė jam pritarė. Todėl, atsižvelgiant į pačios ieškovės, atstovaujamos kvalifikuoto asmens – įmonės teisininkės, valingus kartotinius veiksmus, atsakovui atsirado teisėti lūkesčiai, kad jis su ieškove už pagal sutartis nusipirktas prekes yra atsiskaitęs visiškai, o ginčas tarp šalių gali kilti nebent tik dėl galimo ieškovės reikalavimo sumokėti delspinigius. Vėlesni ieškovės „persigalvojimai“ ir nebūtos reikalavimo teisės įsivaizdavimas neturėtų būti aktualūs nei atsakovui, nei teismui – vienintelę galimą reikalavimo teisę į atsakovą ieškovė gali turėti tik dėl atsakovo nesumokėtos bendros 9 066,08 Eur delspinigių sumos, ką yra pati ne kartą patvirtinusi ir kurios ieškiniu iš tiesų ir reikalaujama, be jokio pagrindo ieškinyje šią sumą įvardijant ne delspinigiais, bet tariama skola. Taigi ieškovės reikalavimas atsakovui priteisti iš jo 9 066,08 Eur skolos turi būti atmestas kaip neįrodytas, todėl nepagrįstas – jokia atsakovo skola ieškovei neegzistuoja. Galiausiai, pagal savo prigimtį šis reikalavimas, iš tiesų ne dėl kažkokios menamos skolos, bet dėl delspinigių priteisimo, turi būti atmestas dar vienu savarankišku pagrindu. Dėl 1 305,52 Eur delspinigių sumos nurodė, kad nepaisant niekaip nepaaiškintos šių delspinigių skaičiavimo pradžios (2019 m. gegužės 1 d.), tokių delspinigių reikalauti iš atsakovo ieškovė neturi jokios teisės, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo dar ir 1 305,52 Eur delspinigių nuo jau apskaičiuotų 9 066,08 Eur delspinigių yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog apie savo galimai pažeistas teises, dėl kurių pateikė teismui ieškinį, ieškovė sužinojo ne vėliau nei suėjo ieškovės delspinigių sąskaitose nurodyti jų apmokėjimo terminai, todėl ieškinio senaties termino pradžia ieškovei pagal kiekvieną iš penkių delspinigių sąskaitų neabejotinai turėtų būti skaičiuojama kaip tik nuo šių pačios ieškovės nurodytų atitinkamų dienų. Tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi neabejotinai jau praleidusi įstatyme numatytą šešių mėnesių senaties terminą priteisti delspinigius pagal visas šias sąskaitas. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistą ieškinio senaties terminą teismas galėtų jai atnaujinti. Tik dėl nepateisinamo savo pačios neveikimo laiku ir tinkamai į teismą nesikreipusios ieškovės ieškinys dėl delspinigių (o ne tariamo skolos likučio) priteisimo, pareikštas pasibaigus jo senaties terminui, turi būti atmestas pilna apimtimi. Be to, delspinigiai mažintini dviem pagrindais: 1) kaip neprotingai per didelius ir 2) pagrindinę prievolę atsakovui jau seniai įvykdžius pilna apimtimi. Atsakovas laiko, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti netesybos (delspinigiai) yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės, pagal visas tris pirkimo–pardavimo sutartis sudarančios net 0,08 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną; tuo tarpu dauginėje teismų praktikoje protingo dydžio dieniniais delspinigiais laikomi tokie, kurie įprastai neviršija 0,01–0,02 procento. Dar daugiau, atsakovas savo pagrindines prievoles pagal visas tris sutartis ieškovei yra visiškai įvykdęs dar 2019 m. gegužės 15 d., ir pati ieškovė tai patvirtino – tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas mažinti netesybas. Taip pat dėl galimo atsakovo ankstesnio prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo ieškovė jokių nuostolių patyrusi nėra: jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų teismui nepateikta, o, kaip minėta, atsakovo prievolė jau seniai yra įvykdyta. Daugių daugiausia tokiais ieškovės nuostoliais dėl pavėluoto atsakovo prievolės įvykdymo teoriškai galėtų būti laikomos nebent palūkanos, sudarančios vos kelis procentus nuo laiku nesumokėtos sumos per metus. Kadangi netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją (jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius), šiuo atveju priteisiamos netesybos, o ir iš tiesų milžiniško dydžio, apskritai prarastų savo įstatyminę paskirtį. Dėl visų šių priežasčių, kaip jau minėta anksčiau, jei teismas vis dėlto nutartų ieškovės reikalaujamus delspinigius iš atsakovo priteisti, jie turėtų būti sumažinti itin ženkliai.
Atsiliepimas
4. Ieškovė AB „East West Agro“ atsiliepimu į pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovo pareiškimą atmesti, 2020 m. kovo 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti praleido be svarbių priežasčių, kadangi apie tai, kad ieškovė yra pradėjusi skolos išieškojimą teismine tvarka atsakovas jau žinojo nuo 2019 m. gruodžio 20 d. (Kauno apylinkės teismui 2019 m. gruodžio 16 d. priėmus teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-31789-615/2019, šis teismo dokumentas atsakovui buvo įteiktas 2019 m. gruodžio 20 d.). 2020 m. sausio 8 d. atsakovas civilinėje byloje Nr. eL2-31789-615/2019 pateikė prieštaravimus. Taip pat informavo, kad yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Atsakovo atstovui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. EPP visi bylose priimti procesiniai dokumentai yra matomi visoms byloje esančioms šalims, t. y. teismui atlikus atitinkamą procesinį veiksmą (nutartį, sprendimą, išsiuntus lydraštį ir pan.) visos šalys gauna asmeniškai pranešimus, iš kurių yra matyti, kokie veiksmai yra atlikti byloje. Taigi atsakovo atstovas gavo pranešimą apie tai, kad byloje yra panaikintas 2019 m. gruodžio 16 d. teismo įsakymas ir yra priimtas ieškovės Ieškinys. Pats atsakovas pareiškime nurodo, kad jam buvo žinoma, jog ieškovė yra pateikusi ieškinį, vadinasi žinojo, jog turės pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kadangi atsakovą atstovauja profesionalus teisininkas, manytina, kad jis turėjo žinoti, jog bus sugeneruota nauja byla ir kaip profesionalus teisininkas turėjo pasidomėti, kodėl atsakovo atstovas daugiau nei mėnesį negavo jokių dokumentų per EPP sistemą. Teismo siųsti dokumentai buvo siųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), būtent ten ir buvo įteikti, o ne kaip, kad teigia atsakovas – įteikti V. V. darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), o Lietuvos pašto įteikimo pažymoje yra aiškiai nurodyta, kad teismo dokumentai buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kuriam buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, turėjo pareigą ir pats domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Ieškiniu buvo prašoma priteisti bendrą 10 371,60 Eur (9 066,08 Eur (skola pagal sutartis) + 1 305,52 Eur (delspinigiai pagal sutartis) = 10.371,60 Eur) sumą, kadangi atsakovas nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, t. y. laiku nesumokėjo ieškovei už jam perduotą techniką. Atsakovo mokėjimo nurodyme nurodyta detalizacija už ką atsakovas moka, jokia forma nepaneigia sutartimi susitartos įmokų paskirstymo tvarkos. Vadovaujantis sutarčių nuostatomis (5.2.2 ir 8.3 punktai) ir atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sistemingai netinkamai vykdė pareigą tinkamai atsiskaityti už techniką pagal sutartis, ieškovė, gavusi atsakovo mokėjimus, pirmiausia padengė priskaičiuotus delspinigius ir likusia dalimi dengė skolą pagal sutartis. Atsakovo 2019 m. gegužės 15 d. atliktas 40 000 Eur sumos mokėjimas buvo paskirstytas tokia tvarka: 9 066,08 Eur suma skirta delspinigiams pagal sąskaitas dengti, likusi 30 933,92 Eur suma skirta skolai pagal sutartis padengti (12 933,92 Eur pagal sutartį/2 ir 18 000 Eur pagal sutartį/3). Atsakovo pareiškime ginčijamos 9 066,08 Eur delspinigių sumos, ieškovė ieškiniu netgi neprašo priteisti, t. y. ši suma nėra ieškinio dalykas, kadangi ši suma jau yra padengta atsakovo atliktais mokėjimais, kurie pagal sutarčių bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas būtent ir buvo skirti delspinigiams dengti, be to pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį netesybos negali būti mažinamos, kai jos jau yra sumokėtos, todėl akivaizdu, jog šis atsakovo pareiškime reiškiamas reikalavimas nėra pagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pareiškime išdėstyti argumentai apie tai, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą reikalauti delspinigių, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti 1 305,52 Eur delspinigių sumą, kuri yra susidariusi dėl to, kad atsakovas vis dar nėra sumokėjęs ieškovei 9 066,08 Eur sumos pagal sutartis, t. y. atsakovas vis dar nėra pilnai atsiskaitęs už jam sutartimis perduotą techniką. Sutartimis perkamų daiktų kaina buvo nustatyta sudarant sutartis ir nekito, taip pat terminai atsiskaityti už perkamą techniką buvo nustatyti tiek sutartyse, tiek PVM sąskaitose faktūrose, todėl atsakovas galimą netesybų dydį (0,08 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos) žinojo, o nevykdydamas sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, turėjo įvertinti riziką. Netesybų mažinimas iš esmės yra sutarties keitimas. Šiuo atveju 0,08 proc. dydžio delspinigių dydis yra protingas ir sąžiningas, kadangi skatina pirkėją laiku vykdyti pinigines prievoles pardavėjui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo 0,08 proc. dydžio delspinigių mažinti, nes jos nepripažintinos kaip aiškiai per didelės ir atitinka susiklosčiusią jų dydžio taikymo praktiką, juolab, kad atsakovas laiku neįvykdė sutarčių ir pažeidė jose nustatytą pareigą laiku atsiskaityti už perkamas prekes. Netesybos atsirado iš sutartinių santykių, kuriuose abi sutarčių šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje ir galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarčių sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino atsakovo D. Ž. pareiškimo dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisė ieškovei iš 484 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškinio kopija ir pranešimas dėl privalomo atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui per kartu gyvenantį asmenį anksčiau paties atsakovo į bylą 2020 m. sausio 7 d. pateiktuose prieštaravimuose nurodytu atsakovo adresu buvo įteikti 2020 m. vasario 6 d.
7. Teismas laikė, kad atsakovo į bylą pateikti duomenys nėra pakankami išvadai, jog V. V. sveikatos būklė buvo tokia sunki, jog ji negalėjo net žodžiu informuoti atsakovo apie dokumentų įteikimą ir jų buvimo vietą, juo labiau, kad ji to padaryti objektyviai negalėjo per visą teismo paskirtą terminą atsiliepimui pateikti, todėl konstatavo, jog procesiniai dokumentai nagrinėjamu atveju atsakovui buvo įteikti nepažeidžiant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatų.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra ūkininkas, t. y. profesionalus verslininkas, kuriam su verslu susijusiuose santykiuose paprastai yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, o protingumo principas įpareigoja kiekvieną asmenį elgtis vadovaujantis bonus pater familias (iš lot. apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai) standartu, todėl CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą procesinę pareigą domėtis civilinės bylos eiga nagrinėjamu atveju turėjo ne tiktai atsakovo atstovas, bet ir pats atsakovas.
Šalies argumentai
9. Teismas sprendė, kad atsakovas pateiktame prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir į civilinę bylą kartu su paminėtu prašymu nepateikė nei vieno naujo įrodymo, galinčio turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas laikė, kad sutartis šalys sudarė suprasdamos visas tokio pobūdžio sandorių sudarymo teisines pasekmes, bei konstatavo, jog imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir / ar viešajai tvarkai šalių sudarytos sutartys neprieštarauja.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovui netinkamai vykdant pareigą laiku atsiskaityti už parduotą techniką pagal sutartis, ieškovas, gavęs atsakovo mokėjimus, turėjo teisę pirmiausia padengti priskaičiuotus delspinigius ir tiktai likusia dalimi dengti atsakovo skolą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti, kadangi tokio reikalavimo ieškiniu ir nereiškė, o pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį paminėtos 9 066,08 Eur netesybos negali būti mažinamos, kadangi jos jau yra sumokėtos, o ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1 305,52 Eur delspinigių (netesybų).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskirajame skunde atsakovas D. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismo išvada, jog V. V. apsinuodijimas ir tolesnės jo pasekmės neva nebuvo tokie rimti / sunkūs, kad ši negalėtų pranešti atsakovui apie gautus procesinius dokumentus, atsakovo nuomone, yra subjektyvus vertinimas, kurio kitaip nei pateiktais medicininiais dokumentais atsakovas nuginčyti ir negali, tačiau yra akivaizdu, jog tokios būklės žmogui tuo metu rūpi tikrai visiškai kiti dalykai, o būtent – sveikatos, galbūt net gyvybės išsaugojimas, todėl natūralu, kad kai kurie šalutiniai įvykiai tokioje situacijoje galėjo būti lengvai užmiršti.
13.2. Skundžiamoje nutartyje teismo akcentuojamos pareigos domėtis šiuo konkrečiu atveju nebuvo galimybės vykdyti pilna apimtimi – neįmanoma domėtis tuo, kas nėra ir apskritai negali būti žinoma.
13.3. Tais atvejais, kai šalis bylą veda per atstovą (o tai pats teismas aiškiai konstatavo skundžiamoje nutartyje) ir nėra teismui pateikusi rašytinio prašymo procesinius dokumentus gauti asmeniškai, teismui imperatyvia įstatymo norma, nenumatančia jokių kitų išlygų (CPK 118 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta pareiga procesinius dokumentus įteikti tik atstovui. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, būtent ir susiklostė situacija, kuomet atsakovas, žvelgiant į ginčo su ieškove esmę, turintis itin svarius įrodymus savo pozicijai apginti, gali nukentėti tiesiog dėl netinkamai atliktos dokumentų įteikimo procedūros, t. y. dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
13.4. Teismo formalus ir itin lakoniškas ypatingai svarbių įrodymų paprasčiausias išvardijimas, be jokio pagrindo teigiant, kad šie įrodymai neva patvirtina tik tokias aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje tariamai nesą, užuot tinkamai tyrus ir vertinus šių įrodymų turinį kontekste su nepagrįstais ieškovės reikalavimais, atsakovo nuomone, sudaro neabejotiną pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti. O teismo teiginys, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. elektroninio pranešimo priedas neva patvirtina tiktai aplinkybę, jog ieškovė tokį priedą atsakovui siuntė, o atsakovas šį priedą gavo, apskritai nesuprantamas.
13.5. Pagrindinis ieškovės reikalavimas – priteisti iš atsakovo skolą (kuri jau seniausiai sumokėta) yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas ir išvestinis reikalavimas – priteisti delspinigius, apskaičiuotus nuo neegzistuojančios skolos.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB „East West Agro“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
14.1. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad atsakovas terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti praleido be svarbių priežasčių.
14.2. Atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, kad paštininkė neradusi V. V. namuose, nuėjo į V. V. darbovietę ir būtent ten ir įteikė procesinius dokumentus yra nepagrįsti. Bylos medžiagoje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pašto darbuotoja žinojo kur tiksliai dirba V. V. ir būtent ten nuėjusi įteikė dokumentus, kurie buvo adresuoti ne V. V., bet atsakovui.
14.3. Ieškovės vertinimu, atskirajame skunde atsakovo nurodomi argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir nesudaro jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, jog ieškovės pateiktas ieškinys yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. vasario 11 d. medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą, 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. vasario 11 d. medicininių įrašų asmens sveikatos istorijoje, 2019 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymo, 2019 m. birželio 19 d. pretenzijos dėl įsiskolinimo padengimo, 2019 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymo, 2020 m. kovo 3 d. elektroninio laiško, 2019 m. rugpjūčio 12 d. informacijos apie pradelstus mokėjimus kopijas.
17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai jau yra pateikti byloje kartu su 2020 m. kovo 23 d. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl šie dokumentai prie bylos pakartotinai neprijungtini.
19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. CPK 287 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
21. Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, tai vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
22. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai, ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
23. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
24. Apeliantas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes jis apie byloje priimtą ieškinį ir jam nustatytą pareigą pateikti atsiliepimą nežinojo.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB „East West Agro“ 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinės bylos Nr. eL2-5635-615/2020), 2019 m. gruodžio 16 d. byloje buvo priimtas teismo įsakymas dėl 9 066,08 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 51 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš D. Ž.. 2020 m. sausio 8 d. buvo pateikti prieštaravimai dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie 2020 m. sausio 13 d. nutartimi priimti, o kreditorei nustatytas 14 dienų terminas ieškiniui pareikšti. Ieškovė AB „East West Agro“ 2020 m. sausio 28 d. pateikė ieškinį, kuris 2020 m. sausio 31 d. nutartimi buvo priimtas, o 2019 m. gruodžio 16 d. teismo įsakymas panaikintas, atsakovui D. Ž. buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo ieškinio gavimo atsiliepimui į ieškinį pateikti. 2020 m. vasario 4 d. atsakovui D. Ž. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta 2020 m. sausio 31 d. nutartis, ieškinio kopija bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, įteikta – 2020 m. vasario 6 d. kartu gyvenančiam asmeniui „giminaitei V. V.“.
26. Atsakovas, teigdamas, kad jam nebuvo žinoma apie byloje priimtą ieškinį, nurodo, jog teismo procesinius dokumentus 2020 m. vasario 6 d. priėmusi V. V. tą pačią dieną apsinuodino maistu, dėl šios būklės pamiršo informuoti atsakovą apie iš teismo gautus dokumentus, atsakovas apie priimtą ieškinį sužinojo savo atstovo EPP paskyroje, todėl atskirajame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. V. apsinuodijimas ir tolesnės jo pasekmės neva nebuvo tokie rimti / sunkūs, kad ši negalėtų pranešti atsakovui apie gautus procesinius dokumentus.
27. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis).
28. Sutiktina, kad esant tokiai situacijai, kai asmuo turi tokių sveikatos sutrikimų, kaip nagrinėjamos bylos atveju turėjo teismo procesinius dokumentus priėmęs asmuo, galima užsimiršti nedelsiant pranešti kartu gyvenančiam asmeniui apie iš teismo gautą korespondenciją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertimu, tai gali trukti tikrai ne mėnesį laiko. Pažymėtina, kad iš teismo gauti dokumentai V. V. buvo priimti 2020 m. vasario 6 d., iš byloje esančios 2020 m. vasario 11 d. medicininės pažymos matyti, kad V. V. negalėjo atvykti į darbą laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. vasario 11 d., terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti suėjo 2020 m. vasario 20. (įskaitytinai), sprendimas už akių priimtas 2020 m. kovo 3 d., taigi nuo to momento, kai V. V. galėjo grįžti į darbą, t. y. nuo 2020 m. vasario 12 d., iki sprendimo už akių priėmimo 2020 m. kovo 3 d., praėjo 21 diena, tačiau atsakovo apie priimtus teismo procesinius dokumentus V. V. neinformavo, byloje veiksmų iš atsakovo pusės nebuvo imtasi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo į bylą pateikti duomenys nėra pakankami išvadai, jog V. V. sveikatos būklė buvo tokia sunki, kad ji negalėjo net žodžiu informuoti atsakovo apie dokumentų įteikimą ir jų buvimo vietą. Asmenims, kurie faktiškai priėmė kartu su jais gyvenančiam asmeniui skirtus teismo procesinius dokumentus, atsiranda pareiga esant pirmai galimybei tuojau pat įteikti juos adresatui. Šiuo atveju su atsakovu kartu gyvenantis asmuo, priimdamas teismo procesinius dokumentus, adresuotus atsakovui D. Ž., prisiėmė pareigą juos jam įteikti (CPK 123 straipsnio 5 dalis).
29. Taip pat pažymėtina, kad ieškinys buvo pateiktas teismo įsakymo byloje (Nr. eL2-5635-615/2020), atsakovą atstovaujantis advokatas naudojasi EPP, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip ir kiekvienas teismo nagrinėjamoje byloje dalyvaujantis proceso dalyvis, kuris naudojasi EPP, turėjo matyti 2020 m. sausio 31 d. priimtą nutartį, kuria buvo panaikintas 2019 m. gruodžio 16 d. teismo įsakymas, priimtas ieškinys, o atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, todėl argumentai, kad atsakovo atstovui nebuvo suteikta prieiga prie ieškinio nagrinėjimui užvestos civilinės bylos kitu numeriu (Nr. e2-5725-615/2020), laikytini nepagrįstais, nes iš Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-5635-615/2020 esamos informacijos profesionaliam teisininkui naudojantis EPP sistema turėjo būti aišku, kad procesas dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų tęsiamas teikiant ieškinį ir atsakovui kyla pareiga pateikti atsikirtimus, o jų nepateikus – su tuo susiję neigiami teisiniai padariniai. Juo labiau, kad advokatas turėjo pareigą savo atstovaujamąjį su galinčiais kilti neigiamais teisiniais padariniais supažindinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė savo tiesioginės procesinės pareigos domėtis civilinės bylos eiga.
30. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė reikalaujamą iš atsakovo priteisti sumą (10 371,60 Eur), kurią, kaip nurodo ieškovė, sudaro 9 066,08 Eur skola ir 1 305,52 Eur delspinigiai, ir kuri susidarė tarp šalių 2018 m. birželio 7 d. sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. EWA-180607VT, Nr. EWA-180607VT-1 ir Nr. EWA-180608VT-2 pagrindu. Šių sutarčių pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui perduoti prekes, o atsakovas jas priimti ir sumokėti sutartyse nustatytą kainą nurodytais terminais. Kadangi atsakovas pagal šias sutartis vėlavo atsiskaityti, ieškovė skaičiavo sutartyse nuo laiku nesumokėtų sumų 0,08 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (sutarčių 5.2.2 punktai) ir išrašė penkias PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d. Nr. 2018/11-08 (2 638,72 Eur sumai), 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 2018/12-07 (1 929,71 Eur sumai), 2019 m. sausio 31 d. Nr. 2019/01-03 (1 250,37 Eur sumai), 2019 m. vasario 28 d. Nr. 2019/02-03 (1 129,36 Eur sumai) ir 2019 m. balandžio 30 d. Nr. 2019/04-08 (2 117,92 Eur sumai).
32. Su ieškiniu taip pat pridedama delspinigių skaičiavimo lentelės, kuriose detalizuota iš ko susideda kiekvienos delspinigių sąskaitos faktūros suma (ieškinio priedas Nr. 11). Būtent iš šių lentelių matyti, kad apskaičiuojant ir tuo pagrindu išrašant 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 2018/12-07, 2019 m. sausio 31 d. Nr. 2019/01-03 ir 2019 m. vasario 28 d. Nr. 2019/02-03 PVM sąskaitas faktūras į bendrą sumą, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, yra įtrauktos ne tik neapmokėtos ginčo sąskaitos pagal tarp šalių sudarytas sutartis (Nr. EWA-180607VT, Nr. EWA-180607VT-1 ir Nr. EWA-180608VT-2), bet ir 2018 m. liepos 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EWA109293 (7 018 Eur sumai), kuri ieškinyje neminima, byloje nėra pridėta, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pagal šią sąskaitą buvo skaičiuojami ir į delspinigių sąskaitas įrašyti su nagrinėjamu ginču susiję delspinigiai.
33. Šių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškiniu prašomos priteisti sumos dydžio susidarymas (nepriklausomai nuo to, ar pirmiau buvo užskaityti delspinigiai ir liko nesumokėta dalis pagal prievolę priklausančios sumokėti sumos už įsigytas prekes, kaip tai nurodo ieškovė, ar priešingai, kaip tai nurodo atsakovas) liko neįvertintas priimant sprendimą už akių, todėl turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes priimtu sprendimu už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje, dalis priteistos sumos yra nepagrįsta ir tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
34. Padarius paminėtą išvadą, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai nebeturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
35. Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkmai taikė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinami Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimas už akių ir 2020 m. kovo 4 d. papildomas sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, o ieškovė – atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą už akių ir 2020 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.